apipūkšti

pū̃kšti, -čia (-ta, pū̃ška), -tė (pū̃škė).

1. sunkiai kvėpuoti, šnopuoti, stenėti: Riebus žmogus pūkščia eidamas kaip meitėlis priėdęs. Įsipenėjo kaip jautis ir eina pūkšdamas. Ji baisi peludė, vaikščiodama tik pūkščia, stena. Ko čia pūkštì kai jautis, traukdamas jungą! Kaipgi nepūkši, teip sunkiai dirbęs per visą dieną! Nepū̃kšk kaip prūsas, mešką paritęs. Dar per kluoną neperbėgom, o jis jau pūkšt pradėjo. Pasilenkęs ilgai kažką krapštinėjo pūkšdamas, sunkiai alsuodamas. Tėvas pūkščia ant lovos, nebesuspėdamas susigaudyti minčių raizgalynėje. Jis pūkščia, kad pyksta. Kai pasakiau, tai tik pūkščia per ūsais [supykęs, nepatenkintas]. Ka pradėjo pū̃kšti, šniokšti [sloguodamas] ! Šešuras tik pūkščia, unkščia po lovą ir kažin ko graibos. Kelia [sunkiai],
žandai pučias, pū̃kšta visas. Mūsų peniukšlas maža beėda, pūkščia ir pūkščia atsigulęs. Karvės kad priėdę, net pūkščia. Kogi pūkšti kai karvė, dobiluos paėdus?! Nei švėkščia, nei pū̃kščia – nieko nedaro. Ko pūkštì kaip ubagė, šunų parista?! labai stengiantis ką daryti: Andrius ilgai pūkštė, kol surado už siūlės pasislėpusį mažutį pinigėlį.

2. šniokštuoti leidžiant garus, orą: Pūkšdamas sustojo traukinys. Garlaivis, kaskart lėčiau pūkšdamas, visai sustoja. Puodas šnypštė, pūkštė ir kunkuliuodamas kilnojo dangtį. pukšėti (rūgstant): Ėmė bačkoj pūkšt alus, o rūsy gira kilotis.

3. sunkiai klampoti, bristi, pūškuoti: Paskui jį, gerokai atsilikusi, pūkštė šeimininkė. Turi pūkšt per vėpūtinius kaip karvė. Šuva, ne ėjimas! Pūkščiaũ pūkščiaũ, kol išsikasiau iš to sniego. Vilkas pū̃kščia (plaukia) per Seirą. Pūkščia per balą. Pėsčias pūkštė. Jų gyvuliam tai liuonas: tik pū̃kščia po tokią žolę, kad nor pjauk! Žiūrėk, kap po tavo seradėlius arkliai pū̃kščia! Pū̃kščia kap kiaulės po avižas. maudytis, pūškintis: Pū̃kščia kap antis po vandenį. Tas tai jau pūkščia kap šamas.

4. pūškuojant, leidžiant garus važiuoti: Traukinys pūkštė kalvotomis vietomis.

5. pykti, pūstis: Pūkščiu ant ko.

6. pūsti, pūsčioti: Vėjis pukščia, t. y. pučia. kvėpti: Pūkšti ant ko.
apipū̃kšti, -čia, apìpūkštė

1. pūkščiant apeiti, apklampoti: Visą ežerą àppūkštė [per sniegą],
dav [ė] dav [ė] – niekur nieko: nei tę žuvauta, nei nieko.

2. labai stengiantis apsitvarkyti: Kol ji ten apsipūkštė, kol ji ten apsitaisė, man navet atbodo belaukiant.
atpū̃kšti, -čia, àtpūkštė.

1. pūkščiant ateiti, atšniokštuoti: Žiūrau – àtpūškia per kalną Ignas. Pats ponas vakar pas mane tiesiau per laukus àtpūškė, atšniokštė. Atpūkščiau pėsčias. Kap tik atpūkštė per sniegą.

2. šniokštuojant, leidžiant garus atvažiuoti: Į stotį atpūkštė garvežys. Kasdien į Vilnių atskuba dešimtys autobusų, atpūkščia traukiniai.

3. atsidusti, atsikvėpti: Ot karvės priėdę – negali atsipū̃kšti! Senis sunkiai atsipūkštė.
įpū̃kšti, -čia, į̃pūkštė

1. pūkščiant įeiti: Įpūkštė kaip vežimą vežusi.

2. pūkščiant įnešti, įgabenti: Vos į̃pūkštė arklys vežimą, toks jis buvo sunkus. Na, gal įpū̃kšiu.

3. įpykti, pasipūsti: Led priputnojau įsipū̃škusį (= įsipū̃kštusį) vyrą savo prie savęs, prie valgio.
išpū̃kšti, -čia, ìšpūkštė

1. pūkščiant išeiti, išlipti: Iš lovos išpūkštė dėdienė.

2. pūkščiant išnešti, išgabenti: Ją du vyrai led tik ìšpūkštė.

3. šnopuojant pasakyti: Visa tai išpūkštė Augustinukas drąsiai, kunigėliui į akis žiūrėdamas.

4. pamažu atsigauti, išsikvapstyti: Vakarą taip buvau privalgęs priputęs, pernakt dėlto išsìpūkščiau.
nupū̃kšti, -čia, nùpūkštė. pūkščiant nueiti, nuklampoti: Tokį kelią nupūkščiau be reikalo. Raiskis nupūškė prie rūmų. Nùpūkštė kap jaučias per balą (nušnekėjo nei šį, nei tą) .
parpū̃kšti, -čia, par̃pūkštė. pūkščiant pareiti, parlėkti: Iš kur tu dar par̃pūkštei, kad visas šlapias kap vanta? Prisikrovė tokią naštą – vos parpūkštė namo. Žiūriu – parpūkščia bėras žirgelis.
pérpūkšti. pūkščiant perbristi, perplaukti.
pripū̃kšti, -čia, prìpūkštė. daug priėsti: Arkliai kad pripūkštė dobilų!
supū̃kšti, -čia, sùpūkštė.

1. būriu sueiti, sugriūti: Kap sùpūkštė visi [žiemą] trobon!

2. pūkščiant suvaikščioti: Tik dovanai sùpūkščiau.
užpū̃kšti, -čia, ùžpūkštė

1. pūkščiant užlipti: Užlipa, užpūkščia senė [ant užlų] net už šonų griebdamasi, o ten tuščia.

2. sunkiai, pūkščiant užkelti: Vos ùžpūkščiau medį ant vežimo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pū̃kšti, </b>-čia (-ta, pū̃ška), -tė (pū̃škė). <br/>1. <span class="explanation">sunkiai kvėpuoti, šnopuoti, stenėti: </span> Riebus žmogus pūkščia eidamas kaip meitėlis priėdęs. Įsipenėjo kaip jautis ir eina pūkšdamas. Ji baisi peludė, vaikščiodama tik pūkščia, stena. Ko čia pūkštì kai jautis, traukdamas jungą! Kaipgi nepūkši, teip sunkiai dirbęs per visą dieną! Nepū̃kšk kaip prūsas, mešką paritęs. Dar per kluoną neperbėgom, o jis jau pūkšt pradėjo. Pasilenkęs ilgai kažką krapštinėjo pūkšdamas, sunkiai alsuodamas. Tėvas pūkščia ant lovos, nebesuspėdamas susigaudyti minčių raizgalynėje. Jis pūkščia, kad pyksta. Kai pasakiau, tai tik pūkščia per ūsais [supykęs, nepatenkintas]. Ka pradėjo pū̃kšti, šniokšti [sloguodamas] ! Šešuras tik pūkščia, unkščia po lovą ir kažin ko graibos. Kelia [sunkiai], žandai pučias, pū̃kšta visas. Mūsų peniukšlas maža beėda, pūkščia ir pūkščia atsigulęs. Karvės kad priėdę, net pūkščia. Kogi pūkšti kai karvė, dobiluos paėdus?! Nei švėkščia, nei pū̃kščia – nieko nedaro. Ko pūkštì kaip ubagė, šunų parista?! <span class="explanation">labai stengiantis ką daryti: </span> Andrius ilgai pūkštė, kol surado už siūlės pasislėpusį mažutį pinigėlį. <br/>2. <span class="explanation">šniokštuoti leidžiant garus, orą: </span> Pūkšdamas sustojo traukinys. Garlaivis, kaskart lėčiau pūkšdamas, visai sustoja. Puodas šnypštė, pūkštė ir kunkuliuodamas kilnojo dangtį. <span class="explanation">pukšėti (rūgstant): </span> Ėmė bačkoj pūkšt alus, o rūsy gira kilotis. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai klampoti, bristi, pūškuoti: </span> Paskui jį, gerokai atsilikusi, pūkštė šeimininkė. Turi pūkšt per vėpūtinius kaip karvė. Šuva, ne ėjimas! Pūkščiaũ pūkščiaũ, kol išsikasiau iš to sniego. Vilkas pū̃kščia <span class="explanation"> (plaukia) </span> per Seirą. Pūkščia per balą. Pėsčias pūkštė. Jų gyvuliam tai liuonas: tik pū̃kščia po tokią žolę, kad nor pjauk! Žiūrėk, kap po tavo seradėlius arkliai pū̃kščia! Pū̃kščia kap kiaulės po avižas. <span class="explanation">maudytis, pūškintis: </span> Pū̃kščia kap antis po vandenį. Tas tai jau pūkščia kap šamas. <br/>4. <span class="explanation">pūškuojant, leidžiant garus važiuoti: </span> Traukinys pūkštė kalvotomis vietomis. <br/>5. <span class="explanation">pykti, pūstis: </span> Pūkščiu ant ko. <br/>6. <span class="explanation">pūsti, pūsčioti: </span> Vėjis pukščia, t. y. pučia. <span class="explanation">kvėpti: </span> Pūkšti ant ko. <br/><b>apipū̃kšti, </b>-čia, apìpūkštė<br/>1. <span class="explanation">pūkščiant apeiti, apklampoti: </span> Visą ežerą àppūkštė [per sniegą], dav [ė] dav [ė] – niekur nieko: nei tę žuvauta, nei nieko. <br/>2. <span class="explanation">labai stengiantis apsitvarkyti: </span> Kol ji ten apsipūkštė, kol ji ten apsitaisė, man navet atbodo belaukiant. <br/><b>atpū̃kšti, </b>-čia, àtpūkštė. <br/>1. <span class="explanation">pūkščiant ateiti, atšniokštuoti: </span> Žiūrau – àtpūškia per kalną Ignas. Pats ponas vakar pas mane tiesiau per laukus àtpūškė, atšniokštė. Atpūkščiau pėsčias. Kap tik atpūkštė per sniegą. <br/>2. <span class="explanation">šniokštuojant, leidžiant garus atvažiuoti: </span> Į stotį atpūkštė garvežys. Kasdien į Vilnių atskuba dešimtys autobusų, atpūkščia traukiniai. <br/>3. <span class="explanation">atsidusti, atsikvėpti: </span> Ot karvės priėdę – negali atsipū̃kšti! Senis sunkiai atsipūkštė. <br/><b>įpū̃kšti, </b>-čia, į̃pūkštė<br/>1. <span class="explanation">pūkščiant įeiti: </span> Įpūkštė kaip vežimą vežusi. <br/>2. <span class="explanation">pūkščiant įnešti, įgabenti: </span> Vos į̃pūkštė arklys vežimą, toks jis buvo sunkus. Na, gal įpū̃kšiu. <br/>3. <span class="explanation">įpykti, pasipūsti: </span> Led priputnojau įsipū̃škusį (= įsipū̃kštusį) vyrą savo prie savęs, prie valgio. <br/><b>išpū̃kšti, </b>-čia, ìšpūkštė<br/>1. <span class="explanation">pūkščiant išeiti, išlipti: </span> Iš lovos išpūkštė dėdienė. <br/>2. <span class="explanation">pūkščiant išnešti, išgabenti: </span> Ją du vyrai led tik ìšpūkštė. <br/>3. <span class="explanation">šnopuojant pasakyti: </span> Visa tai išpūkštė Augustinukas drąsiai, kunigėliui į akis žiūrėdamas. <br/>4. <span class="explanation">pamažu atsigauti, išsikvapstyti: </span> Vakarą taip buvau privalgęs priputęs, pernakt dėlto išsìpūkščiau. <br/><b>nupū̃kšti, </b>-čia, nùpūkštė. <span class="explanation">pūkščiant nueiti, nuklampoti: </span> Tokį kelią nupūkščiau be reikalo. Raiskis nupūškė prie rūmų. Nùpūkštė kap jaučias per balą <span class="explanation"> (nušnekėjo nei šį, nei tą) </span>. <br/><b>parpū̃kšti, </b>-čia, par̃pūkštė. <span class="explanation">pūkščiant pareiti, parlėkti: </span> Iš kur tu dar par̃pūkštei, kad visas šlapias kap vanta? Prisikrovė tokią naštą – vos parpūkštė namo. Žiūriu – parpūkščia bėras žirgelis. <br/><b>pérpūkšti</b>. <span class="explanation">pūkščiant perbristi, perplaukti. </span> <br/><b>pripū̃kšti, </b>-čia, prìpūkštė. <span class="explanation">daug priėsti: </span> Arkliai kad pripūkštė dobilų! <br/><b>supū̃kšti, </b>-čia, sùpūkštė. <br/>1. <span class="explanation">būriu sueiti, sugriūti: </span> Kap sùpūkštė visi [žiemą] trobon! <br/>2. <span class="explanation">pūkščiant suvaikščioti: </span> Tik dovanai sùpūkščiau. <br/><b>užpū̃kšti, </b>-čia, ùžpūkštė<br/>1. <span class="explanation">pūkščiant užlipti: </span> Užlipa, užpūkščia senė [ant užlų] net už šonų griebdamasi, o ten tuščia. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai, pūkščiant užkelti: </span> Vos ùžpūkščiau medį ant vežimo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.