apipucuoti

.
pucúoti, -úoja, -ãvo (putzen).

1. valyti, švarinti: Kelnes pucúo [ja] – musėt, į vakarelį eis. Reik ir tankiai galvijus maudyt ir pucuot. Reik pucuoti žirgeliai ir atkelti varteliai. Savo bėrą žirgelį gražiai pucavau. Plauna, pucúo [ja],
kaip piršlių laukdama. Aukštyn plaukus šukuoja, muilu burną pucuoja. šveisti, blizginti: Batus pucúoja, žibina. valyti (papjautą gyvulį, paukštį): Mergos žąsis pucúo [ja] (peša) . Rytmetį pjovė paršus, o dabar pucúo [ja].

2. dabintis, puoštis: Mergos pucúojas į veselę eidamos. Pucuojys kaip merga.

3. vėtyti: Pucmalūnis sugedo, neina pucúoti. Eisim pucuot miežių.

4. purenti, kedenti: Šieną pucúok, kol išpucuosi, t. y. iškratysi gerai. Su ekėčiomis pucúok dirvą, t. y. smulkiai išekėk.

5. godžiai valgyti, ėsti: Namie važiuosiu, juodą putrą pucúosiu, t. y. srėbsiu. Vaikas kad pucúoja, tai pucúoja mėsą!

6. draskyti, plėšyti: Vanagas vištą pucúo [ja].

7. barti: Na, o ką, ar gerai gavai pucuot?. Žodis po žodžio, kad ėmė pucúotis!
apipucúoti.

1. apvalyti, apšvarinti.

2. godžiai apgraužti: Avių neleiskit sodan, ba visus skiepus apipucuõs.
išpucúoti.

1. padaryti švarų, išvalyti: Tai gražiai burnosą išpucãvo! Išplausma, išpucúosma bekoną, ka priimtum. Išpucuoju žvakę (nugnybu dagtį) .

2. išsipuošti, išsidabinti: Išsipucãvo i išejo į vakarelį.

3. išpurenti, iškedenti: Reikėjo bulvėms dirvą gerai išpucúoti.

4. išdraskyti, išplėšyti: Kol svilinsi, nepalik kiaulės lauke, bo šunys tuojau pilvą išpucúos.
nupucúoti.

1. nuvalyti: Subatoj po pietų savo bėrą žirgelį aš nupucuosiu. Nuvalytas, nupucúotas knatas. Nupucuoju, nužnybiu žvakę. nublizginti, nušveisti: Nupucúok, vaikeli, man čebatus paėmęs, tai parvešiu kringelį. Batus taip nusipucavaũ, kad žiba kaip lakieriniai. nuvalyti (papjautą gyvulį, paukštį): Taip greitai visas žąsis nupucãvo (nupešė) . Jau du paršus nupucãvo.

2. nutinkuoti: Sieną nupucúoti.
pasipucúoti pasidabinti, pasigražinti: Pasipucavái kaip veselei.
pérpucuoti. iš naujo nupucuoti: Šviežiai nušveisti, pérpucuoti.
supucúoti.

1. susišukuoti, susidailinti: Susipucúok, ka mergoms tiktumi. Jaunikis, susiglostęs ir susipucavęs, lengvas, tiesus nušvytavo Snūdų pusėn.

2. godžiai suvalgyti, suėsti: Šįryt vaikai sūrį ir visą sviestą supucãvo. Išmečiau grobus, tai šunys tuojau anus supucãvo.

3. sudraskyti: Ta pati gegužė, ta pati vanagė: per dieną kukavo, kukavo vakare vištą supucãvo.

4. nukamuoti, suvarginti, pribaigti: Tas girtūklis muni supucãvo (atėmė sveikatą) .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apipucuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis