apiprašyti

prašýti, prãšo, prãšė

1. kreiptis į ką norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Nedrąsu prašýt, ale ką darysi – kur gausi pašelpą. Žmona nueis, prãšo, prãšo arklio – neduoda. Nusibodo man belendant į akis i beprãšant. Pamatė seną senelį, kuris prašė iš kareivio duonos. Mañ' prãšė nupirkt. Prašyk, maldauki, ko tiktai nori: šiandie aš nieko neatsakysiu. Gražiuoju prašýk ir gausi daiktą. Prãšaite tėvą lentos. Jisai prãšąs ant aukšto kambario – ženysiąse. Iš jo ir prašýdamas vandens lašelio negausi. Tep jau prãšo gyvu Dievu (labai) . Ji anksčiau prasižiot nedrįso, o dabar – pati žodžio prašo. Jozefas su Nikodemu. drąsiai ir nieko nebijodamies eit Pilotop prašytų kūno Viešpaties. Ką te, kiaule nebūsi – pats neprašýsi. Prašančiam duok. Anys par man prašė. Aš neprašiaũ jiemp (jų) . Prãšant galima žmogui viską dovanot. Prašęs neprašęs – nieko negausi. Prašyk neprašęs – nieko nebepriprašysi. Ar prašysi, ar neprašysi – vis jis savo. Aš prašaũ, ale neklauso. Vis prãšo pas diedą, kad jai nuskintų obuolį. Aš jo prašýte prašáu, ka negertų. Prašáu geruoju, be atlydos. Prašyk seną motinėlę, kad parneštų rūtų vainikėlį. Neprašaũ, neprašaũ, jaunas berneli, susgrėbsiu, susgrėbsiu žalią šienelį. Aš prašiau Dievo per visą dieną ūkanotos naktelės. Prašau aš jus, lietuvinykus ir žemaičius, myluosius brolius ir seseris, idant tą trumpą mokslą išmoktumbiat. Jonas. neprašo jo, idant būtų ižleistas iž kalinės. Aš prašiau susiedėlius, kad pamokytų. Prašysiu gegužėlės, kad nelėktų sodelin. Prašykimėg teipag Tėvą dangujęjį, idant terp mūsų paplatintų karalystę savą. Kodrinag šventieji. mūsų prãšančių ižgirst neturėtų? Teprãšai, idant ją. įmankštint teiktųs. Kiti, man rodos, gali kaip prašę prašyti. Pas Perkūną beliko retoka svečių, ir visi jie prašomomis akimis žiūrėjo į Perkūną, kad daugiau duotų. Supyks, ka nesakysi prãšomas. Kas iš tavo gelsvų kasų, ka lopšely valgyt prãšo. Prašyti – ne galvon mušti. Ko šile nėr, to prašo. Kas skaito rašo, duonos neprašo. Geriau duoti, neko prašýti. Kas verkia prašydamas, tas verks ir atiduodamas. Duok Dieve duotum, ne prašýtum. Šuva dantų neprašys. Margas nerašytas, dirba neprašytas. Be rankų, be kojų – marškinių prašo. Atejo lapė ir prãšos, kad inleist [į trobelę]. Tas prašosi, kad paleistų. Kam prašais varomas? Atejo velnias pas tą žmogų ir prašosi už berną priimt. Prašytis, kad mane kas priimtų, negaliu. Seneliukas prašosi arklio, kad perneštų jį per upę. Ana jamp prãšosi: „Leidž mane“. Užejo ir prãšosi nakvot. O ar kelužio klausias, ar nakvynužės prašos? Užėjo pas tokį ūkinyką i prãšosi į nakvynę. Vaikas ant rankų prãšosi. Ligonis prašėsi daktaro. Po poros dienų nors ir nebesiskundė ji skausmais krūtinėje, bet visa degė kaip ugny, prašėsi tai apkloti, tai nukloti ir lyg pradėjo nukalbėti. | Smerties jau Galena prãšos (jai labai blogai, nebenori gyventi) . Gimti nesiprašė, mirti nenori.

2. kviesti: Prãšo [į vestuves] tik gimines. Prašaũ veseilion ir didelių ir mažų, ir sveikų ir kuprotų. Iš toliau gi neprãšot, savi tik. Važiuoč, ale neprãšė. Katri prašýti ateidinėj [o],
katri ir neprašýti ateidinėj [o]. Prašýtų, neprašýtų kap prieina iš visų kraštų, visų kaimų! Tada jaunoja jau prãšo svečius. Mano sveteliai prašyti, už balto stalo sodinti. Jeigu mūsų sesiulė, prašau dvarelin, jeigu miško paukštelė – skriski miškelin. Ir išėjo mergužėlė, balta graži lelijėlė, – prašė prašinėjo bernelį seklyčion. Prãšo atvažiuot, ale kad vis nedasrengiu. Prãšė: ateikit kada. Jos nereikia daug prašýt. Atlėkė pelėda ir neprašyta. Atejo žmogui bėda neprašýta. Mirtis ateina neprašyta. Šunį teprãšai, o jis i pats nueina į veselę. Nešluoj an kojų mėšlų, ė tai niekas kūmu neprašys. Kiek pamergių, tai tiek prãšo pajaunių. Prašysma pamergiuos! Kai prašo – eik, kai duoda – imk, kai muša – bėk. Neprašyk ožio daržan: ir neprašytas ateis. Prãšomą visi prãšo. Šunį tik reikia prašýt, o kiaulė i pati įlenda. Neprašýtas atejau, nevarytas ir išeisiu. Neprãšomas atejo, nevaromas išeis. Ateik neprašomas, išeik nevaromas. Neprašytam nėra vietos. Neprašytam šaukšto nėr. Neprašytiems veselninkams da krėslai negatavi. Neprašytam suolas netašytas. vieniems kitus kviesti į svečius, svečiuotis: Jie prãšosi, baliavoja. Puikaujas jie, su kaimynais nesiprãšo. Kad ir giminės, bet nesiprãšom. Su jais dabar nuo tų veselijų pradėjom prašýtis.

3. raginti gerti, valgyti: Sėdas jisai su savo jauna moteraite ir prašo svečių: – Išgerkit, užvalgykit!

4. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiekgi dabar avižom prãšo an turgaus? Kiek rugiam prãšo? Žmona vyro paklausė, kiek už rugius prašyti. Jis prašė brangiai, o visi siūlė pigiai. Ką prašaĩ už tą dalgį? Jis prašė vėl tuos pačius pinigus [už ožką]. norėti gauti, reikalauti už darbą tam tikro atlyginimo: Didžios algos prašo nušašėlis. Prašykiasi algos, kurią nori, kaip eš tau duočiau.

5. melsti atleidimo: Jei du sako, kad kaltas, tai ir prašykies. Šaltis jo prašosi, kad jis jam dovanotų. Nesiprašýk, nedovanosiu!

6. būti reikalingam ko: Aš žinau, kiek tie laukai prašo (kiek juos reikia tręšti) . Pats matai – laukai grūdo prašosi. būti vertam, užsitarnavusiam (bausmės): Vaikas šiandie prãšos diržo (taip elgiasi, kad reikia bausti) . Arklys prãšosi gero botago – lenda ir lenda an gubą. būti tinkamam: Šie eilėraščiai prašyte prašosi dainuojami.

7. prašyčiau, prašytume, prašome, prašau. Prašýčiau dar kartą užeit. Prašýčia ateit vakare. Prašýčia paskolint keleto rublių. Prašytume, kaimynėli, į talką. Kepurę prašau čia pakabinti, ant vagio. prašau. Prašau užpildyti blanką. Prašaũ nekliudyti! Prašaũ išeiti! prašau.
gérti (kõšės.
) prãšo. Regi: ta [vo] čebatai kõšės prãšo.
Diẽvo prašýti

1. melsti, maldinti.

2. dėkoti: Mes jau sudėję rankas tepos Diẽvo prãšėm, ką nejudino nor vaiko.
pil̃vas prãšo. norisi valgyti.
válgyti (ė́sti) neprãšo netrukdo, nekliudo: Ką išmoksi – válgyt neprãšo, in senystės rasi. Ė́sti tas sijonukas neprãšo, testovie neparduotas.
vienà kója prãšo šiẽno, kità šiaudų̃. sunku eiti.
apiprašýti

1. užleisti nemalonumais tą, kuris ko nedavė prašančiam (pvz, nėščiai moteriai): Tavę kas ar neapiprãšė?

2. apeiti prašant: Apsiprašiáu kaimynus, ko reiks talkai, o rytą susinešiosu.
atprašýti

1. stengtis atgauti, išreikalauti grąžinti: Atieškau, atprašau skolą. Šią dieną dovanoja, rytoje atprašo. Kurs tavo ką ima, to n’atprašyk. Kam daug duota, nuo to ir daug atprãšoma. Tas velnias nėkaip nebeatprãšo nu ano piningų. | Tada piktasis dėlei savo pikto gyvenimo mirs. Bet jo kraujį aš nuog tavo rankų atprašysiu (pareikalausiu, kad tu už jį atsakytum) . Tačiau Advė dar turi vilties: jis dar neatsiprašė žiedo. Jo žiedas tebėra ant Advės piršto. Dabar tų paleistųjų kokie keturi šimtai susipulkavoję ėjo į ministeriją savo algos atsiprašyti.

2. labai prašant paveikti, kad ko nedarytų, nevykdytų: Atprãšėm, kad neimt arklio, i išejo [kareiviai]. Žuvelė prašė prašė žūklio, kad ją paleist gyvą, i atprašė. Atprãšė žmonės, kad jo nešaut. Dar siuvėjas atprašė velnio, kad jis lauktų, iki sūnus užaugs. Tu atprašei mums vienas savo dangaus tėvą, jeib griekus mums atleistų. Mama jau traukė rykštę jam, aš vos atprašiau. Kaip pasenau, nueinu į mišką, nebepasilaužiu nė vantelių: visi [medeliai] atsiprašo manęs. Kap paskutinį arklį atėmė, dapuoliau ir atsiprašiaũ. Jau kad užvarė, tai ir važiuok – neatsiprašysi. Prašykis neprašęs, bet turi išgerti su munim – neatsiprašysi. Sutikę vilką, norėjo šaut, bet tas atsiprašęs davė jiems visiems trims po vaiką.

3. prikalbinti grįžti: Nenusiųsdinsit be jaunųjų brolelių, neatprašysit be senojo tėvelio. | Reiktų senovės gadynę atprašyti jaunims.

4. melsti atleidimo: Aš tavęs atsiprašau iš širdies. Ar atsiprašei jį? Tai dar atsiprašom savo tėvulį. Mergaitės susizgribusios jos atsiprašė. Dar kartą atsiprašiusiu vienas kito už nesusipratimą, atsisveikinova ir nuėjova kiekvienas savo keliu. Jis nusprendė rytą parašyti jai atsiprašomą laišką. Atsiprašaũ prie ko. Tasai gailiasi, nuog Dievo atsiprašo. Nedręsa tėvui po akim eiti, net iš tolo stovėdamas atsiprašo. Graudena kožną žmogų, idant. atsiprašančiam atleistų. Eš, Viešpatie, šauksiu tavęspi, Viešpatį atsiprašysiuos. Duoda kuolu į galvą ir atsiprãšo. atsiprãšant. Argi galima taikstytis su tokia, atsiprašant, ekonomika?!
atsiprãšančiai. Mūsų davatkos, atsiprãšančiai, [v] andens tau nepaduos, jei sirgsi.

5. prašyti leidimo pasitraukti, išvykti.

6. atsiklausti: Reik atsiprašýti, kaip būs su tais rugiais. Atsiprãšėm, leido pirmininkas avių laikyti.

7. pakviesti pas save pasisvečiuoti kvietusįjį: Mes pas jį kiek kartų baliavojam, jo vis neatprãšom. Pas juos svečiavomės, tai reiks ir pas save atprašýt.
daprašýti. priprašyti: Ir vėl mane daprãšė in arklius (prižiūrėti arklių) . Dasprãšė su manim važiuot.
įprašýti

1. labai prašant prikalbinti ką padaryti: Moterėlę įprašydavo prižiūrėti vaikus, kad gerai mokytųsi. Tačiau ne visuomet Krizą įprašysi laišką parašyti. Dabar jo neinprãšo važiuot kieman. Inprašiaũ, kad ir mano berniokui kai ką nuvežtų. Neinprašaĩ, kad pastraukt šonan. Geri Lauruko tėveliai geruoju įprašė į Iešmantus nebevaikščioti. Įprašykit motinėlės, kad gailiai neverktų. Aš ingprašiau giminėlių ir artimų susiedėlių: nejudinkit lelijėlės, nebudinkit mergelės. Įprašýta pjaut dobilai, reiks pjaut. Inprãšė, kad ateit. O biednas tep ir neinprãšė sau kūmų. Led imprãšė jo, kad sėst mašinon. Atbėgo ne vytas, tik žmonių įprašytas. Įprašome (labai prašome, raginame) dar sykį visus, kokias nors žinias turinčius, idant teiktųs mums prisiųsti. Įsiprašė Šateika pasakyti jo žentui, kad atvažiuotų ratų atsiimti į kalvę.

2. priprašyti įeiti, įkviesti: Įprašýk svečius vidun. Kai ateis, prašom įprašyti į kambarį, ir tegu sėdi. Į tą namą žmogaus nė su pyragu neįprašytumei.

3. labai prašant gauti sutikimą įeiti: Negalima ir insprašýt gryčion. Nagi nors trumpam čėsui insprãšėm, kolei gausma kur vietą. Anot tos pasakos, įsiprašyt įsiprašo, o kaip reikia išeit, nebeišeina. Ar ne piršlys per vestuves įsiprašydamas oracijas kalba prieš šeimininką? Apsistos su visu kitame kaime, tai piršlys nueis įsiprašýti. Reik įsiprašýti, ka įleistų tus jaunūsius. Šit vieną kartą atėjus ubagė ir įsiprašius į nakvynę. Kelian išvažiavęs, naktigulto neinsprašýsi. Kole tik insprãšė, gera buvo. Ašaromis į dangų neįsiprašysi.

4. prikalbinti, priprašyti, kad leistų išvykti: Motiejus važiavo, tai ir aš insiprašiaũ [nuvažiuoti su juo į miestą]. Tada insprašiaũ namo padabotie.

5. reikalauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Įprãšė tą pačią kainą, neduoda be savo kainos.
išprašýti

1. labai prašant paveikti, kad duotų, sutiktų ką padaryti: Tol prašė, kol išprãšė paskutinį paršiuką. Pavasarį nė šimtas davatkų lytaus neišprãšo, o ka reik šienauti, i viena davatka gerai. Led išprãšė, kad operaciją darytų. Išprãšė, paliko dirbti. Pirklys išprašė jų palaukti lig rytdienos. Davės ir dėdė išprašomas. Ubagas. turi žebravoti, jeib kur kąsnį duonos išprašytų. Prašydamas ataušinimo, nė šlakelį vandinio negali išprašyti. Par bergždžią kumelę kumelioko negi išprašýsi (iš neturinčio nieko negausi) . Ot moka prašyt: gali išprašýt iš bergždžios karvės teliuką! Jis ir iš gyvatės vaiką išprašytų. Per geležinę kumelę pieno išprašytum, ė per jum žodžio nemožna [ištraukti]. Tada žmogus išsiprašė vienos mylistos (malonės) .

2. labai prašant prikalbinti, kad leistų išvykti: Vieną kartą mergaitė išsiprašė krembliautų. Saulius mielai pasižadėjo išsiprašyti iš namų. Bet jis vis tiek išsiprãšė tėvo, kad ir jį leistų. Išsiprašiau išsimeldžiau kieman an vienos dienelės. Kol išsiprašė [paleidžiamas],
policijantai gerai par ausis išpėrė. pasiprašyti: Kūdikis išsiprašo laukan (tuštintis) . Viską išmano, tik lauka [n] neišsiprašo.

3. prikalbinti išeiti: Mėgino gražiuoju išprašyti nekviestuosius svečius. Nevyk Dievo į medį: kai įvysi, nė su pyragu neišprašysi.

4. išvaryti: Tokį, kai tik įėjo, reikėjo išprašýt už durų. Atėjot neprašyti – išeikit išprašyti.
nuprašýti

1. nuvadinti, nuvesti: Raštininkas, neilgai galvojęs, sugalvojo būdą, kap vaikus nuo lango toliau nuprašyti. Kol dar turi bent truputį maisto, nenuprašysi nuo apgraužto medžio niekaip. Ta Birutėlė kad įknimba į knygas, tai nenuprašysi. Reikia tą vandenį nuprašyti nuo kalno, reikia kasti ravas.

2. labai prašant atkalbėti ką daryti, sulaikyti nuo kokio veiksmo: Vokyčiai ketino Kretingos bažnyčią sumušti; benuprašė, nesušaudė.

3. paprašyti, priprašyti: Jau Salvio nuprašiau, kad jam paskolytų. Kai nuprãšo, tai kitas eina. Jis melavo, tų sukčių nuprašýtas. Nuprašiaũ, tai neganė panamėj. Nuprašiaũ, kad negert arielkos. Kad aš primanytau, tai aš nuprašytau. gegužėlių, kad jos sulėktų. Nuglostyk, nuprašýk, ir paklausys. Negalì nusiprašyti [, kad paliktų ramybėje]. Reikėj [o] susiedo nusprašýt, tai būt padėjęs padaryt. Tada ponas nusiprašė bernų, kad jie dabotų.

4. išprašyti: Nuprašiáu miežių nu Deveikėnės.

5. išvaryti: Per dvarelį išleisdama, šatrelį pastūmiau, per laukelį šuneliu nuprašiau.
paprašýti

1. kreiptis su pageidavimu: Mūsų svečiai paprašė sau vakarienės. Kad dar bepaprašys vandens, tai jau įnešti, pasėmus iš jūros. Valgyt nepaprašýsiu, o rūkyt paprašýsiu. Tu gali suskalbėtie, tai tu paprãšai valgytie. Ateina, paprãšo darbo – duodi visai dienai. Paprašýsiu pusbrolio – parveš [malkas]. Nueik pas karalių, paprašyk trijų dienų laiko. Jūs paprašykit seno tėvelio, kad jums pasėtų kalne linelių. Ko paprašiaũ, jis manę visada paklaũsė. Mechaninio cecho vardu žodžio paprašė pamainos meistras. Įsidrąsinęs tėvas paprašė sūnaus čebatų, sūnus padovanojo. Paprašyčiau seselės šaltinio vandens gerti. Paprašaim šventosios dvasios. Nėr gi kas paprãšo (ką paprašyti) . Nueikit an namą ir paprašykit. Nepaprašęs nelauk. Pagiprašykai poną Dievulį, kadgi nupūstų baltą smėlelį. Nepyk ant manęs, paprašius vieno daikto. Pasiprašýsiu vienur kitur žiupsnelį druskos. Paėjau tris kilometrus, žiūriu – važiuoja ūkininkas. Pasiprašiau pavėžėti. Kad leistų eiti, pasiprašyk. Pasprãšė, kieman kad paleistų. Užusukiau pakely prie trobos ir pasprašiaũ nakvynėn. Atėjo jaunas žmogus ir pasiprašė priimti javų kulti. Pas karalių nutraukęs, pasiprãšė dukterų pamatyt. Pasiprašiau keliom savaitėm atostogų. Pasiprašęs padėjimo Dievo, su neprieteliais mušosi. | Tokia mergučė didelė i nepasiprãšo (nepasisako, kad nori eiti laukan, tuštintis) .

2. pakviesti: Raštininką paprašė vieną valandėlę į raštinę. Paprašiau užeiti kavos puodeliui. Paprašýk kieman (į svečius) . Paprãšė žmogų galvijam pašert. Kūmosna paprãšė. Padaryva alutį, paprašyva tetušį. Oi tai tu suprašei visos giminėlės, tiktai nepaprašeĩ senos motinėlės. Jonas pasiprašė ir mane bent pusvalandį į trobą. Nieko neprašė, savus tik kelis pasiprãšė. Jis pasiprãšė tris mūrinykus, ir tie jam tuojau tą namą pastatė. Jo pasiprašýtas draugas ir išvažiuota iš namų. Mergučė susimetrikavo, reiktų pasiprašýt, reiktų butelį išgert. Pasiprašyk kvailį į veselę, tai gausi ir į ausį.

3. pageidauti už parduodamą daiktą tam tikros sumos: Kiek pasiprãšė, tiek ir mokėjau (nesiderėjau) .
papaprašýti. keliems paprašyti: Mergos papaprãšo kokio žmogaus, kad jaučius išvarytų.
parprašýti. parsikviesti: Buvau vaiką parprãšiusi numie – nenorėjo būti. Nevaryk Dievo medžian – paskum neparprašysi.
pérprašyti

1. labai prašant įtikinti, paveikti: Skubinkis, berneli, nešk aukso žiedelį, maž ir pérprašysi jos meilų tėvelį. Mes vartelius užversma, matušę parprašysma. Tėvelį perprašysiu, motulę perkalbėsiu, priims priims mano mergužėlę kaip tikrą dukružėlę. Dūmoj tėvop grįžti. ir tėvą perprašyti, jeib jį vėl priimtų. Ir ponas davės perprašyti. Jis nesiduodas perprašyti.

2. pakartotinai, labai prašyti: Jo prašyk, pérprašyk – neduos! Niekap negaliu, kad tu prašysi ir pérprašysi!

3. atsiklausti: Ka sutikčio Zaborą, pársiprašyčio dar, kumet galės ateiti.

4. (przepraszać). atsiprašyti: Reikia pérprašyt, kad dovanot. Jeigu par metą supykęs yr, ans párprašo. Párprašau svetį, kad mano tokie rykai, tokie dalykai. Ja jis duosis, tai párprašyk. Perprašysiu motulę ir jaunas seserėles. Tu būk mažesnis, persiprašyk jo, o jis tau dovanos. Prieš teismą nulėkė i pérsprašė.
praprašýti. pareikalauti.
priprašýti

1. prikalbinti, įprašyti ką padaryti: Ne ką dirbu, tik ji da priprãšo šiaudų atnešt. Priprašaũ, būd [av] o, Antano, tai prikapoja malkos. Visų priprãšo, talką padaro. Priprašýti iš anksto. Įdavė pinigų ir priprašė nupirkti, ko reikia. Priprãšė ateit – žadėjaus. Prašyk – nepriprašýsi, kad ateitų padėt. Prisprašýsme jį, maž iškas balą. Nei tu jo dirbt prisprašýsi, nei tu jo valgyt. Par kelis metus neprisiprašaũ. Duoda i pirminykas, negali sakyt, prisiprašaĩ. Tik tavęs neprisiprašysi, – nenori mums pasakoti. Aš moku gražiai prisiprašýti tų vyrų. Nor šunim pavirtęs lok, jo nieko neprisiprašýsi. | Tik šeiminykė prisiprãšo prie jos. – svetimas nepamilš nėkaip.

2. daug, ilgai prašyti: Ejau, paprašiau vieną sykį, antrą – kiek aš galiu priprašýt!. Maistaras kiek prisprãšė, kad tik skųstau!

3. labai prašius gauti sutikimą prisiglausti, apsistoti, įeiti: Nebeturim kur gyventi, gyvenam prisiprašę par kitą. Prisprašė an vieną žmogų ant naktigulto. Sargai nenorėjo priimti, bet žmogelis šiaip taip prisiprašė. Kap negalėsi, kur pasdėsi tada? Neprisiprašýsi!

4. prikviesti: Priprãšė daug svečių. Prisiprãšė svečių, o sodyt tai neturi kur.

5. prikalbinti atvykti: Negaliu jo niekaip prisprašýt.
papriprašýti. kelis kartus visiems prašyti: Ot, dėde, tai tave mergos papriprãšė!
suprašýti.

1. sukviesti: Tu visą sodžių gali talkon suprašýt. Vakare parvažiuoja vyras, svečius suprãšęs. Eita prašytojai svečius suprašýti. Suprãšo brolius, pamergius. Veseliodavo ben keturias dienas, daug žmonių suprašýdavo. Vai ir suprašė visus svetelius, tiktai neprašė vienos pelėdos. Didelė veseilia buvo, suprãšė visõs giminė̃s ir dar viso sodžiaus. Buvo veselia, svečiai suprašýta. Aš pažįstu gaspadorių, kurs svečius nemyli, susiprašęs svetelių, patsai kampe dyro. Saldaus alučio pasidarysma ir giminėles susiprašýsma. Susiprašėm giminėlių sūnelį leisdami. kviestis vienam kitą, svečiuotis: Nors jie ne giminės, bet susiprãšo. Mes su jais susiprãšom.

2. surinkti elgetaujant, prašinėjant: Suprašytos duonos (išmalda) . Suprašyta duona. Vilkas taip susiprašė visas keturias kojeles.

3. savo elgesiu užsitarnauti, susilaukti (bausmės): Susiprašýsi ir tu per ilga [botago],
kad da nenurimsi.

4. išprašyti 3: Nevyk Dievo medin su rančiu, ba nesuprašysi ir su pyragu.
užprašýti

1. iš anksto pakviesti: Užprašýt reikia, tai tada ateis [svečiai]. Užprašė užeiti pas mumis pažiūrėt. Ją gi dėdė ažuprãšė kieman. Stirna visų pirma užprašýta buvo. A zuikys į kūmus užprãšė, ka taip lakstai?!. Kits kitą užsiprašo ant alaus. Ažsiprãšė daug berniukų, sukapojo du sūriuku. Nesamdė, ale tik teip užsiprãšė muzikontus.

2. įprašyti, paprašyti: Duktė užprãšė dažų parnešt.

3. iš anksto paprašyti, užsakyti: Amiliutė vieną paršą užprašė, liepė užvežt. Užprãšė iš anksčiau siuvėją, kad pasiūtų. Mano uogos užprašýtos. Tą dešimtį literių galėjo mun atnešti: jug aš buvau užprãšęs.

4. paraginti, pasiūlyti (valgyti, gerti): Visi valgė ir gėrė, užprašomi ir raginami šeimininkų.

5. nusibaigti, gauti galą prašant: O sūnui tai niekados nedavė skatikėlio, kad jisai prašytų užsiprašytų. Niekad nevirdavau, kad jiej ir užsiprašýtų.

6. pradedant derėtis, reikalauti už parduodamą daiktą, už darbą tam tikros sumos: Užprašyti moka: keturių dešimtų tūkstančių užprašė. Išleidau visus piningus, o tas siuvėjas teip brangiai užsiprãšė. Užsiprãšė po dvylika, o nupirko už dešimt. Kas jam tiek duos – par daug jau užsiprãšo. pareikalauti per didelės sumos: Bijau užsiprašyti, bijau būti brangininkė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apiprasyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis