apiplūkti

.
plū̃kti, -ia, -ė, plū́kti.

1. mušti, grįsti (molio aslą, krosnį ir kt): Aš plūkiu žemę aslai, pečių iš molio. Jaujoj reikės naują pečių plū̃kt. Klojimo laitas neseniai plūktas. Atėjo Kaziukas klojimu [i] laito padėtų plū̃kti. Vyrai klaime plū̃kė padą. Ar molis nenusėjo (nepavyko), ar vieta pačeravota – kasmet padą plūkiu, ir vis šerpėtas. Rodos, teip neseniai gryčią plūkiaũ, o kiek jau duobių atsirado. Jie grendymą plūkia. Pirma į žemes gerai įmuša akmenis, o tik paskui krečia molį ir plū̃kia krosnį. Gyniau, ariau dirvonuose, plūkiau pečių lydimuose. Griautiniuose kapuose mirusieji dažnai apdedami dideliais akmenimis, kartais laidojami iš molio plūktose duobėse aukštielninki arba ant šono. Asla plūkto molio, po ją bėgioja žiemą vasarą basi vaikai. Lyg kregždžių lizdai atrodo iš molio plūkti namai. Nušyla, nudirba rugius bepjaudamas, kaip molį plū̃kdamas.

2. valyti spalius (nuo linų), brukti (linus): Ana plū̃kia linus. Linus plū̃kti su plūktuve. Daba su mašinom linus plū̃kia. Linus plū̃kt geri žmonės pradeda su gaidžiais. Išmynus linus, moterys plūkia, arba bruka. Visa talka išėjo linų plū̃kt.

3. kaupti, apkasti: Trys vagelės da neplūktos tebėra. Ji nuėjo kopūstų plū̃kt. Reikia plū̃kt kopūstai.

4. smarkiai mušti, pliekti: Ot žmogus – plū̃kia arklį lazda be jokio reikalo. Žmogelis tol jį plūkė, kol išliejo visą savo pyktį. Šiandien žąsinas tą vaikelį kad nutvėrė plū̃kti! Gausi plū̃kti!. Kad tik susitiks abu, tai ir plū̃kias kaip gaidžiai. Jis su pačia kiekvieną dieną plū̃kias.

5. sunkiai dirbti, vargti: Tiek plūkėm visi prakaituoti, ir nieko negavom. Plūkì plūkì žmogus, pasižiūri, ka i smertis ant nosies. Per dieną plū̃kus, vakare nei valgyti nesinoria, tik į lovą virsti. Dirba, plūkia, prakaitauja – šiaip ne teip keža. Visą gyvenimėlį dirbau, plūkiau, baltų rankų nesudėjau. Žmona plūkė apie pečių. Morta plūkė ant vežimo pūsdamos. Plūk neplūkęs – vis tiek neišsimaitinsi. | Plūkiau, plūkiau, ledvai išprašiau. Plū̃kėsi viena su vaikais. Rudenį ūkininkai plūkiasi su darbais par naktis. Plū̃kias par dienas, o nieko neturi. Vasarą kiauras dienas plū̃kiams po laukus. Kam čia plūkíes su tais daržais. Visą gyvenimą plūkiaũs kaip arklys. O naujakuriai beviltiškai plūkėsi tekusiose jiems blogose žemėse. Mes vieni čia plūkėmės, o tu nežinia kur vėjus gaudei.

6. sunkiai, su vargu eiti: Važiavom plū̃kėm par purvynus, par pusnis. Pėsti plū̃kėm nuo pat stotelės. Kiti turi po kumelę, o tu pėsčias plū̃k an Panevėžį. Žmonės plūktè plū̃kia Užpaliuos. Pasku reiks pėsčiam plū̃kt. Plūki diena dienon, kad net kojos sutinsta. Mum da du varstai reiks pėstiem plū̃kt. Ne juokas tau plū̃kt tiek kelio pavasarį! Greitomis užsimetusios skarą, kitos ir visai vienplaukės, pasikaišiusios sijonus, plūkė per purvyną į galą kaimo. Negi tuščiomis plūksi tokį gabalą, – atsakė keleivis. Pametus reiks plū̃ktis į Pasvalį. Plū̃kis tu man šitokį kelią! Takeliu, remdamasi lazdos, plūkėsi kažkokia senutė.

7. smarkiai valgyti: Vaikas padirbėjęs kad plū̃kia mėsą. Plū̃k, nežiūrėk – mokyklo [je] valgyt niekas neduos.

8. turlytis, turkšti: Antys tiek plū̃kias po [v] andenį – bus lietaus.
kójas plū̃kti vargstant eiti: Be reikalo kójas plūkeĩ. Už jį parnakt po dirvas plūkiù kójas.
apiplū̃kti, -ia, apìplūkė.

1. mušant apdėti moliu: Mėšlyno pakraščius apiplūkti moliniu pylimu. Norint apsaugoti šulinį nuo mikroorganizmų ir kitokių nešvarumų, reikia apie rentinį apiplūkti moliu bent iki dviejų metrų gilumo. Kad krosnis neišsiskirtų, didieji akmenys, kurie sudaro krosnies pagrindą, būdavo apiplūkiami moliu.

2. apmušti, apspaudyti (molį, žemes): Apiplū̃k su kūlele molį klojime. Akmenį jis apkasė ir koja apiplūkė iš pakraščių. Kuo apiplūks kapą, pijokėlį mano? – Lopetom atvirkščiom, širdele mano!

3. kiek apvalyti nuo spalių (linus), apibrukti: Apiplū̃k paviršiam linus – bus geri parduot. Plūkėjas jau saują linų ir apsìplūkė.

4. plūkiant apkasti, apkaupti: Apiplū̃k kopūstus. Reikia uždabot [bulves],
reikia apiplū̃kt. Visus kopūstus apìplūkė.

5. kratant apiplauti: Bulbos žemiuotos, reikia apiplūkt per šulnį nusnešus.

6. apmušti, apdaužyti: Vakaruškose bernai jį gerokai apìplūkė. Jį abudu broliai apstojo ir apìplūkė. Dažnai savo vaikus apiplūkiù.
atplū̃kti, -ia, àtplūkė

1. smarkiai primušti, pridaužyti: Ot atplūkiau, kad anas ir dešimtam ažusakys!

2. tapšnojant išjudinti, atgaivinti: Nebūt manęs Šereikienė ataplūkus, gal jau ir tan svietan nukeliaučiau.

3. su vargu, sunkiai ateiti, atvykti: Šitiek kelio atplū̃kt, ir da nesėdi – geras kojas turi. Kaipgi tu, vaikeli, ataplūkei tokiuo purvynu. Beveik visi jie atplūkia pėsti, privargę, nusikamavę. Atsiplū̃k tu man per tokias pusnis! Dieve mylėk, tiek kelio atsiplū̃k! Sušilom ir pavargom, kol tiek kelio pėsti atsìplūkėm. Stora, pilvą atkišusi atsiplūkia, atvirtuoja krikštomočia.
įplū̃kti, -ia, į̃plūkė.

1. išmušti (molio aslą, krosnį ir kt): Klojime gerą padą į̃plūkėm. Įplū̃k gerai klojimo padą, kad moliai nesilupinėtų. Vakar į̃plūkiau pečiun laitą. Troba pastatyta, belieka tik krosnis įplū̃kti. Pamatus žabais lig langų aptvėrė, žemėmis apipylė, aslą raudono molio įplūkė. Pečių insìplūkėm. Pasistačius pirkia, reikia tuoj krosnis įsiplū̃kti.

2. smarkiai prilupti: Virvagaliu kai inplūksiù – nereiks daugiau lįst, kur nereikia.
išplū̃kti, -ia, ìšplūkė

1. išmušti, išgrįsti (molio aslą, krosnį ir kt): Gerai ìšplūkėm savo gryčios aslą. Laitas gerai padarytas, ìšplūktas, kad būt lygus. Įdėjo naujus langus, išplūkė padą, ir vėl troba kaip nauja. Kol rugiai tebėra lauke, reikia gerai klojimą su moliu išplū̃kti. Gurbų asla turi būti išplūkta moliu. Jis išsivalė trobelės vidų, išsiplūkė ištižusią aslą. išminti, išmušti: Plytoms molis turi būt gerai ìšplūktas.

2. išvalyti spalius (nuo linų), išbrukti: Išplūkė linelius, oi, iššukavo linelius, oi. Šįmet linus anksti išsìplūkėm.

3. plūkiant ištaisyti, išlyginti: Sukasėm ežias (lyses), ìšplūkėm terpežius ir pasodinom agurkus.

4. iškapstyti: Vištos ìšplūkė visą ežią.

5. primušti, apdaužyti: Išplūkė asilą su vėzdu.

6. daužant išdulkinti: Reikės išplū̃kti patalynę.

7. nusidirbti, nuvargti, netekti jėgų: Kad išsìplūkiau perdien, net po krūtine aitru. Paskutiniuosius du kilometrus ligi kaimo jis žingsniavo pėsčias ir galutinai išsiplūkė iš jėgų.

8. sunkiai išeiti, išvažiuoti, išbristi: A da ìšplūkei tokiu bjauriu keliu?. Arkliai jokiu būdu negalia išsiplū̃kti par sniegą. Kad įvažiavau balon, kad aš kaip iš jos paskui išsiplū̃kčiau!. Už biednuomenę, už prastus vargšus žmones, niekada ligi šiol iš skurdo negalėjusius išsiplūkt žmones!
nuplū̃kti, -ia, nùplūkė

1. nuvalyti spalius (nuo linų), nubrukti: Linus nuplū̃kti reik, nušukuoti, suverpti ir išausti. Geras vyras nuplū̃kia pundelį per dieną. Mes vienos linelius nùplūkėm.

2. mušant kultuve, išplauti, nuvelėti: Pačios nusivežėm ir pačios nusìplūkėm rūbus.

3. nudirbti: Ar jis nedirbo, ar namų nežiūrėjo, ar darbų nenuplūkė už visus samdinius mūsų kieme?

4. nusikamuoti dirbant, nusivaryti: Per dieną visai nusìplūkė prie rugių pjovimo. Ale ir nusìplūkiau par rugiapjūtę! Parvasar in lauko teip nusiplūki, kad, rodos, net kvepia žiema. Keliu ropoja nusiplūkusi, varvanti prakaitu kumelšė. Plačią pradalgę imi – nusiplūksi.

5. nuvarginti einant: Jis kojas nuplūkė bevaikščiodamas. Ūkininko kojos gana per savo gyvenimą nusiplūkia.

6. su vargu toli nueiti, nuvažiuoti: Par dieną ir nùplūki į Kauną. Nuplū̃kt tokį kelią tai ne juokai, o dar žiemos laike. Nùplūkiau tokį šmotą kelio, ir nieko neradau. Be reikalo nusìplūkiau Pandėlin šiandiej.
paplū̃kti, -ia, pàplūkė

1. smarkiai pamušti, padaužyti: Jeigu avis gėriuko nemyli, tai tą avį reikia kelnių juozmeniu paplūkt, paplūkt, tai tada pradės mylėt.

2. pasidarbuoti, pavargti: Kiek pasiplūkęs, vežėjas, matyt, pavargo. Dabar tu su jais pasiplūk.
parplū̃kti, -ia, par̃plūkė

1. nukamuoti, nuvarginti: Arklius parplūksit, o po rugiapjūtės pūdymą kas apkartos? Parplūktos kojos prašyte prašosi mazgojamos. Eina namo parsiplūkę, juodi kai velniai, surūkę.

2. sunkiai iš toli pareiti, parvažiuoti, parvykti: Vaikas tokiu šlapiu keliu kol parplūkė namo, tai visas buvo šlapias. Na, tai aš ir keliausiu. Kol pėsčia parplūksiu. Jis turėjo kojomis parsiplūkti namo.
pérplūkti

1. iš naujo išplūkti: Padą jau reikia perplūkt. Klojimo laitas buvo parplūktas ir visos duobelės užlygytos.

2. labai nusiplūkti, pervargti: Gūnia durų properšoj nusitalaškavusi žemyn lyg persiplūkusios bobos sijonas.
prasiplū̃kti, -ia, prasìplūkė

1. prasivalyti nuo spalių (linų).

2. sunkiai pradirbti, pravargti: Visą amžių prasiplūkė Butkys po svetimus kiemus, plačiuose buožių laukuose. Visą naktį prasiplūkė.
priplū̃kti, -ia, prìplūkė

1. plūkiant padaryti kietą, sumušti, prispausti: Smagiai mat važiavo, greit lakstė, tai prìplūkė žemę. Lietus prìplūkė dirvą, negalima rugių sėt. Kiemas nupilti žvyrium ir priplūkti, kad nedulkėtų. Gazono sėklas reikia priplūkti.

2. plūkiant prikimšti, pripildyti: Klojime reikia padą išlygint, duobes molio priplūkt. Pirkia graži, ale gerai jai priplūkė (įdėjo) pinigo.

3. priplakti, išguldyti: Visus kviečius prìplūkė lietus prie žemės. Lietus prìplūkė visus linus. Smagus lietus negerai – priplū̃kia javus in žemę.

4. plūkiant pristatyti, pridurti: Prašė priplū̃kt plūktinį.

5. išvalyti linus nuo spalių, pribrukti: Šiemet linų daug priplū̃ksim.

6. smarkiai primušti: Jie berną, radę agurkuose, gerokai prìplūkė. Tylėk, ba kad priplūksiù lazda, tai net skalysi! Aš jį kad priplūkiau, tai jis daugiau nebestumdys. Tik priplūkt reikia bernioką už tokį ganymą. Vagį taip priplūkė, kad daugiau nebenorės vogt. Ažu tavęs ir mane gali te priplū̃kt.

7. privarginti einant: Taip kojas prìplūkiau, kad ir pajudinti negaliu.

8. sunkiai prisidirbti, privargti: Prisìplūkiau per dieną prie tų linų mynimo. Tiek prisiplūkiau, kad vos bepaeinu. Per dieną prisiplūki žmogus, kad vakare ir rankų negali pakelt. Prisìplūkė ir ji žmona per visą gyvenimą. Aš jau prisìplūkiau, gal tu ben kiek paartum. Jūs susmilkę, jūs surūkę lekiat namo prisiplūkę.

9. daug prieiti, prisirinkti, priplūsti: Kad prìplūkė, tai prìplūkė žmonių pilna rinka!

10. su vargu prieiti, prisiartinti: Šiaip taip prisiplūkę prie pirmos geležinkelio stotelės, draugai netrukus turėjo bėgti ir iš ten.

11. sunkiai, su vargu privaikščioti: Kiek aš prìplūkiau par visą žiemą, o kelias nedoras, ažpustytas!

12. smarkiai privalgyti: Iš ryto kaip priplūkiau gerai lašinių su kopūstais, tai per dieną valgyt nenorėjau.
kójas priplū̃kti einant privargti: Beieškodamas arklių kójas prìplūkiau. Tik kójas prìplūkiau, o nieko gera negavau. Prìplūkiau kójas – tiek kelio. Tai prìplūkiau kójas – kelias blogas.
suplū̃kti, -ia, sùplūkė

1. sumušti, išgrįsti (molio aslą, krosnį, tvartą ir kt): Iš molio suplūkia grendimą. Sùplūkiau plūktinį pečių. Nekaip tu mum padą sùplūkei: ir nelygus, ir ỹra. Suplū̃k padą su arkliašūdžiais, ir stovės tau pusę vieko. Jaujos krosnį suplūkdavo iš molio, palikdami plačią angą. Gerai suplūktoje duobėje uždengtas alyvuotu brezentu stovėjo motoras.

2. suplakti, suguldyti: Šitas lietus rugius sùplūkė. Ledai rugius baisiai sùplūkė. Išgraužtos pievos, suplūkti javai.

3. sumušti: Vyrai vilką sùplūkė, sudaužė ir užmetė ant malkinės stogo. Gerai bernai susìplūkė vienas kitą.

4. smarkiai sulyti: Ir tave bent kartą lietus sùplūkė.

5. su vargu, toli suvaikščioti: Ne juokai suplū̃kt tiek kelio! Ir tolumas gi nesvietiškas, gal ben dvidešim sùplūkiau varstų. Ir suplū̃k tu man tokį kelią! Be reikalo tik tokį kelią sùplūkiau.
kójas suplū̃kti einant nuvargti: Sùplūkei kójas be vieno reikalo. Et, be reikalo tik kójas sùplūkiau.
užplū̃kti, -ia, ùžplūkė.

1. plūkiant užlyginti: Ažplū̃k klaime padą, matai, ištrupėjęs. Gerai išlygintas silosuojamo pašaro paviršius užplūkiamas gerai išminkytu riebiu moliu. Už tvoros – vėl pusnys, užplūkusios (užvertusios, užgriovusios) kaimo gatvę.

2. plūkiant (linus) uždirbti: Jei linus plūksi, vis kapeiką kitą užplū̃ksi.

3. užmušti: Girtas buvo, išsitraukė iš vežėčių lentą ir ažùplūkė nabagą.

4. nuvarginti sunkiu darbu: Seniūnas dabar užplūks jį. Tai anys ažsiplū̃kę, ažsiplū̃kę, gal jau ir galą taip gaus.

5. sunkiai, su vargu uždirbti: Jau keturiasdešimt rublių ùžplūkė bekirsdamas miškus. Tu tai viską kruvinu prakaitu užplūkei. Ar gali ji dabar, senatvėje, taip lengvai paleisti iš rankų tai, ką užplūkė per ilgus metus?. Juodadarbiu pabūsiu ir užsipūkęs ne tokį ūkelį nusipirksiu.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apiplukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis