apipliūšinti

pliū́šinti, -ina, -ino.

1. daryti, kad spurtų, plūšinti: Ana neveja [siūlų],
ale tik pliū́šina. Pliū́šino pliū́šino siūlus – dabar trūksta. | Kamgi pliūšini knygą, kad neskaitai – bandelės knygoj nerasi. Netęsk botago per žemę, ba greičiau pliūšinas. Kai šlapia, greit kelnės pliūšinas (bryzga) .

2. vilkint trinti: Kam tu pliū́šini šitą suknelę, da čystesnė būt buvus šventoj dienoj apsvilkt. Kadai tai kadžių pliūšina šitą sijonėlį.

3. smarkiai mušti, lupti, perti, vanoti: Blogas piemuo tai tik pliū́šina galvijus su botagu, o ne gano. Pliūšina gyvulėlį nečysčius. Su botagu atsistojęs ir pliū́šina karves, o tos neturi kur dėtis. Be reikalo gyvulį pliū́šini. Tu pašer' gerai, tai tada pliū́šink. Nepasakyk močiai šito, ba pliū́šins vaiką.

4. pliauškinti (botagu): Kai galvijai stovi, piemenys pliūšina botagais, akmenis mėto.

5. greitai eiti, bėgti, spausti: Nu bra greit pliū́šinai – per dvi adynas ir namie.

6. daug, godžiai valgyti, srėbti, gerti: Nale tu bra kad pliū́šini, mylėk sviete, an karto bliūdą! Pliūšina vandenį, silkių priguzavęs.

7. gairinti: Vėjas pliū́šina burną, net šalta pasidarė.

8. smarkiai lyti, pilti: Ot pliūšina lietus! Šiandiej labai pliū́šina.
apipliū́šinti.

1. atspurti, atbrigzti: Mano palto rankovių galai apspliū́šino.

2. smarkiai apmušti, apkulti, pripliekti: Jį gerai apipliūšino. Kai apipliūšinsiu vyte par blauzdas, tai žinosi!

3. apvemti: Apipliū́šino ir mane.
atpliū́šinti.

1. atspurti: Žiūrėk, botagas atsipliū́šino – ažmegzk gale mazgą.

2. smarkiai primušti, pridaužyti, atkulti: Atpliūšinau, kiek anlenda – žinos kitą kartą.

3. daug prisigerti, prisipliumpyti: Atsipliūšinau pieno. Sveikam nevodija ir iš balos atspliūšint.

4. nupūsti, nugairinti: Tai atpliūšino vėjas burną.

5. smarkiai sulyti, perlyti: Išėjo miškan – tai atpliūšins lietus.
išpliū́šinti.

1. atspurinti, atbrizginti: Mezgė, ardė ir siūlus išpliūšino. Tu visą botagą išpliūšinai arklius varinėdamas. Linelius brauktuve išmušė, išpliekė, išpliūšino. Botagas išsipliūšino, ir suduot padabnai nemožna.

2. godžiai išvalgyti, išsrėbti, išgerti: Ot, du bliūdu zacirkos išpliū́šinau.

3. smarkiai perpūsti: Išpliūšino vėjas, peršalau – dančio in dančio nenulaikau.

4. smarkiai išalkti: Teip išsipliūšinau būdamas pardien nevalgęs, kad net žarna žarną veja.

5. netekti jėgų sunkiai dirbant, vargstant: Žmogus neišsipliūšinęs – sveikatos turi.
nupliū́šinti.

1. nudėvėti, sunešioti, sutrinti: Prie tokio darbo rūbas greit nupliūšint ne dyvas.

2. smarkiai primušti, prilupti, išperti: Reikia gerai galvijai nupliūšint botagu, tada ir surėkimo bijos. Skerdžius nupliū́šino piemenį botagu. Jį tėvas už vogimą nupliū́šino virve. Kad nupliū́šinsiu paėmus žabu, tai nedūksi! Nupliū́šinsiu, nupliū́šinsiu pagavęs, o anas ir vėl savąją.

3. smarkiai nugairinti: Net peršti, kaip vėjas nupliūšino.
papliū́šinti. smarkiai primušti, prilupti, išperti: Gerai tada aš jį papliūšinau.
pripliū́šinti.

1. smarkiai primušti, prilupti: Kad pripliū́šinau piemenį virveliniu! Kiek aš jo nepripliūšinau – nieko negaliu padaryt. Pripliūšino gyvulėlį kaip durniai.

2. daug privalgyti, prisrėbti, prigerti: Eik ir pripliūšink šeimynos valgių: tiek pat tesėsi, toks pat būsi žaliūkas, kaip ir bernai ar mergos.
supliū́šinti.

1. atspurinti, subrizginti: Vaikai botagą supliū́šino. Kad juos kur galas, tuos vaikus: supliū́šino botagą, nebeturiu kuo paragint!. Ne koks tavo botagas, kad teip greit suspliūšino. Jau gal penkios vadelės šiemet suspliūšino.

2. sunešioti, sutrinti: Blogą nuspirkai [drapaną],
tai greit supliūšinsi.

3. sušerti, suduoti: Paimsiu vytinę, supliū́šinsiu per pakinklius, tai tuoj nutilsi! Liūtis, kad tave supliū́šinus! Taũ (tave) supliū́šintų, kad kirto, kad buvo juoko!

4. iššauti: Kad supliūšinau triskart iš trumposios, tai kiškelis tik vir vir vir kojelėm, ir guli negyvas.

5. labai suvarginti, palaužti, sugniuždyti: Šitą žmogų nelaimė supliū́šino.

6. be reikalo supilti: Man pikta ant tavęs, kad viralą kiaulėm supliū́šinai.
užpliū́šinti.

1. užkirsti, užduoti: Už tokį darbą jam reikėjo tiek botagu užpliū́šint, kad oi! Kad ažpliušinsiu botagu, tai žinosi neit! Kad užpliū́šinau botagu, net vyniojosi sartoji.

2. smarkiai užgriežti, sutrenkti: Kad užpliūšino armonika, tik šok!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pliū́šinti, </b>-ina, -ino. <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad spurtų, plūšinti: </span> Ana neveja [siūlų], ale tik pliū́šina. Pliū́šino pliū́šino siūlus – dabar trūksta. | Kamgi pliūšini knygą, kad neskaitai – bandelės knygoj nerasi. Netęsk botago per žemę, ba greičiau pliūšinas. Kai šlapia, greit kelnės pliūšinas <span class="explanation"> (bryzga) </span>. <br/>2. <span class="explanation">vilkint trinti: </span> Kam tu pliū́šini šitą suknelę, da čystesnė būt buvus šventoj dienoj apsvilkt. Kadai tai kadžių pliūšina šitą sijonėlį. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai mušti, lupti, perti, vanoti: </span> Blogas piemuo tai tik pliū́šina galvijus su botagu, o ne gano. Pliūšina gyvulėlį nečysčius. Su botagu atsistojęs ir pliū́šina karves, o tos neturi kur dėtis. Be reikalo gyvulį pliū́šini. Tu pašer' gerai, tai tada pliū́šink. Nepasakyk močiai šito, ba pliū́šins vaiką. <br/>4. <span class="explanation">pliauškinti (botagu): </span> Kai galvijai stovi, piemenys pliūšina botagais, akmenis mėto. <br/>5. <span class="explanation">greitai eiti, bėgti, spausti: </span> Nu bra greit pliū́šinai – per dvi adynas ir namie. <br/>6. <span class="explanation">daug, godžiai valgyti, srėbti, gerti: </span> Nale tu bra kad pliū́šini, mylėk sviete, an karto bliūdą! Pliūšina vandenį, silkių priguzavęs. <br/>7. <span class="explanation">gairinti: </span> Vėjas pliū́šina burną, net šalta pasidarė. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai lyti, pilti: </span> Ot pliūšina lietus! Šiandiej labai pliū́šina. <br/><b>apipliū́šinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atspurti, atbrigzti: </span> Mano palto rankovių galai apspliū́šino. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai apmušti, apkulti, pripliekti: </span> Jį gerai apipliūšino. Kai apipliūšinsiu vyte par blauzdas, tai žinosi! <br/>3. <span class="explanation">apvemti: </span> Apipliū́šino ir mane. <br/><b>atpliū́šinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atspurti: </span> Žiūrėk, botagas atsipliū́šino – ažmegzk gale mazgą. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai primušti, pridaužyti, atkulti: </span> Atpliūšinau, kiek anlenda – žinos kitą kartą. <br/>3. <span class="explanation">daug prisigerti, prisipliumpyti: </span> Atsipliūšinau pieno. Sveikam nevodija ir iš balos atspliūšint. <br/>4. <span class="explanation">nupūsti, nugairinti: </span> Tai atpliūšino vėjas burną. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai sulyti, perlyti: </span> Išėjo miškan – tai atpliūšins lietus. <br/><b>išpliū́šinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atspurinti, atbrizginti: </span> Mezgė, ardė ir siūlus išpliūšino. Tu visą botagą išpliūšinai arklius varinėdamas. Linelius brauktuve išmušė, išpliekė, išpliūšino. Botagas išsipliūšino, ir suduot padabnai nemožna. <br/>2. <span class="explanation">godžiai išvalgyti, išsrėbti, išgerti: </span> Ot, du bliūdu zacirkos išpliū́šinau. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai perpūsti: </span> Išpliūšino vėjas, peršalau – dančio in dančio nenulaikau. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai išalkti: </span> Teip išsipliūšinau būdamas pardien nevalgęs, kad net žarna žarną veja. <br/>5. <span class="explanation">netekti jėgų sunkiai dirbant, vargstant: </span> Žmogus neišsipliūšinęs – sveikatos turi. <br/><b>nupliū́šinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nudėvėti, sunešioti, sutrinti: </span> Prie tokio darbo rūbas greit nupliūšint ne dyvas. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai primušti, prilupti, išperti: </span> </span> Reikia gerai galvijai nupliūšint botagu, tada ir surėkimo bijos. Skerdžius nupliū́šino piemenį botagu. Jį tėvas už vogimą nupliū́šino virve. Kad nupliū́šinsiu paėmus žabu, tai nedūksi! Nupliū́šinsiu, nupliū́šinsiu pagavęs, o anas ir vėl savąją. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai nugairinti: </span> Net peršti, kaip vėjas nupliūšino. <br/><b>papliū́šinti</b>. <span class="explanation">smarkiai primušti, prilupti, išperti: </span> </span> Gerai tada aš jį papliūšinau. <br/><b>pripliū́šinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai primušti, prilupti: </span> Kad pripliū́šinau piemenį virveliniu! Kiek aš jo nepripliūšinau – nieko negaliu padaryt. Pripliūšino gyvulėlį kaip durniai. <br/>2. <span class="explanation">daug privalgyti, prisrėbti, prigerti: </span> Eik ir pripliūšink šeimynos valgių: tiek pat tesėsi, toks pat būsi žaliūkas, kaip ir bernai ar mergos. <br/><b>supliū́šinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atspurinti, subrizginti: </span> Vaikai botagą supliū́šino. Kad juos kur galas, tuos vaikus: supliū́šino botagą, nebeturiu kuo paragint!. Ne koks tavo botagas, kad teip greit suspliūšino. Jau gal penkios vadelės šiemet suspliūšino. <br/>2. <span class="explanation">sunešioti, sutrinti: </span> Blogą nuspirkai [drapaną], tai greit supliūšinsi. <br/>3. <span class="explanation">sušerti, suduoti: </span> Paimsiu vytinę, supliū́šinsiu per pakinklius, tai tuoj nutilsi! Liūtis, kad tave supliū́šinus! Taũ <span class="explanation"> (tave) </span> supliū́šintų, kad kirto, kad buvo juoko! <br/>4. <span class="explanation">iššauti: </span> Kad supliūšinau triskart iš trumposios, tai kiškelis tik vir vir vir kojelėm, ir guli negyvas. <br/>5. <span class="explanation">labai suvarginti, palaužti, sugniuždyti: </span> Šitą žmogų nelaimė supliū́šino. <br/>6. <span class="explanation">be reikalo supilti: </span> Man pikta ant tavęs, kad viralą kiaulėm supliū́šinai. <br/><b>užpliū́šinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užkirsti, užduoti: </span> Už tokį darbą jam reikėjo tiek botagu užpliū́šint, kad oi! Kad ažpliušinsiu botagu, tai žinosi neit! Kad užpliū́šinau botagu, net vyniojosi sartoji. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai užgriežti, sutrenkti: </span> Kad užpliūšino armonika, tik šok!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.