apiplėšyti

plė́šyti, -o (-ija), -ė (-ijo). plėšti.

1. draskyti į gabalus: Taip po gabaliuką plėšyti, plėšyti ir mesti į laužą. Tėtytei laišką parašyk – kam gi plė́šai tokį gražų popierėlį! Spurganų nereik plėšyti, jos turia būti cielos. | Dvasia tada nečysta, plėšydama (tąsydama) jį ir šaukdama didžiu balsu, išėjo iš jo. Kas šiandie per vakaras – miegas plėšo žiaunis (žiovulys ima) . Šių laikų muzikos tik galvą plė́šo (skaudina) . Tuo laiku, kai darbininkų valstybė vis stiprėja, kapitalistinį pasaulį plėšo prieštaravimai iš vidaus ir lauko. Lengva duona pasturgalį plėšo. smulkinti (plunksnas): Plunksnas plėšau. Šįvakar plunksnas baigsim plė́šyti. Aš rašau, o mama varo plūksnų plė́šyt.

2. griauti, ardyti: Jau ruošies kluoną plė́šyt? Kap tik švilpauna pirkioj, tai vėjas dangtį plė́šo. kapstyti: Vištos rasodą plėšo.

3. traukyti šalin: O tai pučia šiauras vėjas, žalias šakas laužydamas, žalius lapus plėšydamas.

4. atimti gyvybę kandžiojant, draskant: Plėšanti žvėris Jozefą sudraskė. Ką veikia tie vilkai plėšąjie.

5. labai nerimauti, blaškytis, daužytis: Karščio suimtas plėšos, draskos po lovą. Sena merga, vyro neturi, tai ir plėšaisi iš pavydo. Ko tas mūs kaimynas plė́šosi (karščiuojasi) ? O priemenėj vis labiau plėšėsi ant saito žaloji, daužė ragais duris ir vis garsiau šaukė: – Mū-ū-ū! Kaipgi nepradės galuoties, vemti, plėšyties širdžia! Prie tvarto pririštas loja šuo, plėšosi lyg patrakęs. Pažiūrėk, ko šunes plėšosi?.: Veltui pabūklai dar plėšos, zvimbia paklydus kulka. Atklajūnai vakariniai vėjai plėšos. Plė́šės vėjas prieš lietų.

6. rėkauti, šūkauti, plyšoti: Neprieteliau, kam plė́šais (plūsti, tūžti) taip? Kas tau pasidarė? Nu ko plė́šaisi lyg pjaunamas?! | Upelio krūmuose viena už kitą garsiau plėšėsi lakštingalos.

7. labai stengtis, imtis (ko): Neplė́šykis, o nėko nepadarysi: reik daugiau vyrų pasiprašyti. Plė́šykis, plė́šykis žmogus, o vis tiek nėko naudos nėr. Būdavo, dirbi, plė́šais, arklys zylioja, širdis plakas kaip telio uodega. Per rugiapjūtę žmonės plė́šosi su darbais. Plėšos dėl skatiko. | Grybautinė (volungė) plė́šos (labai čiulba), lietaus bus.

8. plėšti, grobti: Plėšau miestus, žmones. Tuo kartu dasižinoję žmogžudžiai, kad ūkinyko nėr namie, atėjo plėšyt.

9. kariauti, muštis, peštis: Tegul patys tarp savę nesiplėšo.
akìs plė́šyti. įžūliai kalbėti prieš, ginčytis: Neplėšyk akių, o niekas nebijo.
gérklę plė́šyti rėkauti, šūkauti: Kam plėšai gerklę kap rišamas. Tie pusgalviai nė vienam nedavė miegoti – par kiaurą naktį gerklès plė́šė. Nė žodžio nepasakys žmoniškai, vis gerklę plėšo. Gaidys plėšė gerklę (smarkiai giedojo) ir žadino gyventojus.
šìrdį plė́šyti skaudinti: Sielvartas plėšo širdį. Vaikų vargai šìrdį plė́šo, o tėvų anie nelabai mato.
várnas plė́šyti žiovauti: Jis iš nuovargio varnas plėšyti pradėjo.
apiplė́šyti.

1. apdraskyti: Aš apiplė́šiau drabužį, t. y. apdėvėjau. Nosį applė́šė. ir nesulaukia [piršlių].

2. truputį padraskyti (plunksnas).

3. apiplėšti, apgrobti: Kitus surinkimus applėšijau, imdams nuog jų algą, jeib jumus tarnaučia. Žmogaus ano, razbainykų applėšyto.
atplė́šyti. atidrėksti, atplėšti.
įplė́šyti

1. visus įdrėksti, įplėšti: Toks pirkėjas tai tik įplė́šo, įplė́šo visų rietimų galus (mėgindamas, ar stipra) ir, nieko nepirkęs, išeina.

2. įsitraukti į plėšymą: Visi, susėdę aplink stalą, kai įsiplė́šė, tai vienu vakaru suplėšė trijų žąsų plūksnas.
išplė́šyti.

1. plėšiant išdrėksti, išdraskyti, išardyti: Plėkas liepos ant vijimą virvių (virvėms vyti) išplė́šyk. Viskas yr išplė́šyta, išdraskyta. Išplė́šyt visi moka, tik atgal sudėt – ne. Naudingesniai yra ekėti arkliais, kurie, bėgdamys greitesniai, veikiaus sudaužo krumslius ir išplėšo žolių šaknis. | Ežeras neišplė́šytas, ledai neišvaryti. Akis išplė́šysiu, neatimsi vaiko. Dvi katės maiše akis vis išsiplė́šo.

2. kurį laiką plėšyti: Visą vakarą išplė́šėm plūksnas.

3. apiplėšti: Tegul jo visą turtą svetimi išplėšo. Išplėšys namus jo.
nuplė́šyti

1. nudraskyti: Jei viena [gromata] nuplėšyta, kita vėl prisegta.

2. nusidėvėti: Kad jai greit ir nusiplė́šo rūbas.
ausìs nu [si] plė́šyti. Ausìs nuplė́šyt možna – teip gardūs cibuliai. Ausìs nusiplė́šys bevalgydami – taip gardu.
paplė́šyti.

1. apiplėšyti, nudraskyti: Sako, tuos popierius paplė́šę nuo sienų, pamaliavoję.

2. kiek plėšyti, smulkinti: Petriuk, einam plunksnų paplėšyt.

3. suplėšyti, sudraskyti: Kelneles paplė́šiau.

4. atimti gyvybę draskant, plėšant: Vilkai paplė́šė tą teliuką ir palėkė (pabėgo) .

5. pasidaužyti: Gaidelis pasplė́šis, pasplė́šis, tai kad užgiedos!

6. apiplėšti, apgrobti: Ir atėję paplėšė jį ir nuvedė jį pas rotą.
pérplėšyti. sudraskyti į dalis, perskirti: Tūlos sektos. tarp savęs pérplėšytos (suskilusios) .
praplė́šyti. pradraskyti: Kėdė buvo nučiurinta, praplėšytu apmušalu.
priplė́šyti.

1. pridraskyti, prismulkinti draskant: Bevakaruodami plunksnų tris pagalvius priplė́šė. Priplė́šė plunksnelių šešias bačkas.

2. smarkiai susidraskyti: Ėjo per miškus, per laužynes, prisidraskė, prisiplėšė.

3. smarkiai judinant, tampant prižadinti, prikelti (iš miego): Rytą negalima prie bandos priplėšyti, sustyrę lygu žirnių kirmiai. Kad pri darbo – negaliu priplė́šyti, o į šokius – pirmas leka.
nagų̃ priplė́šyti privargti (dirbant): Kap gana priplė́šo nagų̃ prie linam.
suplė́šyti.

1. sudraskyti į dalis, į gabalus: Laumė audeklą į plūšas suplė́šė. Salotų lapai dažniausiai suplėšomi išskiriant storąją lapo dalį. Dideli žėručio gabalai lengvai galima suplėšyti plonų ploniausiais lapeliais. Todėlei neturit valgyti mėsos, kuri ant lauko žvėrų suplėšyta yra, bet ją šunims pamesti. | Danguje greitai plaukia vėjo suplėšytų juodų debesų skutai. Jie įmanytų, mane suplė́šytų į darbus. Dainos kaip griausmas suplėšė naktį. Iš pykčio marškinius susiplė́šė an savęs. An pavasarį teip ir bus – nors susplė́šyk (negali visur suspėti) . Zosei nors susiplėšyk, nebeįmano, kurio klausyti, kuriam patarnauti. Aš negaliu susiplė́šyti. Jis taip supyko, kad buvo gatavas susiplė́šyti iš pasiutimo. susmulkinti (plunksnas): Suplė́šyk plunksnas. Da plūksnų suplė́šysiu Malvinai. padalyti, suskaldyti: Buvo daug brolių, tai suplė́šė žemę an kelias dalis – ir visi ubagai. Švendubrėj daugiau neturi žemės kap po ketvirčio – tep susplė́šę. susprogdinti: Stiprus vynas suplėšo bačkutes.

2. suardyti: Pirtelę suplė́šėm i kūrenam.

3. sudėvėti: Kiek tu man suplėšei drapanų. Pušnis suplėšyti.

4. atimti gyvybę draskant, plėšant: Vilkas pagrobęs ėraitį suplėšė. Jis paleido visus savo šunis, kad suplėšytų tą mergą. Suplėšę devyniagalvį, ėjo visi dvaran an kiemo. Vanagas daug vištų suplė́šė.

5. plėšiant, ariant suversti: In eilę suplė́šai tais velėnas.

6. susipešti: Kuokynėj kad susplėšė bernai, kad nuej [o] iš galvų kraujai.

7. suvelti, sutaršyti (plaukus).
užplė́šyti

1. mirtinai uždraskyti: Ko manę neužplė́šė tada [visas sodžius]. Vilkas užplė́šė avelę. Užmušėjas pats save dantimis ažsiplėšė ir ažsikrimto.

2. labai stengtis: Dirbk užsiplė́šyk – nepadarysi! Tu vienas neužsiplė́šysi (neuždirbsi) už visus.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apiplesyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x