apipešti

pèšti, pẽša, pẽšė.

1. rauti (plaukus, plunksnas): Pešu plaukus. Jobas pešė galvą savą. Čiupryną nuo galvos pẽša – nebegali kentėt. Pešamiejai triušiai y [ra] brangesni už paprastūsius. Vanagas pẽša greitai: plūksnos tik lekia an šonus. Seselė pešė pilką antelę. Pešė tėvas pelėdą, pešė motinėlė pelėdą. | Oi, kad peša (šukuojant skaudina) šukos galvą! Iš pliko delno pešk – ar daug išpeši?! Pèšk plaukų iš delno, jei nėr! Devyniuos gaidį pẽša. Kol plyšta – plėšk, kol pešasi – pešk. slinkti, kristi (plaukams, vilnoms) ; šertis: Mano vailokai labai pẽšas. Karvė pẽšas. Vienu metu kaip ir nuėjo čiupryna – tik pẽšas, pẽšas.

2. kibti į plaukus, tampyti už plaukų: Mušiau nekurius vyrus iš jų ir pešiau juos. Durną ir bažnyčioj pẽša. Padūmojęs tereik tėvą pešti. Teip sušilęs, kai tėvą pešęs. Viena ranka glosto, antra peša. Kas iškart glosto, tas paskui peša. Išėjo pešt, o pats kuodo neteko. mindžioti, dulkinti: Gaidys ant vidurio kiemo vištą pẽša. Zelzinas antį pẽša.

3. rauti (augalus): Žolės pèšt į daržą išė [jo]. Par neišdirbimą tiek žolės pèšti (ravėti) . | Dalgis visai atšipo, tik pẽša žolę, o nenupjauna. Medin pešta, namon nešta, kampan ankišta. Anys. medin pẽšasi, namon nešasi, kampan kišasi.

4. skinti, raškyti: Obuolių pèšt vis į daržą. Pešù vyšnias, uogas.

5. ėsti, lesti skainiojant (žolę): Arkliai pašily žolę pẽša. Ėjo dienos, atšilo orai, karvės pešė žolę, rimo avys ganykloj. Karvutė peša šniokšdama gegėlius, arkliadančius. Avys žolę pẽša. Žąsys grūdus lesa, o žolę peša.

6. su pešekliu ar kuo kitu traukti pluoštais (sudėtą šieną): Pasdirbau šienui pèšt kabliuką. O mergelės kūgį pẽša, kūgį pẽša, turgun veža. Kitas arklys ne ėda, tik iš ėdžių viską pẽša. Padirbsiu avelėm ėdeles, galės iš ėdelių šieną pešt (pešdamos ėsti) . Sunku šieną vežti, bet lengvu žiemą pešti. Kūryti įprato, įprato – kaip šieną peša. verpiant traukti pirštais sluoksnelį (vilnų, linų iš kuodelio): Tada iš jo. pẽša linus ir verpia. Šeimininkė ir Marijona sėdėjo prie ratelių, tyliai pešė kuodelius.

7. su jėga traukti, tempti iš vidaus: Jegu gerste, pèškit butelį (traukite kamštį) . Arkliai peštè pẽša vežimą iš balos, kažin ar išpeš. Vaikų kupeta, visus leidžia mokslan, tai iš namų peštè pẽša (daug lėšų reikia) .

8. gauti, pelnyti, laimėti: Daug pešiaũ ten nuėjęs. Jis už savo arklį daug pešė. Iš Sragio, būdamas pernai žiemą Mosėdyje, jau daug ką pešiau. Jau mane net šiurpas ema, kad teip drąsiai nuo tamstos brangias dovanas pešu. Ne ką ir pèši su tokiuo žmogum prasidėjęs. Iš to titnago nėko nepèši. Gali dideliai čia nelaižytis, o vis tiek nieko nepèši. Parvažiavo piršliai, nieko nepẽšę. Pasuko varnas sparnu, supratęs, kad čia nieko nepešiąs, ir pasileido į kelionę. Pagaliau, nieko nepešęs, sugrįžo jis namo. Padeidies! – Dėkui, ale valgyt nepeši! Už labą – nei žodžio, ale valgyt nepeši!

9. muštis: Žiūri – kad mušas, kad pešas pasgėrę žmonės! Sueina metežnykai su kazokais, pẽšas žu krūtinės, per mordą, žu plaukų. Puolė visas žvirblių būrys prie vieno miežio grūdo ir pradėjo peštis. Pešasi kaip du gaidžiai. Pešasi kaip kregždė su vanagu. Pẽšasi kap šuva su kate. Pešas kaip naginė su autu. Pẽšas iš kapitų. Su plaukuotu [smagu] pèštis. Bepig su plaukuotu peštis ir su išmintingu kalbėti. Su durnu du turgu, su plaukuotu peškis. Gera plikam peštis, senam meluot, o bagotam vogt. Girtas padauža ir su tvora pešasi. Kur du pešasi, ten trečias naudojasi. Muškitės, peškitės, o mes prie kišenių! Besipešdamas su priešais draugus išvaikė. Du vilkai pẽšas, balti kraujai bėga.

10. kivirčytis, rietis: Gal dabar jau te jie apstojo peštis, iš pradžių tai labai pešės.

11. traukti dūmą, rūkyti: Kitos jau i bobos pẽša. Jie, pešdami dūmą, susėdo an ežios.

12. valgyti: Duok pešt, pilvas gurgia. Pèšk tos meisikės, pilkias bulvynikės.
apipèšti, apìpeša, apìpešė.

1. kiek išrauti (plaukų, plunksnų): Aš apìpešiau plaukus. Tu, Geguže, jug ir teip šeriesi; ar ne geriau – duok truputį save àppešti.

2. nupešti 1: Ir spardė jį, ir apipešė visus plaukus. Kap tik šalta, stovi žmogaus kūnas kap žąsis appeštà.

3. iš visų pusių apgraibyti draikanas, pešiojant apdailinti: Šieno vežimą apipešti.

4. kiek iš juosmens patraukti, padaryti aplinkui apdribusį. Gal apipeštì bus marškiniokai, kad teip plačius siuvi?. Nebūk marškiniais apsipešęs, susipašiok marškinius.

5. pasišiaušęs, apsivėlęs, apsidraikęs, netvarkingai apsivilkęs: Apsipešus kai kralikienė. Apsipešusios žąsys dar skarės, skarijotės, skarinės, skurlinės, skurės vadinos. Višta apspẽšus, negraži, šerias. Peržiem nekaip mito, apsipẽšęs toks. Galva plaukais apsipešusi, paviršiais truputį sudailinta. Neik teip apspẽšęs, apstvarkyk ben kiek! Pusgirtė, apsipẽšus dribso gale vežimo. Išlindo apspẽšus visa kai baidyklė.

6. apsimušti: Jie apsìpešė, apsìpešė ir išsiskirstė.

7. kiek apvalgyti: Supešėm paršiuką, Onės iškeptą mums ant kelio, dar žąsiuką apipešėm paviršiais.
atpèšti, àtpeša, àtpešė.

1. pešant atplėšti pluoštą (šieno): Pasimk kabelį ir atpèšk šieno. Atsipešė kiek šieno, bus daugiau vietos daržinėj.

2. pakankamai, iki valios pešti.

3. atgauti, atkovoti: Negalėjusys atpešti sau priderančių turtų nu Radzivilo.

4. atsmaukti, atraityti: Ans, kelnes atpẽšęs, i rodo savo kelį.
įpèšti, į̃peša, į̃pešė.

1. pešant kiek įskaudinti: Šukuok, tik neįpešk šukuodama. Įsìpešiau besišukuodamas.

2. gauti, pelnyti: Iš kur to piningo įpèšti?!

3. įgerti, įtraukti: Tegul svirplys nebuvo joks girtuoklis, visgi ateidavo kai kuomet įpešęs.
išpèšti, ìšpeša, ìšpešė

1. išrauti (plaukus, plunksnas): Išpešė sūnus vaikui čielą saują plaukų. Ataugo plunksnos, kurias jam buvo išpešęs. Iš delno plauko neišpeši. Pešk velnią, kolei šeriasi, o kai nesišers, tai ir su kabliu neišpeši. Anas ją tvėrė ir nenutvėrė, tik vieną plunksną išsipešė. Jis žiupsnelį plaukų iš jo. nugaros išsipeštų. išlįsti, išsitraukti: Kaip tu čia supynei, kad plaukai išsìpešė ir išsitraukė! išslinkti vilnoms, išplikti: Mano skranda nieko nešildo: visa išsipẽšus.

2. su pešekliu ar kuo kitu ištraukti pluoštą (sudėto šieno). . Išsìpešiau kuokštą šieno iš vežimo.

3. su jėga ištraukti, išlupti: To dyglio negali išpèšti – skauda gyvoliuo. Katro [karvė] ìšpeša kuolą ir ema valkotis pagal kitas karves, tai kad supina lenciūgus! Jis iš po sergančio kaimyno išpeštų pagalvę. Man kai tada dantį sopėjo, ìšpešiau pats.: Kai pešte ìšpešė (išviliojo, jėga pasiėmė) iš namų tą mano vaiką.

4. ištraukti iš už juosmens (marškinius): Marškiniai išpeštì viršum. Marškiniai išsipẽšę, išlindę. Marškiniai išsipẽšę – susikišk.

5. nuskinti, nuraškyti: O mokytiniai jo išalko ir pradėjo raškyt (išpešt) varpas ir valgyt.

6. laimėti, gauti: Iš jo pinigų lengvai neišpèši. Tik pešte ìšpešu iš jo pinigų. Iš tokio titnago (šykštuolio) nieko tu neišpešì. Pažadėjo – patiešijo, o nedavė – nieko neišpèši. Ką gali kalbininkas istorininkas išpešti iš vietų vardų senovei, galima šiek tiek numanyti. Nieko neišpèši, be liudininkų teisme nelaimėsi. Daug turi i da nori išpèšt. Nėkaip neìšpešu (negaliu išsirūpinti) tos pensijos. | Mano tėvas ir iš grėbliakočio dūmą išpèšdavo. išgauti, iškvosti: Ìšpeša kokį žodį [liežuvininkės] i leka atsakyti. Nora tik žodį išpèšti iš tų žemaičių. Iš jo negali žodžio išpèšt (nekalbus) . Iš munęs i su kobiniu neišpèši.

7. išsimušti: Kas par veselia, kad vyrai neišsipèš. Su durnium neišsimuši, su plikium neišsipešì.

8. ištverti, tesėti: Nebegaliu lig pensijos išpèšt (išdirbti) .
nupèšti, nùpeša, nùpešė.

1. nurauti (ppr. plaukus, plunksnas): Ana jam plaukus nùpešė. Nės jis tuo plaukų nuo kiaušės nùpešė pluoštus. Smakras nùpeštas, plaukai galvos išpešti. Pliką nupešu. Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs nupešti avių vilną. Tuo tą paukštį nupešė, iškepė. Nupèšdavom kokią vištą, tuoj atalekia plūksnų. Jums garbė, kad vindas jūsų, sukriai besisukdams, pakulų bei linų kuodelį nùpeša (po truputį pešamą suverpia) greitai. Nupešė žvirblelis pelėdai galvą. Kad pasiekčiau, poną Dievą nupeščiau. Višta nupešta, tvoron inkišta. Plaukus nusìpeša, bet mokesnių neišmoka. Tai matydami, barzdas iš piktumo ką tik nenusipešė. šertis: Į rudenį tai visos senės žąsys nusìpeša. Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius.

2. nurauti (augalus), nuravėti: Supulkim greit visos prie ežių, ir netruksma nupèšt. prastai nupjauti: Lig aš du pradalgiu nupjaunu, tai jis vos vieną nupeša.

3. nuskinti, nuraškyti: Medžiui lapus nupèšti, nuskinti. Nupešu varpas. Nupèš visą darželį tie vaikūzai. Anskis pasilenkęs nupešė smilgą ir įsikando į dantis.

4. gauti, laimėti: Nėko gero nenupèštum taip nupuolęs.

5. nuveikti, numušti: Mūsiškiai juos nupèš. Pažiūrėkim, katras katrą nusipèš. O tačiau nusipèšt smagiai į karčemą bėga.

6. nuvargti, nusivaryti besipešant: Abudu dabar nusipẽšę [po muštynių].

7. nueiti, nubėgti pešantis, mušantis: Mes nubėgom nubėgom, nusipešėm nusipešėm.
papèšti, pàpeša, pàpešė

1. kiek pešti, rauti (plaukus, plunksnas): Sesuo pàpešė triušį ir paleido – kitą kartą pabengs.

2. patampyti už plaukų: Lok lok, kol aš tau gerai už kudlų papèšu!

3. su pešekliu ar kuo kitu pluoštais kiek ištraukti (šieno): Papèšk šieną arkliams. Adomas, pasipešęs šiaudų iš po sėdynės, ėmė jais arklelius šukuoti.

4. timptelėti: Pempienė papešė jį už alkūnės ir pagražojo pirštu. Naujokienė papešė dėdienę, kuri susigriebusi nutilo. peštelėjus pavadinti, pasivedėti: Brolienė, papešusi Tupikį į šalį, paklausė. Papešė muni į šalį ir sugyniojo pirkti. Jis pasipešė mane į stalo galą.

5. kiek iš juosmens patraukti, padaryti aplinkui apdribusį: Ar papeštą siūsi bliuzkelę, ar palaidą?

6. parauti: Kiaulėm žolės pàpešiau. Pasipešk žolės iš patvorio, gal kiaulė ės. prastai papjauti: Biskį pàpešė (šiaip taip papjovė su dalgiu) arkliam žolės.

7. pasiskinti, pasiraškyti: Uogų pasipèšt eisim.

8. paėsti skainiojant (žolės): Karvė galia pati pasipèšt žolės, kam čia jai papjaut.

9. pajėgti patraukti, išjudinti: Kad prikrovė vežimą, arkliai iš vietos nepàpešė.

10. kiek gauti, laimėti: Jis nemažai pasipešęs pinigo Amerikoje. padaryti: Nieko nepapèši: prastą žmogų visi skriaudžia. Jis taũ kaip norės, teip suraitys, ir nieko tu jam nepapešì.

11. kurį laiką imti išlaikymą, išnaudoti: Metus pavažinėjo i močią pàpešė, al' nesimokė.

12. pasimušti: Man rodėsi, kad atlaidai ir yra tik tam, kad vyrai galėtų iki soties pasigerti ir iki kraujų pasipešti. Nuvažiuosiu da sykį su velniais pasipeštie. Jie vis pasipešdavo.
prapèšti, pràpeša, pràpešė.

1. pradėti pešti: Šienas da nepràpeštas.

2. šiek tiek pešti, papešti: Prapèškit biškį šieno teliokui.

3. pešant pradraskyti: Varna prapeša šiaudinį stogą, ir genda stogas.

4. pragerti. .
pripèšti, prìpeša, prìpešė.

1. prirauti tam tikrą kiekį (plunksnų, plaukų): Pripešė plunksnelių penkias bačkas. Ant šukų prisìpeša (šukuojantis išsirauna) plaukų.

2. su pešekliu ar kuo kitu pluoštais priplėšti (sukrauto šieno): Nueik ir pripešk šieno karvėm. Prisipešk šieno, jei kas atvažiuotų, arklius pašerk pastoginėj. Rezgines šieno prisìpešiau.

3. prirauti (žolės): Pripešiù žolės paršam. Tokių gražių smilgų prisìpešė.

4. priėsti pešant (žolės): Karvė prìpešė dobilų.

5. privalgyti, prigerti.

6. nusigerti: Motociklistų daug, ale visi pripẽšę.

7. privarginti: Prìpešė tas ravėjimas. Prìpešiau arklius, pakol iš balos išvežiojau šieną.
supèšti, sùpeša, sùpešė.

1. nupešti 1: Žąsį supèšti. Sùpešė plunksneles, sudulkino. įpešti: Šukavo galvelę – labai supešė (suskaudino) , prausė burnelę – akeles išbadė.

2. pešant ką padaryti, supešioti: Supešu kuodelį. | Peilis neaštrus, tai kelbasą pešte sùpešiau. Susipešus naštelę gražiai.

3. nurauti: Potam sùpešam runkulius ir nupjaustom lapus.

4. suskinti, suraškyti. . Nubėgęs prie ano krūmo, tiek lapų susipešė.

5. primušti, suduoti: Nelyginant šunį čia jį su lazda supešė.

6. susimušti: Buvęs susipešęs su nepažįstamais vyrais. Šeimininkas šoko skirti susipešusių. Bobos pabūgo, kad [vyrai] iš tiesų nesusipeštų. Susìpeša terpu savę [vaikai]. Vaikai, susìpešata judu! Aš da su niekuom nesusìpešiau. Besimylėdami susipeša, susipešę bučiuojasi. Susipešė dėl musės žarnų (dėl menkniekio) . Susìpešė dėl gaidžio žarnų. Susìpešė kaip plikiai dėl šukų. Susipeš ubagai, teks mums lašiniai.

7. sumušti, nugalėti.

8. suvalgyti: Besišildydami supešėm paršiuką, Onės iškeptą mums ant kelio.

9. surūkyti: Tą papirosą sùpešė – kitą būs bepešąs.
susipèšti su protù iškvailėti: Ji yra biskį su protù susipẽšusi.
užpèšti, ùžpeša, ùžpešė.

1. nuvarginti, nukankinti pešant: Vieną vištą žąsinas visiškai ùžpešė.

2. užėsti skainiojant (žolės): Arkliai ùžpešė kiek žolės, galit kinkyt ir važiuot. Karvė ùžpešė ir stovi.

3. užsimušti pešantis: Tu mus nuo mirties išgelbėjai, mudvi būtume užsipešę. Jei žmonės nieko nebijotų, tai užsipèštų.

4. užvalgyti: Prasikepiau blynų, ùžpešiau kelius ir soti. Einu lašinių užpèšti.

5. užtraukti, užrūkyti: Ùžpešu dūmą, i geriau pasidaro.

6. įgerti, įkaušti: Biškį užpẽšę pareina. Jau buvau gerokai užpẽšęs.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apipesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x