apiperėti

perė́ti, pẽri (pẽria), -ė́jo.

1. tupėti ant kiaušinių šildant juos savo kūno šiluma, kol iš jų išsirita jaunikliai. Sėdi višta, peri. Ant pautų perėti. Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus keri, terpu jų kiškiai guli, krapkos vaikus peri. Pelėda pẽri duobose. Per gervė. margus vaikus. Kad balos, kad balos, o švendrai iki galvos, tik žąselėm perė́t. Paukščiai be lizdo vaikų neperi. Dės, dės, o kada perės? Karšta kaip višta perima. Durna kaip višta, svetimus vaikus perėdama. Užsimanė kaip višta perėti. Nedėtas – ne kiaušinis, neperėtas – ne vištelis. Kemsynėje, po šakotais gailiais ir žaliuojančiais uogienojais, perėjos ilgasnapiai balų paukščiai, verkšleno pempės. Toj baloj gervės pẽrias vaikus. Apluoke prūdas, žąsys, antys plaukioja, perisi. Pušyne daug varnų pẽrimas [i].

2. auginti perus: Vasarą, kad perimas yra laikas, bitės daugiau motinų prisiperi.

3. vesti jauniklius, veistis: Avis jau pẽri, t. y. veda ėrus. Čia pirma perė́jo po tokio akmens lapė. Ir netil (ne tik) pulkais meškos ir šernai perėta, bet tankumos terp raistų ir žebriai turėta. gimdyti: Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdės to [je] grytelė [je] i vaikus perė̃s. Dėl munęs marti galėjo perė́ti i perė́ti. Merga perė́te apsiperėjo, o motriška susivystė. Pamotė parejo kitų vaikų perė́ti. Anos perė́s vaikus, o mes piningus mokėsiam [pašalpoms] ?! Jis, musėk, yr velnio perėtas, o velnėnės žindytas.
kur velniaĩ vaikùs pẽri. Atsidūrė ten, kur velniai vaikus peri. Aš tave išgysiu, kur velniai vaikus peri.
sliñkį perė́ti apsimesti ligoniu, tinginiauti: Slinkį pradėjau perėti, nebeinu į mokyklą.
apiperė́ti, apìperi, -ė́jo

1. užperėti 1: Jau biskį apiperė́ti [kiaušiniai]. Apperė́ti pautai, kiaušiai.

2. atvesti: Par pakaitį apsiperė́jo kumelė. Kiaulė jau apsiperė́jusi. Katė apsiperė́jo tame gardelė [je] gretu tam paršiukuo. pagimdyti: Apsiperėjo, apsimažavo jau metai.

3. apsigimti: Apsiperė́jo veršis su dviem uodegom.
atperė́ti, àtperi, -ė́jo. atgaivinti (silpną, vos gyvą kūdikį): Aš tavi atperė́jau, atsuopavau (sergantį išgydžiau) .
daperė́ti, dàperi, -ė́jo. užbaigti pradėtus perėti: Kažin, ar ta višta daperė́s lig galo, ar nepabėgs?.: Ot nedaperė́tas (silpnas) Jonas: nei jis pakels, nei paneš – nėko iš jo nėr.
įsiperė́ti, įsìperi, -ė́jo

1. įsitraukti, įsismaginti perėti: Jau viena višta įsiperėjo, ta perės jau.

2. įsiveisti: Ronose įsiperėjo kirmėlės.
išperė́ti, ìšperi, -ė́jo.

1. perint sulaukti išsiritančių jauniklių , baigti perėti: Višta neseniai viščiukus išperė́jo. Būdavo, mūsų gurbe skregždė vis dvejus vaikus išperia. Aš strazdelius gražius išperėjau. Išperėti išperėjo, ale nevadžiojo. Pempelė išperėjo vaikelius kuoduotus. Išperi paukštis. Išperė́ti kiaušius.: Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė. Išperėtas, ale nesutupėtas. Išperėsi kaip kielė gegužūtį. Apsidžiaugė kaip višta, vaikus išperėjusi. Bene ant tilto esi vištos išperėtas! Pelėda neišperi vanagėlio raibojo. Išsiperė́jo višta vaikus ir vedžiojas po kiemą. Špokinyčioj išsiperė́jo strazdas. Išsiperėjo vištelis. Kur paukštukas žiemą maitinasi, ten vasarą išsìperi. Kas išsìperi, tas ir išsipeni.

2. išauginti perus: Jos. iš tų perų jauną bitiną išperėjo. Avilys vargo vargo, kolekos vė išsiperė́jo motina.

3. atsivesti, turėti, apsivaikuoti. Ežis pernai du vaiku išperėjo. Vilkas da neišperė́tas – vilko kailis suderėtas. pagimdyti: Tiek išperėjusi vaikų, nebūs jauna. išauginti: Mergelka jau vieną dantį išperė́jo. įkurti: Perūnas (senovės lietuvių dievas) yra įkūrėjis visos pasaulės, beje, kursai išperėjo, arba įkūrė, visą pasaulę.
vélnio išperė́tas. vikrus, apsukrus.
nuperė́ti, nùperi, -ė́jo

1. išperėti 3: Ar negalėjot ten pasilikt, kur jus nuperė́jo ir varles bei rupuižes jus ėst pamokino?

2. nusilpti perint: Taip nusiperėjo višta, kad vos palesa. Jis lengvas kaip nusiperėjusi višta. sunykti, sumenkti: Ana su tuo vaiku yr nusiperė́jusi.
paperė́ti, pàperi, -ė́jo

1. kiek perėti: Tik paperėjo i nebkutno [ja] – pjauti tik tokią.

2. perint sulaukti išsiritančių jauniklių , išperėti: Žvirblienė dvylika paperėjusi žvirblyčių.

3. atsivesti jauniklį. Karvė veršį paperė́jo. Kiaulė net trylika paršų paperė́jo. Mūsų bėroji paperė́s šiaudų kumelį (neatves kumeliuko, nekumelinga) . pagimdyti: Ir taip šiandien tebėra sakoma: – Ką paperėjo: sūnų ar dukterį? – vietoje: – Ką pagimdė? Vieną vaiką paperė́jo ir serga. Še, kad nori – paperė́jo du vaikus! Jauna, ji tau dar krūvą vaikų paperės. Ieva vaiką pasiperė́jo. padaryti, sukurti: Ugnis šią pasaulę paperėjusi. Skaitė už aukščiausį dievą Perūną, arba Perkūną, nes tikėjo, jog jis viską paperėjo, arba sutvėrė.
parsiperė́ti, par̃siperi, -ė́jo nusilpti, sunykti perint: Pri stalo arėjas, pri darbo it parsiperėjęs.
pérperėti. nustoti perėti: Višta párperėjusi vėl pradeda dėti kiaušius.
piesìperėti. priperėti. Tų paukščių kas pysìperėjusi!
priperė́ti, prìperi, -ė́jo.

1. išperėti daug paukščiukų: Priperėjo pilną gryčią ir gaidžiukų, ir vištyčių. Paslaptums priperė́jo viščiukų, jau, žinai, i par daug.: Saulė pilnus pamatus vaikų pripera. Prisiperė́jai vaikų ir vadžiok.

2. prisidauginti iš perų: Kaip te jų ir prisiperė́jo tiek daug, tų bičių: trečią spiečių išleidė.

3. atvesti daug jauniklių. Peliutė prisiperėjo vaikų. prigimdyti: Kas tų nedorėlių tiek ir priperėjo?! priveisti: Šunys, katinai prìpera blusų. Dabar visai priperė̃s mokytų.
superė́ti, sùperi, -ė́jo

1. perint sulaukti išsiritančių jauniklių , išperėti: Kurkė (kalakutė) daug sùperia.

2. pradėti kartu perėti: Visos vištos superėjo.
užperė́ti, ùžperi, -ė́jo.

1. tiek perėti, kad atsirastų gemalo užuomazga: Nusipirkau kiaušelių dešimtelę, du užperė́ti. Jau kiaušiniai užperė́ti, greit sulauksim mažų viščiukų. Pautai užperėti. Anam įpiršo užperėtą (nėščią) pačią.

2. pradėti perus: Narvelyje bitinas užperia bitis. Užsìperi – sugenda medus.

3. pagimdyti: Užperė́jo dar vaiką, i vėžys prisikabino.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>perė́ti, </b>pẽri (pẽria), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tupėti ant kiaušinių šildant juos savo kūno šiluma, kol iš jų išsirita jaunikliai</span>. Sėdi višta, peri. Ant pautų perėti. Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus keri, terpu jų kiškiai guli, krapkos vaikus peri. Pelėda pẽri duobose. Per gervė. margus vaikus. Kad balos, kad balos, o švendrai iki galvos, tik žąselėm perė́t. Paukščiai be lizdo vaikų neperi. Dės, dės, o kada perės? Karšta kaip višta perima. Durna kaip višta, svetimus vaikus perėdama. Užsimanė kaip višta perėti. Nedėtas – ne kiaušinis, neperėtas – ne vištelis. Kemsynėje, po šakotais gailiais ir žaliuojančiais uogienojais, perėjos ilgasnapiai balų paukščiai, verkšleno pempės. Toj baloj gervės pẽrias vaikus. Apluoke prūdas, žąsys, antys plaukioja, perisi. Pušyne daug varnų pẽrimas [i]. <br/>2. <span class="explanation">auginti perus: </span> Vasarą, kad perimas yra laikas, bitės daugiau motinų prisiperi. <br/>3. <span class="explanation">vesti jauniklius, veistis: </span> Avis jau pẽri, t. y. veda ėrus. Čia pirma perė́jo po tokio akmens lapė. Ir netil <span class="explanation"> (ne tik) </span> pulkais meškos ir šernai perėta, bet tankumos terp raistų ir žebriai turėta. <span class="explanation">gimdyti: </span> Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdės to [je] grytelė [je] i vaikus perė̃s. Dėl munęs marti galėjo perė́ti i perė́ti. Merga perė́te apsiperėjo, o motriška susivystė. Pamotė parejo kitų vaikų perė́ti. Anos perė́s vaikus, o mes piningus mokėsiam [pašalpoms] ?! Jis, musėk, yr velnio perėtas, o velnėnės žindytas. <br/><b> kur velniaĩ vaikùs pẽri</b>. Atsidūrė ten, kur velniai vaikus peri. Aš tave išgysiu, kur velniai vaikus peri. <br/><b>sliñkį perė́ti</b> <span class="explanation">apsimesti ligoniu, tinginiauti: </span> Slinkį pradėjau perėti, nebeinu į mokyklą. <br/><b>apiperė́ti, </b>apìperi, -ė́jo<br/>1. užperėti 1: Jau biskį apiperė́ti [kiaušiniai]. Apperė́ti pautai, kiaušiai. <br/>2. <span class="explanation">atvesti: </span> Par pakaitį apsiperė́jo kumelė. Kiaulė jau apsiperė́jusi. Katė apsiperė́jo tame gardelė [je] gretu tam paršiukuo. <span class="explanation">pagimdyti: </span> </span> </span> </span> Apsiperėjo, apsimažavo jau metai. <br/>3. <span class="explanation">apsigimti: </span> Apsiperė́jo veršis su dviem uodegom. <br/><b>atperė́ti, </b>àtperi, -ė́jo. <span class="explanation">atgaivinti (silpną, vos gyvą kūdikį): </span> Aš tavi atperė́jau, atsuopavau <span class="explanation"> (sergantį išgydžiau) </span>. <br/><b>daperė́ti, </b>dàperi, -ė́jo. <span class="explanation">užbaigti pradėtus perėti: </span> Kažin, ar ta višta daperė́s lig galo, ar nepabėgs?.: Ot nedaperė́tas <span class="explanation"> (silpnas) </span> Jonas: nei jis pakels, nei paneš – nėko iš jo nėr. <br/><b>įsiperė́ti, </b>įsìperi, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">įsitraukti, įsismaginti perėti: </span> Jau viena višta įsiperėjo, ta perės jau. <br/>2. <span class="explanation">įsiveisti: </span> Ronose įsiperėjo kirmėlės. <br/><b>išperė́ti, </b>ìšperi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">perint sulaukti išsiritančių jauniklių</span> </span> </span>, <span class="explanation">baigti perėti: </span> Višta neseniai viščiukus išperė́jo. Būdavo, mūsų gurbe skregždė vis dvejus vaikus išperia. Aš strazdelius gražius išperėjau. Išperėti išperėjo, ale nevadžiojo. Pempelė išperėjo vaikelius kuoduotus. Išperi paukštis. Išperė́ti kiaušius.: Vaikų visus būrius ant pamato išperėjo saulelė. Išperėtas, ale nesutupėtas. Išperėsi kaip kielė gegužūtį. Apsidžiaugė kaip višta, vaikus išperėjusi. Bene ant tilto esi vištos išperėtas! Pelėda neišperi vanagėlio raibojo. Išsiperė́jo višta vaikus ir vedžiojas po kiemą. Špokinyčioj išsiperė́jo strazdas. Išsiperėjo vištelis. Kur paukštukas žiemą maitinasi, ten vasarą išsìperi. Kas išsìperi, tas ir išsipeni. <br/>2. <span class="explanation">išauginti</span> perus: Jos. iš tų perų jauną bitiną išperėjo. Avilys vargo vargo, kolekos vė išsiperė́jo motina. <br/>3. <span class="explanation">atsivesti, turėti, apsivaikuoti</span>. Ežis pernai du vaiku išperėjo. Vilkas da neišperė́tas – vilko kailis suderėtas. <span class="explanation">pagimdyti: </span> </span> </span> </span> Tiek išperėjusi vaikų, nebūs jauna. <span class="explanation">išauginti</span>: Mergelka jau vieną dantį išperė́jo. <span class="explanation">įkurti: </span> Perūnas <span class="explanation"> (senovės lietuvių dievas) </span> yra įkūrėjis visos pasaulės, beje, kursai išperėjo, arba įkūrė, visą pasaulę. <br/><b> vélnio išperė́tas</b>. <span class="explanation">vikrus, apsukrus. </span> <br/><b>nuperė́ti, </b>nùperi, -ė́jo<br/>1. išperėti 3: Ar negalėjot ten pasilikt, kur jus nuperė́jo ir varles bei rupuižes jus ėst pamokino? <br/>2. <span class="explanation">nusilpti perint: </span> Taip nusiperėjo višta, kad vos palesa. Jis lengvas kaip nusiperėjusi višta. <span class="explanation">sunykti, sumenkti: </span> Ana su tuo vaiku yr nusiperė́jusi. <br/><b>paperė́ti, </b>pàperi, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kiek perėti: </span> Tik paperėjo i nebkutno [ja] – pjauti tik tokią. <br/>2. <span class="explanation">perint sulaukti išsiritančių jauniklių</span> </span> </span>, <span class="explanation">išperėti: </span> </span> Žvirblienė dvylika paperėjusi žvirblyčių. <br/>3. <span class="explanation">atsivesti jauniklį</span>. Karvė veršį paperė́jo. Kiaulė net trylika paršų paperė́jo. Mūsų bėroji paperė́s šiaudų kumelį <span class="explanation"> (neatves kumeliuko, nekumelinga) </span>. <span class="explanation">pagimdyti: </span> </span> </span> </span> Ir taip šiandien tebėra sakoma: – Ką paperėjo: sūnų ar dukterį? – vietoje: – Ką pagimdė? Vieną vaiką paperė́jo ir serga. Še, kad nori – paperė́jo du vaikus! Jauna, ji tau dar krūvą vaikų paperės. Ieva vaiką pasiperė́jo. <span class="explanation">padaryti, sukurti: </span> Ugnis šią pasaulę paperėjusi. Skaitė už aukščiausį dievą Perūną, arba Perkūną, nes tikėjo, jog jis viską paperėjo, arba sutvėrė. <br/><b>parsiperė́ti, </b>par̃siperi, -ė́jo <span class="explanation">nusilpti, sunykti perint: </span> Pri stalo arėjas, pri darbo it parsiperėjęs. <br/><b>pérperėti</b>. <span class="explanation">nustoti perėti: </span> Višta párperėjusi vėl pradeda dėti kiaušius. <br/><b>piesìperėti</b>. priperėti. Tų paukščių kas pysìperėjusi! <br/><b>priperė́ti, </b>prìperi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išperėti daug paukščiukų: </span> Priperėjo pilną gryčią ir gaidžiukų, ir vištyčių. Paslaptums priperė́jo viščiukų, jau, žinai, i par daug.: Saulė pilnus pamatus vaikų pripera. Prisiperė́jai vaikų ir vadžiok. <br/>2. <span class="explanation">prisidauginti iš perų: </span> Kaip te jų ir prisiperė́jo tiek daug, tų bičių: trečią spiečių išleidė. <br/>3. <span class="explanation">atvesti daug jauniklių</span>. Peliutė prisiperėjo vaikų. <span class="explanation">prigimdyti: </span> Kas tų nedorėlių tiek ir priperėjo?! <span class="explanation">priveisti: </span> Šunys, katinai prìpera blusų. Dabar visai priperė̃s mokytų. <br/><b>superė́ti, </b>sùperi, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">perint sulaukti išsiritančių jauniklių</span> </span> </span>, <span class="explanation">išperėti: </span> </span> Kurkė <span class="explanation"> (kalakutė) </span> daug sùperia. <br/>2. <span class="explanation">pradėti kartu perėti: </span> Visos vištos superėjo. <br/><b>užperė́ti, </b>ùžperi, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tiek perėti, kad atsirastų gemalo užuomazga: </span> Nusipirkau kiaušelių dešimtelę, du užperė́ti. Jau kiaušiniai užperė́ti, greit sulauksim mažų viščiukų. Pautai užperėti. Anam įpiršo užperėtą (<span class="explanation">nėščią</span>) pačią. <br/>2. <span class="explanation">pradėti perus: </span> Narvelyje bitinas užperia bitis. Užsìperi – sugenda medus. <br/>3. <span class="explanation">pagimdyti: </span> </span> </span> </span> Užperė́jo dar vaiką, i vėžys prisikabino.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.