apipendėti

péndėti, -ėja (péndi), -ėjo. pendė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. dūlėti, trūnyti: Klevas sugrąžytas pendi, t. y. virsta į kiaugždus, sensta.

2. menkėti, silpnėti, nykti, džiūti.
apipéndėti. aptrūnyti: Rado appendėjusiam puode. senoviškų auksinių. piningų.
išpéndėti.

1. išdūlėti, ištrūnyti: Kam betinka ta troba – visos sienos išpéndėjusios! Šakos nuo metų išpendėję. Vidurys medžio augančio pendėte išpéndėjęs. [Lava] užšalusi lyg išpendėjęs kaulas išveizda.

2. išdžiūti, išsausėti, sukietėti: Mėsa, šinka išpéndėjusi, t. y. išdžiovėjusi.

3. sulysti, sumenkėti, sunykti (ppr. nuo ligos, senatvės), iškáršti: Išdžiūvęs, išpendė́jęs – nė pažint nebegal. Senis visiškai išpendė́jęs – skūra ir kaulai. Višta išpendė́jo, viščiukus kolei išperėjo. Sudžiūvusi, išpéndėjusi kaip šarka. | Visas jo protas išpendė́jęs. Žmogus pasenėja ir išpendėja (nieko nebežino, nebesiorientuoja) . Besirgdamas jis visai išsipendė́jo.
supéndėti.

1. sutrūnyti: Medis jau visas supéndėjęs (kirminų išgraužtas) . Tie jovarai teip būs supéndėjusys, kad nėko iš anų nėra, tik vienos dulkės. Supéndėjęs drabužis, žemėse užkastas. Jie. plytų mūrą prikasę, kuriame milžiniškas supendėjęs lavonas atrastas. Maliavonė ta, gan jau supendėjusi ir apipuvusi, tebėr ir dabar koplyčio [je] mokslinyčios. Visa tai supendės kaip drapana.

2. sudžiūti, sukietėti: Duona į kempę supéndėjo.

3. sulysti, sunykti: Kas ten iš jo žmogus – supéndėjęs kaip kerpė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apipendeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis