apipampti

.
pam̃pti, -sta, -o

1. plėstis, pūstis: Viduriai pam̃psta nuo žirnių, uogų, obalių, iš drugio. Dobilų atolo karvės prisiėdė i pradėjo pam̃pti. Karvės pam̃psta ant šalteniais pririštos, o tu pijokauji. Jis valgyti liaudavos tik tada, kai pilvas imdavo pampti. Kumelė vos pavelka susirietusi – visos gyslos pam̃psta. Antros eilės gurguolės pampo nuo grobio.

2. augti į pilvą, storėti: Gerai girdomas veršelis ėmė pam̃pti. Mūsų žaloji jau pam̃psta, matyt, veršinga. Kalė pradėjo pam̃pti, atsives šunyčių. Pampstančią (laukiančią kūdikio, nėščią) mergę tujau atleido iš dvaro.

3. tinti, pusti: Vaka [r] ta koja da buvo niekàs, o šiand (šiandien) jau pradėjus pam̃pt. Pam̃psta ir niežta ta vieta, kur erkė įlenda.

4. brinkti, pursti, didėti: Kvietys kaskart labiau pampsta dygdamas. Jei oras šiltas, pumpurai greit pampsta. kaužoti: Parūgotas sūris pam̃psta, neišlaikysi nesupelėjusį.

5. dvėsti, stipti, sprogti.

6. gerti, ėsti, ryti: Kas gi nedavė, galėjot pampt, kiek tik norit! Jis pam̃psta kap arklys. Pam̃pk, jeigu tau dar maža. Paduok karvėm pelų, tegul pam̃psta. Musios eitų [nuodų] pam̃pt ir padvėstų. Špokai pam̃psta grūdus. Nieko sau sveteliai – baigia pampti visą alų. Šviežias vanduo, ir kokio jūs čia vilko nepam̃pstat!
pam̃pti juokù (juokaĩs, iš juõko) . smarkiai juoktis: Anys gieda, o mes pam̃pstam juokù. Iš jo darbų visi šunes juokù pam̃psta. Pam̃psta juokaĩs. Možna juokaĩs pam̃pt, kad diedas ką pasakys. Mūsų diedukas buvo tikras štukorius: kur tik pasisukdavo, visi juokaĩs pam̃pdavo. Pridarė visokių štukų, kad mes pam̃pom iš juõko.
apipam̃pti. šiek tiek išsipūsti, išpusti: Buvo apipam̃pusi karvė.
atpam̃pti. susilyginti su kitu geriant, ryjant: Anas vienas až tris atpam̃psta.
įsipam̃pti. įsiėsti, nusipenėti: Diedas inspam̃pęs kaip kurkinas. Boba inspam̃pus kaip meška.
išpam̃pti

1. išsipūsti: Išpam̃po pilvas ėrelio nuo gėralo. Kas čia dabar bus, kad karvės pilvas teip išpam̃po?! Nevalgyk daug žirnių – tau išpam̃ps pilvas! Išpam̃pusi varlė guli ant kelio. Karvė išpam̃pus visa i guli. Karvė užėdė dobilų atolo i kaipmat išpam̃po – gavom vaikyt. Gal karvės dobilų persiėdė, kad taip išpam̃pę? Arklys išpam̃po kaip bosas koks. Ko čia guli kai arklys išpam̃pęs! Padvėsusi karvė išpam̃po. Mūsų senieji, baliuje alų begerdami, visai išpamps. Nuo sriubos išpampaũ (išsipūtė pilvas) . Išpam̃po kaip rupūžė supykusi. | Žemuogės tik saulėje išpam̃pusios (labai didelės, apvalios) . Einu pro tuos kupstus – agurkai išversti ant lauko, gražūs, išpampę. Nusiėmiau pilną tokią išpampusią (pinigų prikimštą) piniginę. Kad tu išpamptum kai Svyrių kalnas! Kad anies išpam̃pę! pasidaryti storam, pilvotam: Toks vyras stovėjo išpam̃pęs.

2. ištinti, išpusti: Išpam̃po visa ranka, nebegaliu nė karvės pasimilžt.

3. išbrinkti, išpursti, padidėti: Užmerkti žirniai išpam̃psta. Tos pupos išmirkusios, išpam̃pusios, rodos, tuoj sprogs. Kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje agrastų pumpurai išpampsta. Bačkos dugnas išpam̃po. Apačioj vienas kitas rąstelis jau išpam̃pęs, mat drėgnumo iš žemės pritraukė.
išpam̃pusiai. Vietos tarp gyslų teip yra išpampusiai pakeltos, jog rūkšlos atsiranda.

4. nudvėsti, nusprogti: Kelio pašalėm gulėjo išpampę arkliai. Jono karvė priėdė dobilų ir išpam̃po, antai jau skūrą lupa. Ažudaviau šuniui činčibaro, ir išpam̃po. Pririjo degtinės ir išpampo. Kad tu išpam̃ptum, ką toks bjaurus! Pampo pampo, kol išpam̃po.

5. išėsti, išgerti, išryti: Karvės grūdų da iš ušėtko neišpampo. Išpam̃po vienas kopūstus.
išpam̃pti juokù smarkiai išsijuokti: Ko neišpampaĩ juokù. Išpam̃ps anys juokù, kad pasisakysi, kaip te tau buvo.
nupam̃pti

1. išsipūsti.

2. nenormaliai išaugti į pilvą, pasidaryti pilvotam: Nuo tų pamazgų tik nupam̃po veršis. Prastai auginami veršiai nupam̃psta. Yra du veršiukai tokie nupam̃pę. Ko tas veršis toks nupam̃pęs: rodos, i girdom, i pašeriam laiku! Tu, tėvai, visai nupampaĩ – žiūrėk, kai tavo diržas pasidėjęs ant galo kulšų! Nupampo nuo duonos kampo.

3. nudvėsti, nusprogti: Kai nuejo į tvartą, rado jau kumelį nupam̃pusį. Anų jau antra karvė šią vasarą nupam̃po. Jei katras [veršis] nūpam̃ps, ką darysi. Mūsų pati geroji karvė nupampo. Dvyloja jau nupam̃po. Jau mūsų šuo nupampo. Senis pijukas nupampo, vežkite toliau ir kaskite giliau, kad nepareitum. Mažne nupam̃pom iš juoko. Ka bent tu kame nupam̃ptumei už savo tokį ožį! Kad tu nupam̃ptum – toks bjaurus žmogus! Numirė, nupampo, neškite (dėkite) į kampą.

4. prigerti, nuskęsti: Aš nesuprantu, a tie rupūžės y [ra] abudu kur noriant į marias (mariose) nupam̃pusiu.

5. nuryti, nuėsti: Naktį nutrūkta arklių – visos avižos nupamptos.
papam̃pti.

1. išsipūsti, išsiplėsti, išpusti: Papampusi varlė. Negyva varlė papam̃pusi guli. Tuo papam̃psta utis, jei, taboką su gailiais išvirinęs, išmazgosi galvijį. Beveik ir papampau begerdamas tokią skanią girą. Užvalgiau tų kopūstų, i kaži ko tei pilvas papam̃po. Jų širdys yr žiaurios, o pilvai gi papampę. Įkišo galvą į kubilą, gėrė gėrė, kol visai papam̃po. Papampo kaip krupis nuo pieno. Papampo kai veršis, putros persigėręs. Tiek obuolių suėdęs ir pats papam̃ptumei. Stambiosios gyslos papampo ant jųjų pečių ir pašoniais. | Nuo saldainių kišenė papam̃pusi (pūpso prikimšta) . Išsiriejo: seniai papam̃pusi (pikta) vaikščiojo. Pasiutusi, visada vaikščio [ja] papãmpusi. Maža maža žmonelė bebėgdama papam̃po.

2. išaugti į pilvą: Pradėm papam̃po veršaitis, begerdamas vandenį. Gerai, ka papam̃pusi (nėščia) vaikščioji – gautumei už liežuvį.

3. kiek patinti.

4. pabrinkti: Kol grūdas išmirko, papampo, o spurgana papurto, vanduo duobelėje prieš saulę apsiputojo.

5. paėsti, pagerti, paryti: Ar jau papampaĩ? Papam̃po žirnių ir išejo. Nu, papam̃pk, kad apsisukęs vėl neprašytum!
juokù papam̃pti. smarkiai juoktis. .
pérsipampti. per daug prigerti, priryti, priėsti: Karvės dobilienoj pérsipampo. Tiek jau pársipampo, ka sirgti reikėjo.
prapam̃pti. praleisti, išeikvoti geriant, girtaujant, puotaujant: Kasdien vis svečiai – teip dalią ir prapam̃po. Prapampo visą savo turtą. Prapam̃po visus pinigus.
pripam̃pti

1. išsipūsti, išsiplėsti: Jos pilvas jau pripam̃pęs nuo žirnių. Šėmikę nebegyvą radau: pripampusi kaip statinė, kuo nesprogsta. Pripam̃pus karvė. Teip pripam̃pus mūsų žaloja, gal daug ėdė dobilų. Tupi varlė ant akmenio, visa pripam̃pus. Žmonės Joną ištraukė iš kūdros visą pripampusį. | Pripampusi (pilna, prikimšta) piniginė. Maža maža motinėlė bebėgdama pripampo.

2. prisiauginti pilvą, padrūtėti: Atejo dar tokia pripam̃pusi kažko žyčioti.

3. priėsti, prigerti, priryti: Ganykla gera, arkliai galės pripam̃pti. Veršis dobilų pripam̃pęs, net šonai užsirietę. Še dar glėbį šieno, gal jau pripampsi. Pripam̃pus karvė – lapais prišėriau. Karvė taip pripam̃pus vandenio, skersyn platesnė. Didėsion nuotakon nuvesk karvę, tai pripam̃ps. Uodas pripam̃pęs kraujo. Pripam̃po kaip jautis ir drybso dabar. Jau tu pripampaĩ to vandens ikvaliai. Pripampkit nors kartą tokio gardumėlio. Jis tų žalibarščių pripam̃po, kad nebėra kur dėt tų skrylių. Aš alaus kaip jautis pripampau. Nu ir arbotos pripam̃pom. Tiek pripam̃po, kad negali pasivilkt. Vyras pripam̃pęs degtinės parvažiav [o]. Daug duočiau už apvalų, raudoną, sunkos pripampusį pomidoriuką.

4. nuskęsti, prigerti: Neikit vieni prie upės – da pripam̃pste koks!
juokù pripam̃pti labai prisijuokti: Visi pripam̃po juokù, kai jų bernas pamokslą sakė.
supam̃pti

1. sutinti, supusti: Smagenys tau yr supampę, negal dantų traukti. Gulia paslikas, visa galva supam̃pus. Skliautų junginė supampusi.

2. suėsti, suryti, išgerti: Varyk karvę, ba bulbas supam̃ps. Kiek ji. supam̃po žolės! Lizde buvo šeši skregždžiokai – atejo katinas ir supam̃po. Kur tę jiem ir lindo: supam̃po viską, kas tik ant stalo buvo. Ot bjaurybė, visą košę supam̃po! Šalta šalta, duona nemalta, duonos nė kampo, bernai supampo.
užpam̃pti.

1. išsipūsti, išsiplėsti: Išgėriau pusę stiklinės alaus ir užpampaũ, t. y. pilvas išputo, išsikėlė. Karvė užpam̃pusi, nebgromeliuo [ja]. Užpampo (užpyko), kad plyš, visims kliūs.

2. užtinti: Akys užpam̃pusios visai, negaliu dorai nė matyt. Užpam̃pę dantys, negal traukti.

3. užgerti: Eisma užpam̃pti, bene sušilsma.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apipampti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis