apipaisyti

.
paisýti, paĩso, paĩsė. paĩsyti, -ija (-yja), -ijo.

1. daužyti spragilais ar pakartotinai perleisti per mašiną iškultus miežius, kad nubyrėtų akuotai; kulti linų, kanapių, dobilų galvutes, kad atsiskirtų lukšteliai; kulstyti: Paisýk lingalvius, kanapgalvius, grūdus miežių, kad nebūtų akuotų. Iš nepaisýtų miežių grynų kruopų niekuomet nepadarysi. Šitie miežiai turbūt nepaisyti, kad tiek daug akuotų. Paĩso miežius su kultuvais. Ar jau baigė paisýti paisą? Dabar dulkių – negali nė išsižioti, bet kas bus, kad pradėsim miežius paĩsyti! Mergos, sustumkit miežius į krūvą – reikės paĩsyti! Jo mašina gerai miežius paĩso. Baltukai () reikia mažiau paisýti už raudonuosius: juos perleidai du tris kartus, ir visi išbyra. Gal rytoj pašals, tai paisýsime dobilus, ba jau krūvoj pradėjo šusti. Kaip pradės [viesulas] paisýt, pešiot. stogus, arbo dangčius, visų triobų. Kult – tai kult, o paisýt – pastaisyt.

2. daužyti, mušti, perti: Jau, matyt, kitaip nebus: pradėsiu kailį paisýti. Kai tiktai supyksta bobikė, tuoj ir paĩso vyrelį iš visų šonų, delną vis pasispjaudydama. Vyrai paĩsijas ant rinkos. Kad paĩsos paausiuos!

3. smarkiai ką daryti (valgyti, eiti, pūsti): Po darbo vyrai gerai paĩso. Tai ir paĩsė: vos pilvą beišnešė! Nuo keturių kėliaus ir paisiaũ į miestą. Kad ims dabar šiaurys paisyti, tai bematant pašals.
apipaisýti.

1. pakartotinai kuliant apdaužyti miežių akuotus: Miežius iškūlėm ir apipaĩsėm. Apipaĩsyjo biskį tuos miežius i paliko – mašiną skubina vežt kitur.

2. apdaužyti, apmušti: Jei būčiau vienas buvęs, tai būtų jie mane apipaĩsę.
išpaisýti.

1. pakartotinai kuliant nudaužyti miežių akuotus; nukulti linų, dobilų galvutes, kad atsiskirtų lukšteliai: Gražiai išpaisýkim miežius, kad kruoposa akuotų nebūtų. Miežiai jau iškulti, tik reikia da išpaisýt mašina. Išpaĩsyti reik linus. Linus negerai išpaĩsėt: matai, dar kiek cielų galvelių. Jau visus dobilus išpaĩsėm, bet sėklų šiemet maža. Kai išsipaisỹs, tai ne kažkiek grūdų beliks.

2. primušti, pridaužyti, išperti: Eik eik! kai išpaĩsys kailį, tai žinosi! Mūsų jaučias visus jaučius išpaĩso (nubado) . Liepė ištaisytie, skūrą išpaisytie lazdomis, lazdomis.

3. smarkiai ką padaryti (išvalgyti, išvaikyti): Vienu kartu tris bliūdus išpaĩsė. Vienas inlėkęs visus išpaĩsė. Kaip juodas pasmaišo, visą pečių išpaiso ().
nupaisýti

1. pakartotinai kuliant nudaužyti miežių akuotus: Nupaisýk miežius nuo akuotų, t. y. nukulstyk. Miežius nupaĩsija: par mašinas leidž, i jie pasidaro neaštrūs. Su talka miežius nupaĩsyjom. Led ne led suspėjom iškulti miežius, bet nupaisýti nepaspėjom šiandien. Neveši į malūną nepaisytų miežių. Kai nupaĩsėm, kad gražūs, kad čysti grūdai, net gražu žiūrėt! Nupaisýk grūdus su ruliu. Žvirbliai nupaĩsė (nulesė) mūsų visus kviečius. Gražiai nusipaĩsė mano miežiai. nusijoti ašakas: Nupaĩsyk tą maišiuką kruopų i galėsi eit namo.

2. įveikti, numušti, nustumti: Žiūrėkim, katras katrą nupaisys. Visus nuo lovio nupaĩsė.

3. smarkiai ką padaryti (nubėgti, nupjauti): Kai vilkas gavo į kailį, tai šuoliais nupaĩsė į girią. O tas vilkas kaip nupaisė, teip nupaisė. Lig pusryčiais mes šitą pievą ir nupaĩsėm.
papaisýti. kiek padaužyti, pakulti miežius, kad nukristų akuotai: Kap miežius papaisai, tada vėtyt.
parpaisýti. greit parbėgti, parlėkti: Kaip tik striokai patiko, tuoj parpaĩsė.
prapaisýti. pradaužyti kiek iškultų miežių, kad akuotai nubyrėtų. . Šiandien dar kiek prasipaisýsim, ir viskas, o ryt pabaigsim ir nuvešim kiaulėm sumalt.
pripaisýti.

1. nupaisyti, nukulstyti tam tikrą kiekį: Šįmet miežiai geri – daug pripaĩsyjom, daug priarbuosim.

2. smarkiai primušti: Mūsų gaidys atbėgo kad pripaisýtas – visas kruvinas!. Prisilakė kokių sutrų, paskui girti prispaĩsė.

3. daug, godžiai privalgyti: Kad pripaisiaũ bulvinės košės! Grįžęs iš miško pripaisaũ kai vilkas. Grūšnių prispaĩsė ir eina.
supaisýti

1. pakartotinai kuliant numušti miežių akuotus: Supaisaũ akuotus miežių, t. y. kulstau. Kad paspėtumėm, kol sutems, supaisýt miežius, būt gerai.

2. smarkiai suduoti, sumušti: Tep supaisysiu [per dantis],
net apsilaižysi! Dukart supaisiau, nu ir ką – pabėgo! Kap aš ją pasigavęs supaisýsiu, tai nieko nereiks! Langus išdaužė ir visus drauge supaisė. Dėl telioko skūrelės suspaĩsė.

3. godžiai suvalgyti, suėsti: Ligonis visą kaburtiką duonos supaĩsė. Arklys ką bematant glėbį šieno supaĩsė.
užpaisýti

1. sušerti, užduoti: Užpaisýk gerai per strėnas, kad visąčės atsimytų. Ar nori, ka užpaĩsyčiau, ka neklausai!

2. nudobti, užmušti: Kol pribėgom, vaikai kurmį i užpaĩsijo. Neblogai būtų, ka tokį velnį i užpaĩsytų.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>paisýti, </b>paĩso, paĩsė. paĩsyti, -ija (-yja), -ijo. <br/>1. <span class="explanation">daužyti spragilais ar pakartotinai perleisti per mašiną iškultus miežius, kad nubyrėtų akuotai; kulti linų</span>, <span class="explanation">kanapių, dobilų galvutes, kad atsiskirtų lukšteliai; kulstyti: </span> Paisýk lingalvius, kanapgalvius, grūdus miežių, kad nebūtų akuotų. Iš nepaisýtų miežių grynų kruopų niekuomet nepadarysi. Šitie miežiai turbūt nepaisyti, kad tiek daug akuotų. Paĩso miežius su kultuvais. Ar jau baigė paisýti paisą? Dabar dulkių – negali nė išsižioti, bet kas bus, kad pradėsim miežius paĩsyti! Mergos, sustumkit miežius į krūvą – reikės paĩsyti! Jo mašina gerai miežius paĩso. Baltukai () reikia mažiau paisýti už raudonuosius: juos perleidai du tris kartus, ir visi išbyra. Gal rytoj pašals, tai paisýsime dobilus, ba jau krūvoj pradėjo šusti. Kaip pradės [viesulas] paisýt, pešiot. stogus, arbo dangčius, visų triobų. Kult – tai kult, o paisýt – pastaisyt. <br/>2. <span class="explanation">daužyti, mušti, perti: </span> Jau, matyt, kitaip nebus: pradėsiu kailį paisýti. Kai tiktai supyksta bobikė, tuoj ir paĩso vyrelį iš visų šonų, delną vis pasispjaudydama. Vyrai paĩsijas ant rinkos. Kad paĩsos paausiuos! <br/>3. <span class="explanation">smarkiai ką daryti (valgyti, eiti, pūsti): </span> Po darbo vyrai gerai paĩso. Tai ir paĩsė: vos pilvą beišnešė! Nuo keturių kėliaus ir paisiaũ į miestą. Kad ims dabar šiaurys paisyti, tai bematant pašals. <br/><b>apipaisýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakartotinai kuliant apdaužyti miežių akuotus: </span> Miežius iškūlėm ir apipaĩsėm. Apipaĩsyjo biskį tuos miežius i paliko – mašiną skubina vežt kitur. <br/>2. <span class="explanation">apdaužyti, apmušti: </span> Jei būčiau vienas buvęs, tai būtų jie mane apipaĩsę. <br/><b>išpaisýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakartotinai kuliant nudaužyti miežių akuotus; nukulti linų, dobilų galvutes, kad atsiskirtų lukšteliai: </span> Gražiai išpaisýkim miežius, kad kruoposa akuotų nebūtų. Miežiai jau iškulti, tik reikia da išpaisýt mašina. Išpaĩsyti reik linus. Linus negerai išpaĩsėt: matai, dar kiek cielų galvelių. Jau visus dobilus išpaĩsėm, bet sėklų šiemet maža. Kai išsipaisỹs, tai ne kažkiek grūdų beliks. <br/>2. <span class="explanation">primušti, pridaužyti, išperti: </span> Eik eik! kai išpaĩsys kailį, tai žinosi! Mūsų jaučias visus jaučius išpaĩso <span class="explanation"> (nubado) </span>. Liepė ištaisytie, skūrą išpaisytie lazdomis, lazdomis. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai ką padaryti (išvalgyti, išvaikyti): </span> Vienu kartu tris bliūdus išpaĩsė. Vienas inlėkęs visus išpaĩsė. Kaip juodas pasmaišo, visą pečių išpaiso (). <br/><b>nupaisýti</b><br/>1. <span class="explanation">pakartotinai kuliant nudaužyti miežių akuotus: </span> Nupaisýk miežius nuo akuotų, t. y. nukulstyk. Miežius nupaĩsija: par mašinas leidž, i jie pasidaro neaštrūs. Su talka miežius nupaĩsyjom. Led ne led suspėjom iškulti miežius, bet nupaisýti nepaspėjom šiandien. Neveši į malūną nepaisytų miežių. Kai nupaĩsėm, kad gražūs, kad čysti grūdai, net gražu žiūrėt! Nupaisýk grūdus su ruliu. Žvirbliai nupaĩsė <span class="explanation"> (nulesė) </span> mūsų visus kviečius. Gražiai nusipaĩsė mano miežiai. <span class="explanation">nusijoti ašakas: </span> Nupaĩsyk tą maišiuką kruopų i galėsi eit namo. <br/>2. <span class="explanation">įveikti, numušti, nustumti: </span> Žiūrėkim, katras katrą nupaisys. Visus nuo lovio nupaĩsė. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai ką padaryti (nubėgti, nupjauti): </span> Kai vilkas gavo į kailį, tai šuoliais nupaĩsė į girią. O tas vilkas kaip nupaisė, teip nupaisė. Lig pusryčiais mes šitą pievą ir nupaĩsėm. <br/><b>papaisýti</b>. <span class="explanation">kiek padaužyti, pakulti miežius, kad nukristų akuotai: </span> Kap miežius papaisai, tada vėtyt. <br/><b>parpaisýti</b>. <span class="explanation">greit parbėgti, parlėkti: </span> Kaip tik striokai patiko, tuoj parpaĩsė. <br/><b>prapaisýti</b>. <span class="explanation">pradaužyti kiek iškultų miežių, kad akuotai nubyrėtų. </span>. Šiandien dar kiek prasipaisýsim, ir viskas, o ryt pabaigsim ir nuvešim kiaulėm sumalt. <br/><b>pripaisýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nupaisyti, nukulstyti tam tikrą kiekį: </span> Šįmet miežiai geri – daug pripaĩsyjom, daug priarbuosim. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai primušti: </span> Mūsų gaidys atbėgo kad pripaisýtas – visas kruvinas!. Prisilakė kokių sutrų, paskui girti prispaĩsė. <br/>3. <span class="explanation">daug, godžiai privalgyti: </span> Kad pripaisiaũ bulvinės košės! Grįžęs iš miško pripaisaũ kai vilkas. Grūšnių prispaĩsė ir eina. <br/><b>supaisýti</b><br/>1. <span class="explanation">pakartotinai kuliant numušti miežių akuotus: </span> Supaisaũ akuotus miežių, t. y. kulstau. Kad paspėtumėm, kol sutems, supaisýt miežius, būt gerai. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai suduoti, sumušti: </span> Tep supaisysiu [per dantis], net apsilaižysi! Dukart supaisiau, nu ir ką – pabėgo! Kap aš ją pasigavęs supaisýsiu, tai nieko nereiks! Langus išdaužė ir visus drauge supaisė. Dėl telioko skūrelės suspaĩsė. <br/>3. <span class="explanation">godžiai suvalgyti, suėsti: </span> Ligonis visą kaburtiką duonos supaĩsė. Arklys ką bematant glėbį šieno supaĩsė. <br/><b>užpaisýti</b><br/>1. <span class="explanation">sušerti, užduoti: </span> Užpaisýk gerai per strėnas, kad visąčės atsimytų. Ar nori, ka užpaĩsyčiau, ka neklausai! <br/>2. <span class="explanation">nudobti, užmušti: </span> Kol pribėgom, vaikai kurmį i užpaĩsijo. Neblogai būtų, ka tokį velnį i užpaĩsytų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.