Apiekūnystė – teisinis santykis, kai suaugęs asmuo (apiekūnas) prisiima teises ir pareigas rūpintis nepilnamečiu ar suaugusiu neįgaliu asmeniu, ginti jo teises ir interesus.
Pagrindiniai tipai:
1. Apiekūnystė vaikui – kai tėvai mirę, neturi teisių ar negali rūpintis.
2. Apiekūnystė suaugusiam – suteikiama teismui pripažinus asmenį neįgaliu.
Pavyzdžiai:
- Po tėvų mirties vaiko apiekūnu tampa dėdė.
- Seneliui, netekusiam protinės sveikatos, teismas skiria anūką apiekūnu.
- Vaikų globos namų auklėtiniui apiekūną skiria savivaldybė.
Svarbu: Apiekūnas veikia valstybės priežiūroje, jo veiksmai turi atitikti apiešėjo interesus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.