apibukti

bùkti, buñka, bùko.

1. darytis bukam, neaštriam, atsibesti, atsidurti, šipti: Ašmenys peilio buñka, kirvis šimpa. Ano atbukęs ir tavo buñka kirvis, peilis. Buñka arklių dantys nuo vienų avižų, kol pribunka. Kai kietas arimas, žagrė greit buñka. Nuo ilgo pjovimo pielos ašmenys buñka. | Buliavas kasant, nagai labai buñka.

2. silpnėti, menkėti, darytis nejautriam: Šviesoje akis bunka, jos juslumas mažėja.
apibùkti. kiek atbukti, atšipti: Į supuvusį medį ir su gerokai apibùkusiu kirviu įkirsi.
atbùkti.

1. pasidaryti bukam, neaštriam, atsibesti, atsidurti, atšipti: Visi mietai yra atbukę, reik juos iš naujo pasmailinti. Kol tiek skylių iškaliau, ir kaltas atbùko. Yla (adata) visai atbùko, nebelenda. Atbukęs kaip ubago lazda. įskausti: Nuo ravėjimo ir nagai atbùko, tokia kieta žemė. Man ir nagai atbùko beknibinėjant tą mašiną. Man ir kupra atbùko nuo raštų – tiek aš jų esu parvilkęs į šią pusę. Šneka ir šneka – kap jai nė liežuvis neatbuñka!

2. susilpnėti, sumenkėti, pasidaryti nejautriam: Nerašykit, pasilsėkit, juk ir akys atbùks. Jam ženytis jau atbuko noras. Atmintis atbunka.
širdìs atbùko įgriso, nusibodo: Ir širdìs yr atbùkusi nu tų kningų skaitymo.
įbùkti. įdubti, įlinkti: Karūnos su lūpa viršesniąja ciela įbukusia.
nubùkti. pasidaryti bukam, nudilti: Dvivagio noragai jau nubùkę. nutriušti: Ta kumelė su nubùkusia uodega.
pribùkti.

1. kiek atbukti, atšipti, atsimušti: Kad pribuñka dalgis, reik ištinti ašmenius. Aštriai pakaustyk, geriau (ilgiau) nepribùks padkavos. Čia geras peilis, tiktai pribùkęs. Kuolas pribùkęs, sunku bus įkalt. Nuo avižų arklių dantys pribùko.

2. susilpnėti, suduslėti: Tose vietose, kame yra oro ir kompaktinių dalių, ten ir pats garsas išeina maišytas arba pribukęs.
užbùkti.

1. pasidaryti bukam, atbukti, atsibesti: Yla jau visai užbùko, negalima pradurti.

2. netekti žado: Klausi ar neklausi, tyli ir tyli kai ažbùkus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apibukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bùkti, </b>buñka, bùko. <br/>1. <span class="explanation">darytis bukam, neaštriam, atsibesti, atsidurti, šipti: </span> Ašmenys peilio buñka, kirvis šimpa. Ano atbukęs ir tavo buñka kirvis, peilis. Buñka arklių dantys nuo vienų avižų, kol pribunka. Kai kietas arimas, žagrė greit buñka. Nuo ilgo pjovimo pielos ašmenys buñka. \| Buliavas kasant, nagai labai buñka. <br/>2. <span class="explanation">silpnėti, menkėti, darytis nejautriam: </span> Šviesoje akis bunka, jos juslumas mažėja. <br/><b>apibùkti</b>. <span class="explanation">kiek atbukti, atšipti: </span> Į supuvusį medį ir su gerokai apibùkusiu kirviu įkirsi. <br/><b>atbùkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti bukam, neaštriam, atsibesti, atsidurti, atšipti: </span> Visi mietai yra atbukę, reik juos iš naujo pasmailinti. Kol tiek skylių iškaliau, ir kaltas atbùko. Yla (adata) visai atbùko, nebelenda. Atbukęs kaip ubago lazda. <span class="explanation">įskausti: </span> Nuo ravėjimo ir nagai atbùko, tokia kieta žemė. Man ir nagai atbùko beknibinėjant tą mašiną. Man ir kupra atbùko nuo raštų – tiek aš jų esu parvilkęs į šią pusę. Šneka ir šneka – kap jai nė liežuvis neatbuñka! <br/>2. <span class="explanation">susilpnėti, sumenkėti, pasidaryti nejautriam: </span> Nerašykit, pasilsėkit, juk ir akys atbùks. Jam ženytis jau atbuko noras. Atmintis atbunka. <br/><b> širdìs atbùko</b> <span class="explanation">įgriso, nusibodo: </span> Ir širdìs yr atbùkusi nu tų kningų skaitymo. <br/><b>įbùkti</b>. <span class="explanation">įdubti, įlinkti: </span> Karūnos su lūpa viršesniąja ciela įbukusia. <br/><b>nubùkti</b>. <span class="explanation">pasidaryti bukam, nudilti: </span> Dvivagio noragai jau nubùkę. <span class="explanation">nutriušti: </span> Ta kumelė su nubùkusia uodega. <br/><b>pribùkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek atbukti, atšipti, atsimušti: </span> Kad pribuñka dalgis, reik ištinti ašmenius. Aštriai pakaustyk, geriau <span class="explanation"> (ilgiau) </span> nepribùks padkavos. Čia geras peilis, tiktai pribùkęs. Kuolas pribùkęs, sunku bus įkalt. Nuo avižų arklių dantys pribùko. <br/>2. <span class="explanation">susilpnėti, suduslėti: </span> Tose vietose, kame yra oro ir kompaktinių dalių, ten ir pats garsas išeina maišytas arba pribukęs. <br/><b>užbùkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti bukam, atbukti, atsibesti: </span> Yla jau visai užbùko, negalima pradurti. <br/>2. <span class="explanation">netekti žado: </span> Klausi ar neklausi, tyli ir tyli kai ažbùkus.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

apibukti

#