apiblukti

.
blùkti, bluñka, -o.

1. šertis, šusti. Mėlyna drapana greit nuo saulės bluñka. Bluñka žičkai nuo saulės. Tirpo vaškinės žvakės ir bluko skardiniai vainikai.

2. tirpti, nykti: Kelias visai jau blunka, kur tik duobelė, klanai tykšo. Sniegas bluko, vėputiniai bebuvo pusplikiai. Juk paprastai, ilgainiui mūsų sąmonėje pamažu viskas blunka.
apiblùkti. šiek tiek nublukti: Plaunant jis. gali truputį apiblùkt. pablykšti: Veizuos, Petronė taip apiblùkus.
įblùkti. netekti spalvos: Čia įblùkę, neišsiskalbia – matyt, su spalvotu drabužiu buvo kartu virinta.
išblùkti. išsišerti: Kepurė jo išblùkusi, t. y. iš juodos pasidarė balta. | Eina moters išverktomis, išblukusiomis akimis. Kas pirma atrodė nuodėmė, dabar išbluko, sumenko. Kad ir išblukęs, bet nutukęs.
nublùkti. nusišerti: Nuo saulės mano žiuponas nublùko. Nublùko raištis, drabužis. Iš oro per tiek dešimtų metų tebežymus, nors nublukęs, rudas parašas. Gražiausioji iš apylinkės bobų nubluko prieš Mikasę.
pablùkti. truputį nusišerti: Jau kepurė pablùkus nuo saulės.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apiblukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x