apiblėsti

blė́sti, -ta, -o.

1. gesti, mažėti ugniai, trauktis pelenais. Ugnis blėsta. Pakurstyk ugnį, jau baigia blė́sti. Žarijos židinėje baigia blė́sti. Sumigo vaikai. Ugnelė nebekurstoma ėmė blėsti; blėso blėso ir visai užgeso. Anglys degančios blė́sta po pečiumi. Jau visiškai blėso (temo) rudens diena. Žvaigždės palengva blėsta. Blėsta naktis, ir visi daiktai, išnirdami iš sambrėškos, ryškėja.

2. silpti, blukti: Tik blė́st pradėjo ir pasimirė. Paskum nežemiškoji jos grožybė pradėjo blėsti ir nykti.
apiblė́sti. apgesti, sumažėti. Ugnis apiblė́so, t. y. apgeso biškį. Kai jau visiškai apiblė̃s, tada gali palikt ugnį ir vieną. Apiblė́sęs (nubąles) veidas.
atblė́sti.

1. užgesti, apsitraukti pelenais: Pečius tavo atblė́so, plėnės (plėnys) ant žarijos daros, t. y. atgliso, atvėso, ataušo.

2. atsidegti, atsigauti: Žarijos atsiblė́so, galvas apgaruosim.
išblė́sti.

1. užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis jau išblė́so, o puodai dar neužvirė. Neišvirs mūs kopūstai, išblėso žarijos. Anglys, ant židinio sužertos, išblė́so, t. y. išplėnėjo. Jau pečius išblė́sęs, reik uždaryt jušką. Mergaitės veidas išblėsęs. Saulėlydžio žara nebuvo dar išblėsus.

2. susilpti, sumenkti, išnykti: Rudenį ir musės išblė́susios (nebejudrios) . | Mūsų idėjos išblėso. Vaikai išsigąsta, ir visas jų džiaugsmas staiga išblėsta. Jo pyktis išblės.
nublė́sti.

1. užgesti, apsitraukti pelenais: Iki aš parejau, žarijos visai nublė́so.

2. nublukti, apsiblausti: Nublės tavo skaistus veidas ir baltos rankelės. Jos veidas buvo nuvytęs ir visas raukšlėtas, akys nublėsę.

3. nusiminti, sielvartauti.
pablė́sti.

1. kiek prigesti: Ugnis pablė́so, t. y. sumažėjo. Žvaigždės balzganam danguj blankiai pablėso.

2. kiek nublukti, apsiblausti: Pablėso tavo skaistus veidelis.
priblė́sti. kiek prigesti: Kad priblės ugnis iš skiedrų, vėl pakurstysi. Anglys priblė́susios, nebegaliu įpūsti. Priblėso gaisrų pašvaistės.
sublė́sti. užgesti, apsitraukti pelenais: Sublė́so ugnis, t. y. čystai susileido, nebmatyti ugnies, sugeso. Jau visi nuodėguliai sublė́so, tai denkit kaminą.
užblė́sti. užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis nekurstoma užblėsusi, užblė́so, ir apsisto [ja] verėnai virti. Užpilk pelenų, kad ugnis užblė̃stų. Užblėsusios anglys. Turbūt žibalo pritrūko, kad pati lempa užblėso. Tu esi ugnimi, visados degančia, o niekad neužblėstančia.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>blė́sti, </b>-ta, -o. <br/>1. <span class="explanation">gesti, mažėti ugniai, trauktis pelenais</span>. Ugnis blėsta. Pakurstyk ugnį, jau baigia blė́sti. Žarijos židinėje baigia blė́sti. Sumigo vaikai. Ugnelė nebekurstoma ėmė blėsti; blėso blėso ir visai užgeso. Anglys degančios blė́sta po pečiumi. Jau visiškai blėso <span class="explanation"> (temo) </span> rudens diena. Žvaigždės palengva blėsta. Blėsta naktis, ir visi daiktai, išnirdami iš sambrėškos, ryškėja. <br/>2. <span class="explanation">silpti, blukti: </span> Tik blė́st pradėjo ir pasimirė. Paskum nežemiškoji jos grožybė pradėjo blėsti ir nykti. <br/><b>apiblė́sti</b>. <span class="explanation">apgesti, sumažėti</span>. Ugnis apiblė́so, t. y. apgeso biškį. Kai jau visiškai apiblė̃s, tada gali palikt ugnį ir vieną. Apiblė́sęs <span class="explanation"> (nubąles) </span> veidas. <br/><b>atblė́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užgesti, apsitraukti pelenais: </span> </span> </span> </span> </span> Pečius tavo atblė́so, plėnės (plėnys) ant žarijos daros, t. y. atgliso, atvėso, ataušo. <br/>2. <span class="explanation">atsidegti, atsigauti: </span> Žarijos atsiblė́so, galvas apgaruosim. <br/><b>išblė́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užgesti, apsitraukti pelenais: </span> </span> </span> </span> </span> Ugnis jau išblė́so, o puodai dar neužvirė. Neišvirs mūs kopūstai, išblėso žarijos. Anglys, ant židinio sužertos, išblė́so, t. y. išplėnėjo. Jau pečius išblė́sęs, reik uždaryt jušką. Mergaitės veidas išblėsęs. Saulėlydžio žara nebuvo dar išblėsus. <br/>2. <span class="explanation">susilpti, sumenkti, išnykti: </span> Rudenį ir musės išblė́susios <span class="explanation"> (nebejudrios) </span>. | Mūsų idėjos išblėso. Vaikai išsigąsta, ir visas jų džiaugsmas staiga išblėsta. Jo pyktis išblės. <br/><b>nublė́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užgesti, apsitraukti pelenais: </span> </span> </span> </span> </span> Iki aš parejau, žarijos visai nublė́so. <br/>2. <span class="explanation">nublukti, apsiblausti: </span> Nublės tavo skaistus veidas ir baltos rankelės. Jos veidas buvo nuvytęs ir visas raukšlėtas, akys nublėsę. <br/>3. <span class="explanation">nusiminti, sielvartauti. </span> <br/><b>pablė́sti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek prigesti: </span> </span> Ugnis pablė́so, t. y. sumažėjo. Žvaigždės balzganam danguj blankiai pablėso. <br/>2. <span class="explanation">kiek nublukti, apsiblausti: </span> Pablėso tavo skaistus veidelis. <br/><b>priblė́sti</b>. <span class="explanation">kiek prigesti: </span> </span> Kad priblės ugnis iš skiedrų, vėl pakurstysi. Anglys priblė́susios, nebegaliu įpūsti. Priblėso gaisrų pašvaistės. <br/><b>sublė́sti</b>. <span class="explanation">užgesti, apsitraukti pelenais: </span> </span> </span> </span> </span> Sublė́so ugnis, t. y. čystai susileido, nebmatyti ugnies, sugeso. Jau visi nuodėguliai sublė́so, tai denkit kaminą. <br/><b>užblė́sti</b>. <span class="explanation">užgesti, apsitraukti pelenais: </span> </span> </span> </span> </span> Ugnis nekurstoma užblėsusi, užblė́so, ir apsisto [ja] verėnai virti. Užpilk pelenų, kad ugnis užblė̃stų. Užblėsusios anglys. Turbūt žibalo pritrūko, kad pati lempa užblėso. Tu esi ugnimi, visados degančia, o niekad neužblėstančia.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.