apibausti

baũsti, baũdžia, baũdė.

1. skirti ar vykdyti bausmę: Nusikaltėliai baudžiami pagal įstatymus. Motina tą vaiką, kaipo vienatinį, be galo mylėjo, niekuomet jo nebarė nei baudė. Būrą baudžiava baũdžia. Tėvai ir motinos, baũskite vaikus ir palenkite juos ižg jaunumo. Vaikai yr baudamúoju (vaikai auklėjant reikia bausti) . Baudžiamoji byla. Baudžiamasai kodeksas (rinkinys baudžiamųjų įstatymų) . Pats to nedaryk, už ką kitus baudi. Kas baũdžia, tas ir priglaudžia. Vienas baũda, kitas glauda. Už vieno blogo dešimtį teisingų baudžia. Pats save baudíesi [gerdamas].

2. bauginti, grasinti, barti: Jis vis mane baudžia, kam aš tep dirbu. Ana baũdė: „Duosiu, kad tavo šonai skambės“. Ei, barė, baũdė mane mergužėlė. Baudė mane mamužytė, mažą augindama. pykinti, neduoti ramumo: Už ką tu čia mane baudì? rėžti sparnu. Gaidys baũdžia vištą.

3. prisispyrus prašyti, spirti, versti: Reiks baũsti sūnų, kad įdėtų dvigubus langus. Vaikas baũdžia valgyti. Sako, baũskit, tegul duoda ganyklą. Baũdžia, kad atiduotų pinigus. Kad jūs nebaũstumėt iš manęs pinigų, tai vis būtų lengviau.

4. varyti, raginti: Topig mus ir pranašas Dovydas baũdžia. | Ko tep verki, brolužėli, kam tep baudì žirgužėlį? Laužiau berželio rykštelę, baudžiaũ bėrą žirgelį.
apibaũsti, apibaũdžia, apìbaudė.

1. kiek nubausti: Apibaũst vis žadėj [o],
ale nebaudžia nieko.

2. apibarti: Jis apìbaudė jąją, kad blogai nedarytų.
įbaũsti, įbaũdžia, į̃baudė.

1. gerokai nubausti: Tu šiaip ir taip žmones įbaudi, tačiau jų niekaip neįveiki.

2. įgrasinti, įbauginti, įgąsdinti: Buvo įbaustì vaikai, kad niekur neitų. Čia taip mane įbaudė nesisakyti, čia pati pirmoji pasisakė. Į̃baudė tėvas mumis. Į̃baudė arklius, dabar nė prieiti artyn negali. Įsìbaudė nuo ugnies duktė ir serga. Tu įsibaũski, brolau, žirgelį. pas mergužę jodamas.

3. įvarginti, prikamuoti: Smarkiai nevaryk, per daug arklius įbaũsi. Tokį kelią nuėjus, tik kojas įbaudžiau. Nuo tų abiejų ligų ir nuo įbaustų nervų yra tik vienas vaistas. Su tais medžiais pereitą žiemą labai įsìbaudžiau. Sykį įsibaũdęs kojas ta kelione, antrusyk nenorės. Bepjaudamas šieną, kad įsìbaudžiau delnus, tai dabar skauda ir paimti nieko veik negaliu.
išbaũsti, išbaũdžia, ìšbaudė.

1. kiekvieną nubausti: Tu esi dideliai piktas, gatavas kožną už mažą nusidėjimą skaudžiai išbausti.

2. išbarti: Marti ìšbaudė piemenę, t. y. išbarė. Kad ìšbaudė, tai ìšbaudė ją tėvas.

3. išsigąsti: Aš išsìbaudžiau nuo ugnies.

4. išprašyti, išreikalauti: Baũdė baũdė ir išsìbaudė paršiuką. Išsìbaudė penkis rublius.
nubaũsti, nubaũdžia, nùbaudė. paskirti, įvykdyti bausmę: Už vagystę teismas jį nùbaudė. Liepė valdovas jį nubaũsti krašto įstatymais. Nubaudė mane Dievas tokiu vaiku (davęs man tokį vaiką) . Kurį Dievas nori nubausti, pirma atima protą. Susipratusi baisiai pasielgusi, savo ranka nusibaudė save.
pabaũsti, pabaũdžia, pàbaudė.

1. kiek nubausti: Nebuvo griežtai nė vieno mokinio pabaudęs. Kap pàbaudžiau pirmą kartą, tris dieneles verkė. Bus kam pabaũsti, nebus kam priglausti. Pasilaužčiau beržo rykštę, pabaũsčiau mergelę.

2. pagąsdinti, pabauginti: Nori jis mane pabaũsti – su manim nė nešneka. Kad ji pabaũstų tą pijokėlį, kad jis negertų dieną naktelę. Buvau Kaune, ir lietus pàbaudė (sulijo) .

3. pakurstyti, paraginti: Kunigaikščiai. pàbaudė minią, idant. prašytų.

4. kiek papliekti, pavaryti: Rykštė jojant arkliui pasibaũsti. Aš pasilaušiu beržo šakelę žirgužį pasibaust.

5. privarginti, pakamuoti: Jau arkliai kojas pàbaudė, visai nepaeina. Ir ma [n] atrodo, ka jūs labai akis pabaũdę. Aš labai kojas vakar pasìbaudžiau.

6. paprašyti, pareikalauti: Kai kada pabaũdžia kokią bonkelę (išgerti) .
pribaũsti, pribaũdžia, prìbaudė.

1. pakankamai nubausti: Aš ją pribausiu už tai.

2. pakliūti į bėdą: Šitas padauža vis tiek kada prisibaũs.

3. prigrasinti: Pribaudžiau vaiką, kad neitų į sodą.

4. priprašyti: Baũdė mane, iki prìbaudė, reikėjo nusileisti. Nebijok, jis tėvą prisibaũdžia lauktuvių.

5. priversti: Vaiką prie darbo prìbaudė.

6. privargti, prisikamuoti: Nu, šiemet aš ir prisìbaudžiau su tuo bulvakasiu.
subaũsti, subaũdžia, sùbaudė.

1. nubausti: Subaũsk, sukaršk, tai ir klausys.

2. sudrausti, subarti: Sùbaudžiau vaikus, kad nesiaustų, nešėltų. Subaũsk sūnų, kad nesivalkiotų naktims. Ką tu te subaũsi, tegul sau dainuoja, kaip nori. Motyna tramdė ją geruoju, o tėvas subaudė aštriai. Niurna kaip meška subausta.

3. pavaryti, supliekti: Kai tik aš prieinu prie ratų, jis subaudžia arklius, ir aš vėl lieku.
užbaũsti, užbaũdžia, ùžbaudė.

1. nubausti: Kap jau to žiedo nerado, karalius užbaudė vieną tarną savo.

2. įbauginti, įgrasinti: Jis mane teip ùžbaudė, kad daugiau pas jį eiti bijau. Užbaũsk piemenis, kad neišdykautų. Užbaũsk šunį, kad nelotų svečio. Ùžbaudė arklį (suriko ant jo, kad nespirtų) .

3. griežtai pareikalauti, užspirti: Užbaũsk tuoj vaikus, tai jie prisipažins. Velnias atėjęs. užbaudė pinigų.

4. pavaryti, užkirsti: Užbausk truputį kumelę, ko liekasi!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apibausti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x