apibaigti

baĩgti, -ia, -ė

1. eiti, varyti prie galo, pabaigos: Skynimas baigia mišku augti. Baigiù šienauti. Jau pašarą baigiù. Baigiu darbą. Kad pradėjai, tai ir baik. Dar turiu daržo kraščiuką, baigiamą kaupuot. Vaikas baigia trečius metus. Senis baĩgia savo dienas. Tėvelis tenai ir savo amžių baĩgė. Pasakiau, ir baigta. Pasakiau, ir baigtas dalykas. Atmokėjau jam, i baĩgtas reikalas. Pasirašyta, padaryta – ir baigtas kriukis! Diena kita – ir bėda baigtà. | Jau jų vieta baigiamà (baigiama nugyventi) . Tinginys kalba kalba, darbininkas darbą baigia. Nedžiaukis alga, metų nebaigęs.
baigtinaĩ. Dar nieko baigtinai nebuvo nuspręsta. Jau šalnos baigiasi, žydės alyvos, lakštingala negali nečiulbėti. Jis išvažiavo baigiantis vasarai. Žemuogės jau baĩgiasi, tuoj prasidės mėlynės. Tie lietai nesibaĩgia – lyja ir lyja. padaryti ką pabaigoje: Jis savo pasakojimą baigė šiais žodžiais. išeiti (mokslą): Jis savo mokslą baigė Vilniaus universitete. Ar jau baigei mokyklą? nutraukti: Su skambučiu mokytojas ir baigė savo pamoką.

2. varginti, kamuoti: Kosulys mane baĩgia. Kojas tik baigì su tais vaikščiojimais. Vaikų vargai močią baĩgia. Čia akis baisiai baigia. Argi tat ne baigiamóji (kuri žmogų baigte pribaigia) nelaimė? Baigtas (silpnas) viškum buvo vyras.

3. mirti, dvėsti: Jau baigiúos (netoli mirtis) . Karvė jau viškai baĩgias. Tavo pjauta antis greit baĩgėsi. nykti, skursti: Valgyk daugiau, žiūrėk, jau baigíes. Jau mūs sodas baĩgiasi. | Mano batai baĩgiasi (baigia nuplyšti) .
apibaĩgti, -ia, apìbaigė

1. padaryti ką iki galo: Apìbaigėm rugienas arti. Apibaĩkim šitą eželę, ir daugiau neberavėsiu. Jau eikit namo, aš vienas apsibaĩgsiu art.

2. kiek susivartoti, išsieikvoti: Į pavasarį visur grūdai apsibaĩgia.
atbaĩgti, -ia, àtbaigė. atlikti ką pradėtą: Jau ir jie àtbaigė sėti. Atbaigiau dienas už bulbes, dabar galiu sau dirbti. Atàbaigiau jau aš jam duot tą skolą. Kai atsibaigs mokėt skolas, galės gyvent. išeiti (mokslą): Pristojo į didesnę mokslainę, ten pasimokino kelis metus ir tą atbaigė.
įbaĩgti, -ia, į̃baigė.

1. pajėgti baigti, pabaigti: Bulbos neį̃baigtos vagot. Įbaĩkim lovą nešt pirkion, nepalikim priemenėje. Dar neį̃baigėm rugių sėti. Padėk man nunešt į namus, o vidun tai aš pats įsibaĩgsiu [nešti].

2. įkamuoti, įvarginti: Įbaigtì arkliai, t. y. įbruožti.
išbaĩgti, -ia, ìšbaigė.

1. atlikti, padaryti ką: Išbaik sriubą srėbti, nepalik puode. Išbaigs art visas dirvas ir visus kalnus. Išbaigtas darbas. Dabar jau tokie papročiai išbaĩgia eiti iš mados. Išsibaigėm bodėti visų svečių. Išsìbaigė visiškai blaivyti dangus. išeikvoti, suvartoti: Rugiapjūtė dar toli, o paskutinį aruodą jau ìšbaigiau. Išbaigė girią (kirsti, pardavinėti) ; išbaigiau pinigus, miltus. Prieš rugiapjūtę mūsų kasmet išsibaĩgia visi grūdai, visi aruodai. Teip išsìbaigiau pinigus, kad visai neturiu. Kad negimtų, svietas išsibaĩgtų, kad nemirtų, žemė nekeltų.

2. numirti: Devynios jo nematę – jau išsìbaigė.
nubaĩgti, -ia, nùbaigė.

1. padaryti ką iki galo, užbaigti: Kelinta diena dirbi ir vis dar nenubaigì pirštinės. Palenkęs nubaĩk [leist] bačkelę. Tai nùbaigiau šiaip taip vasarojų pjaut. Ana savo senatvę nùbaigė. turtūse. Vargo vargo ir bevargdamas nùbaigė amžių. padaryti ką pabaigoje, užbaigti kuo: Kiti galą taip nubaĩgia pasakodami.

2. nuvarginti, nukamuoti, pražudyti, pribaigti: Nubaigsi sveikatą besiplėšydama, nė amžinatilsio niekas nepasakys. Arklys buvo pervažiuotas ir sunkiai sužeistas, taip kad reikėjo jį nubaigti.

3. nudvėsti, numirti: Ar da tas šuo nenusìbaigė? O kad tu nusibaigtum! Pirmiau pats nusibaigsi, negu darbus užbaigsi. sunykti: Po ligos vyras buvo visai nusibaigęs, vieni kaulai. Visiškai nusìbaigei (sudžiūvai) besirūpindamas.
pabaĩgti, -ia, pàbaigė

1. ką padaryti, privaryti, prieiti iki galo: Pàbaigiau valgyti (visiškai pavalgiau) . Pabaigė amžių prie jų. Strošnos balos – nepabaĩgiamos! Veizdėkig, kaip toli sunkesnė kančia niekad nepabaigiama. Ne tas vyras, kurs pradeda, bet kurs pabaĩgia. Geriau nepradėti, neg pradėjus nepabaĩgti.
pabaigtinaĩ. Apgėrėme nuokulas, kad pabaigtinaĩ pàbaigėme kūlę kulti. Sunkus darbas žmogų pabaigtinaĩ suvaro. Liko dar viena lysia neravėta – tą pačios pasibaĩgsim. Pasìbaigė šventės, kitų negreit sulauksim. Pasìbaigė šviesybė (nebemato) . Paskiau tas kelelis visai pasibaigė, tik siauras takelis buvo. išsieikvoti, išsekti: Jau pasìbaigė duona, o da rugiai nemalti.

2. nuvarginti, pribaigti: Bevaikščiodamas, bedirbdamas visai pàbaigiau kojas. Mane liga labai pàbaigė.

3. sunykti, nuskursti, galą gauti: Aš pasìbaigiau, kalvė pasìbaigė ir namai pasìbaigė. Pasbaĩgus pasbaĩgus ana ažu tų vaikų. Jau jis, žmogelis, pasibaĩgęs, susenėjęs. Jis nesiduoda prikalbėti, nors tu, žmogus, ir pasibaĩk! Mano kailiniai pasìbaigė (suplyšo), šilimos nebelaiko.
parbaĩgti, -ia, par̃baigė

1. pabaigti (eiti, važiuoti, vežti): Kaip čia parbaĩgus eit? Parbaigė važiuot namo. Vakar parsìbaigiau vežti paskutinius rugius.

2. nuvarginti, pribaigti: Mano akys no siuvimo visai par̃baigtos. Bėgi bėgi – jau visai kojas parbaĩgsi. Liga visai jį par̃baigė. Juk žiemą parbaigia žvirblelius ne tiek šaltis, kiek badas. Kai arkliai parsibaĩgia, tai ir tuščiais nenoria bėgt. Sirgdamas jis visai parsìbaigė.
pérbaigti. pabaigti: Visas malkas pérbaigiau vežt iš anos pusės. Pastumdyk nedėgulius, tegu pérsibaigs kūrentis.
prabaĩgti, -ia, pràbaigė. baigti daryti ką iki galo: Kad jau tol išgręžei, tai prabaĩk gręžt kiaurai. Pelės skrynion graužias, žiūrėk, kad neprasibaĩgtų graužtis; kai prasibaĩgs graužtis, tai ir landžios po skrynią.
pribaĩgti, -ia, prìbaigė
1, privaryti, padaryti ką iki galo: Aruodas buvo dar nepilnas, tai prìbaigiau pilti. Pribaĩk stumt ratus prie sienos. Jis savo piningus (turtą) pribaĩgęs. Kai puta nusistos, prisibaĩk pilt pilną stiklą alaus.

2. nužudyti, nugalabinti: Kad jau nebestaiso [gyvulys],
tai pribaĩgsme.

3. nuvarginti, nukamuoti: Pribaigì (prìbaigi) tuos arklius su tais darbais. Ta liga jį visai pribaĩgs. Skolos žmogų pribaigia. Su savo toms ligoms aš esu visai prisibaĩgęs.
subaĩgti, -ia, sùbaigė

1. padaryti ką iki galo, pabaigos: Sùbaigėme javus doroti. Jau sùbaigė temti. Kai kuodelį verpt subaigsiù, eisime pirtin. Nesùbaigiau ir malt – girnos pagedo. Išvirė skrylių, i nesùbaigiau valgyt. Susibaĩk pilt grūdus ir neškis. Jau greit susibaĩgs mušti sviestas. išeikvoti, išsekinti: Taip besivalkiodamas subaigė jis savo piningus.

2. nuvarginti, nukamuoti: Taip jau tą žmogų subaigė, kad jis negali nė paeit. Po ligos labai susìbaigė, tik paeina. Tu, vaikeli, susibaĩgus kai šaukštas. susidėvėti: Susibaigė mano kepurė.
užbaĩgti, -ia, ùžbaigė
1, padaryti iki galo, galutinai baigti: Užbaigiau važiuoti ant kalno. Užbaĩk pirštinę adyt. Kai numirsim, tai visus darbus užbaĩgsim. Dėkui, ka tiek padėjai nuraut, dabar jau pati užsibaĩgsiu. Užsìbaigiau lopyt stogą. Parašyk laišką, kap tavo reikalai užsìbaigė. Senieji metai jau užsibaigė.

2. nužudyti, galą padaryti: Jeigu tu pasakysi tėvam, aš tave užbaĩgsiu. Tas sunkumas (dusulys) mane užbaĩgs. numirti, galą gauti: Truksiu jau aš čia užsibaĩgt, ir viskas liks jumi. Spardėsi spardėsi užvirtęs arklys ir užsìbaigė.

3. nusikamuoti, išvargti, paliegti: Kol parnešiau, visai užsìbaigiau.
ir ùžbaigtas kriùkis ir viskas: Atlikai reikalą, ir užbaigtas kriukis.
vargùs užbaĩgti numirti: Ùžbaigė vargùs visus nabagė.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apibaigti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x