apgrįžti

grį̃žti, -ta, -o. eiti atgal: Kai tik išaušo pavasaris, pradėjo paukščiai grįžti iš pietų šalies. Nebegrįš jau vargas ir skriauda, juodos naktys niekad nebegrįš. Mąstė iki gaidžių – miegas niekaip nebegrįžo. Negrįš jau karo audros. Tėvas nuo turgaus grį̃žta. Vėlai grį̃žo iš miesto. Grįžo poilsio. Jeigu kas tave skaudins, tai grį̃žk pas mane. Žmonys grįžta ten, iš kur ateję. Kad kiek (vos) nebegrįžom nuo pusės kelio. Jau nebegrįžta kieman žirgeliai, nebepažįsta manę berneliai. Grįžk, dukrele, iš kelio, sodink rūtas darželė [je]. Negrįšiu, broleliai, drobelių austi, nei lendrių skieteliu tankiai daužti. Atžels rūtelės, atžels mėtelės, negrįš jaunos dienelės. Kadai grįžo upė, mariosn nutekėjus? Nebegrįš jau buožių viešpatavimo laikai. Kaži, ar pinigai grįš (ar skolą grąžins) ? Iš to auksino tau dar grįžta penki grašiai. Jau pradėjau grįžt ant senatvę. Pasigydžiau, reikia gerai užsilaikyti, kad liga vėl negrįžtų. Grįžtamas bilietas. Grįžtamasis veiksmažodis. Grįžtamoji šiltinė. Grįžtančio šilingo niekados neprapuldė. Augintas vilkas grįžta į mišką. Kita grįžus (kita vertus), durpės turi azotinių junginių.
grį̃žtamai. Kolūkiai yra galutinai ir negrįžtamai nugalėję. Proga būtų reta negrįžtamai pasivažinėti.
grįžtinaĩ. Pabėgo pabėgtinai, negrįžtinai. Grįžtinaĩ išvažiavo ar jau nebegrįžtinaĩ? Nebegįžtinaĩ išvažiuoti. Ai grįžkis grįžkis, mano sesyte, grąžin tave močiutė!
apgrį̃žti pavirsti, pasikeisti: Kūnai mūsų. ing dulkę apgrįš. Būsite nuliūdę, bet nuliūdimas jūsų apsigrįš ing džiaugsmą.
atgrį̃žti

1. ateiti atgal, sugrįžti: Aš pas tave n'atgrįšiu. Metai geri atgrį̃žo. Išeinu ir vėl atgrįžtù. Mes, kai atgrįšma, tai užmokėsma. Senis, išleisdamas svetį, apent užprašė, kad tuojau atgrįžtų. Lengva išeiti, sunku atgrįžti. Atgrįžo vanduo Jordano savo vietona. Sultys, ištrauktos iš žemės, ilgainiui vėl atgrįžta. Jei taip augs linai, tai nei sėkla neatgrįš. Nebeatgrįš tie laikai, kai dvaran reikdavo eiti. Dabar atgrįžta tos mados daugelis. | Kita išeina ir vėl atgrįžta į protą. Jo protas atgrįžo, ir jis pasveiko visai. Jis po tam į save atgrįžta. Mano tetušis į mažą atgrįžo (suvaikėjo) . Matušė atgrįždama, svirnelį užverdama, nebėr mano jaunos dukrelės, nė margos skrynelės. Mistras norėjo lietuviams atgrįžtantims kelį užstoti. Dabar turės atsigrįžti senos mados (vėl ateis sena mada) .

2. atgręžti, atsukti, atversti: Piemuo karvę atgrį̃žo nuo avižų. Jau vėjas atgrįžo iš kitos pusės. Žmogus, kiek paėjęs, atsigrįžo. Atsigrįžo vėjas iš šaltos šalies. Atsigrįžo atgal, žiūri, kad dvaras dega iš visų pusių. Volgos-Dono kanalo statybininkų kolektyvas su didžiu pasitenkinimu atsigrįžta į nueitą kelią. Ginklai, kuriais buržuazija nuvertė feodalizmą, dabar atsigrįžta prieš pačią buržuaziją.
įgrį̃žti. sugrįžti: Pana pasakiusi įgrįžo apent į savo pakajų ir užsidarė. Sesuo įgrįžo į pusę kelio. Levikė išnešė indus, paskui įgrįžusi sėdosi siūti.
išgrį̃žti.

1. grįžti, sugrįžti namo; išeiti: Žentas išgrį̃žo, t. y. išėjo iš čia. Ans dar tą patį vakarą išgrįžo numie. Šis sau ir išgrį̃žo atjotuoju keliu. Grį̃žo ir išgrį̃žo, gaišo ir išgaišo (galutinai) . Arba per didelį vargą teišgrįš, arba čystai pinigai prapuls.

2. išsukti iš kelio: Jis tuščiu vežimu važiuoja, tegul ir išgrįžta iš kelio. Saulė jau iš pietų išgrįžus. Sykį trys berniukai išsigrįžo iš vieškelio į šalį. Kap saulė išsigrį̃š iš pietų, tada ginsi skatynas, ba dar labai šilta. Jau saulė išsigrįžus, jau vakaras.

3. paskausti: Lauke taip slydu, kad kojos išgrį̃žo, kol namo parslydinėjau.
nugrį̃žti

1. nueiti atgal: Nugrįžo atgal pas lopšį. Ar tebėra, ar nugrįžo atgal? Pasisuks kitur valandėlę, ir vėl nugrįžęs prie tavęs bešnekąs.

2. nueiti tolyn: Saulelė jau tolokai nugrįžo.
pagrį̃žti.

1. sugrįžti: Žentui kiaulę nuvežiau ir pagrįžaũ. Kaip ir paspėjai – matyt, nu puskelio pagrįžái? Jau aš sodžiun nepagrį̃žčia. Aš pagrįšiu nepražuvęs į tėvų šalelę. Taip apsunkintos bitys ing aulį pagrįžta. Jeigu geras žmogus ras, tai da galės pagrį̃žti pinigai. | Kad kas iš jūsų vėl nepagrįžtų prie savo seno papročiaus. Pagrįžo vaikai vėl į lietuvius (buvo nutautę) . Dešimtį metų (darbininkas vienoje vietoje) išbuvo pagrįždamós. Grūdas apent į grūdą pagrįžta. Žodis žvirbliu išlekia, o jaučiu pagrįžta. Į jaunas dienas nepagrį̃ši.

2. pasukti, pakrypti: Kad tik vėjas pagrįžtų, tai kaipmat mainytųs orai. Pagrįžo saulelė į vakarus, išleidau dukrelę į ašaras. Palikis su mumis, nes jau pagrįžo vakarop, ir palinkusi yra jau diena. Ir vyrai, pagrįžę veidą savo, leidosi eiti Sodomon. Pasigrįžau atgal pažiūrėti, kas paskui mane eina.
pargrį̃žti. sugrįžti namo: Ligi pat vėliausios nakties laukė Ignotas pargrįžtančių iš Rokiškio. Ugi, kūmute, pargrįžtu nuo liūto. Ilgai netrukęs pargrį̃žk. Pavasarį, kai išsiskirstys ledai, galėsit vėl pargrįžti laivan. Žmogus su pinigais pargrįžo į namus. Iš vaisko pargrįšiu, į šliūbą vadinsiu. Tik nesulauksiu jūsų pargrįžtančių. Žemė patiko: dirsės pargrįžo rugiais. Gamink pietus, zara parsigrįš iš večerinų.
prigrį̃žti

1. sugrįžti: Juzis, važiuodamas į melnyčią, užmiršo tuščius maišus pasiimti, gavo nu puskelio prigrį̃žti. Kai tik galėdavo, prigrįždavo (lankydavo) jųjų namus, kurie buvo taip pat ir jojo namai.

2. pamesti: Tokie vyrai pačias visados prigrįžta. Jis prigrįžo namus ir išejo kitur laimės ieškot. Pabuvau kelias dienas su vyru, ir prigrįžo mane. Viena pati savo vyrą prigrį̃žo. Draugavo draugavo ir prigrį̃žo. Jį piemuo prigrįžo. Jau piršleliai neatvažiuos, prigrįžo, matyt. Kap inkando, lapė ir prigrįžo bites. Kap dažnai vaikai prieg lizdo vaikščioja, tai paukštis prigrįžta kiaušinius. Prigrįžo daiktus ir išvažiavo. Aš gyvatės tep išsigandau, kad ir puodą su uogom [miške] prigrįžaũ. Jie šituos menkus rugius prigrįžo pjaut, sako, nuganys. Jis šį darbą prigrįžo, sako, per sunkus. Naktį jie miegodavo prigrįžtose trobelėse. Šitep kasdien uliavodamas gali ir palivarką prigrįžt (prarasti) . Jis buvo pirkęs namą, ale prigrįžo (atsimetė) . | Vestuvių nebus – jam prigrį̃žo (grąžino piršlybose pragertus pinigus) .
sugrį̃žti

1. ateiti atgal: Vieną tokį vakarą sugrįžo senoji Kirdienė. Ko jis dabar sugrįžo, turbūt ką nors pamiršo? Toks giltinės parnešt siųst geras – negreit tesugrįžta. Tėvas sugrįžo į sveikatą. Jam vėl sugrįžo viltis. Nilas sugrįžta į savo krantus. Į trobelę sugrį̃žo gerovė ir rimtis. Nebsugrįš man tas laikas jaunųjų dienelių. Sugrįš žiedelis ir vainikelis, tiktai nesugrįš jaunos dienelės. Nepareisi, nesugrįši į jaunas dieneles. Sugrįžk – padidinsiu algą, pamažinsiu darbą. Sugrįžki, berneli, sumigrįžki, jaunasis! Augintas vilkas sugrįžta į mišką. Sugrįžo it musę kandęs. Sugrįš ožka prie vežimo. Platūs vartai išeiti, bet siauri sugrįžti.
sugrį̃žtamai. O šiandie – praeitis nušluota nebesugrįžtamai, visai. Nesugrįžtamai dingo tie laikai, kai Lietuvos valstietis naudojosi primityviais padargais.
sugrįžtinaĩ. Yra tokių sėklių – sugrįžtinaĩ auga. Nė vienas nežvilgterėjo maloniai į Motiejų, nors jis skyrės nuo jų gal nesugrįžtinai. Susigrįžkit manęsp, susigrįžkit, o aš vėl susigrįšiu jūsump.

2. atsisukti: Vyrai Izraelio susigrįžo (apsisuko) kovoje ir Benjamin pradėjo mušti. Meiteliai susgrįžo ir vėl nuej in ganiavos. Susigrįžkie, antele, greitai beplaukdama!
užgrį̃žti. užsukti: Už galo užgrįžę, vėl tą patį dainiuo [ja]. Užeinu prieš akis, tai ir užsigrįžta, tartum manęs jauno visai nepažįsta. Tu su manim kalbi, man širdį pažadi, o kai užsigrįžti, kitai ranką duodi.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apgrizti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x