apgriūti

griū́ti, griū̃va (griū̃sta. griū̃na), griùvo.

1. virsti, gulti. irti. Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą. Griùvo medis ir sutrioškino koją. Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys. Griùvo ant ledo ir nosį subalnojo. | Jo namas griū̃va. Kaimynas griū̃va! Tartum kalnas koks griūsta ant jos. Grius kalneliai klonėse. Kaskit sesutę ant aukštų kalnelių negriūvamų, tarp žalių berželių nedžiūvamų. Kalnai, kalnai, griūkit mane; medžiai, medžiai, muškit mane! Ne braškantis griū̃va, o stovintis. Kaip jį stumi, teip griū̃va (pasiduoda kito valiai) . Matė kertant, nematė griūvant.
griūtinaĩ. Kad jin skubina per ravus, griūtinaĩ!. Nebegalì paeit, griū̃vasi.

2. kristi, pulti: Nugi ant mūs lauko kiek bombų griùvo. Griū̃na žvaigždė (meteoras krinta) . Vyrai, bėkim! dangus ant mūs griūva. Negriū̃na obuoliai (nekrinta nuo medžio) . Lietus ėmė smarkiai griū́ti. Obuoliai net griūna (daug ant obels) .

3. dubti: Kad ten žemė griūtų, dangus pultų – būsi mano miela!

4. birti, gurti, trupėti: Bulvės esti miltingos ir griū̃nančios (sukrintančios verdant) . Pyragas toks, kad burno [je] griū̃na.

5. gesti, prastėti, silpti, senti; gležti: Kito ir jauno dantys griū̃va. Kad mėnuo griū̃na (dyla), vagok bulves. | Negriuvusi (nesutižusi, sumani) buvo audėja, dėl to išeigai šalikus audė.

6. lėkti, veržtis, gausiai rinktis: Pakelėje kur nors paėmę drąsai, bičiuliai griūva į vidų. Ir ėmė žmonės griūt pas naują daktarą. Kur tie žmonės teip griū̃na? Šiandien žmonės į susirinkimą griūtè griū̃va. Ant priešo griūti (pulti) . Šiltas oras griūte griuvo į kambarius. Šnarėdamas į statinę ėmė griūti vanduo. Kaip vilnios marių ant luoto griūtų̃.

7. pulti, kristi. Ant vargšo visos bėdos griū̃va. Viskas (visi darbai) ant mano galvos griuvo. Šitas pyktis kiekvienu akimirksniu gali griūti vien tik ant jo. Ir ant velnio griūva perkūnas.

8. mirti; kristi, nukautam būti: Aš jau šiemet griū́siu. Griūna berneliai kap aržuolėliai. Toj vietoj griuvo tūkstančiai kareivių.

9. žlugti, nieku virsti: Griūva reakcijos stovykla. Kapitalistinė santvarka grius taip pat, kaip griuvo baudžiava. Grius jėga karo šmėklos klaikios.

10. gulti pogulio: Gal griū́tum kiek popiet? Tuoj po vakarienės ji griūdavo lovon.

11. gulti prieš gimdymą, gimdyti: Mūso sodo [je] šiąnakt dvi bobos griūna. Jono namai griùvo – dukterį turi.

12. vešliai augti: Grius kviečiais stepių žemė sausa.

13. aptekti kuo, aptekėti, aptinti. Įgėriau taip, kad, rodos, griūna ant akių.

14. linkti į ką, stiprų patraukimą turėti: Karvė į dobilus griū̃va. Jis griūva prie gamtos mokslų.
ãkys (kaktà) griū̃va norisi miego: Miego noriu – kakta griūna (raukiasi, lyg sunki darosi) . Jau reiks eit gult – galva sunki, ãkys griū̃va.
iš dìrvos griū̃va vešliai auga: Javai iš dirvos griūva.
širdìs griū̃na [ãkmeniu] kankina liūdesys, sielvartas: Ma [no] širdis griūna, verkt noris. Nei ugnis dega, nei vanduo verda, mano širdelė akmeniu griūna.
apgriū́ti

1. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane. Apgriūkit, kalnai, mane! Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta.

2. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti.

3. apirti: Labai apgriuvęs piliakalnis. Per rudenį šlapumoj ravai apgriuvo, reiks kiek panaujint.

4. apiplyšti, suirti: Vainorai apgriuvo ant kojos viena naginė, ir pasileidusios apvaros painiojosi po kojų.

5. pašlyti, nusmukti: Jis norėjo tvarkyti apgriuvusį ūkį.
apgriùvusiai. Apgriùvusiai begyvena – toros griūna, visi pašaliai lyna.

6. apsileisti, apsmukti: Pats bjauraburnis ir pačią gavo apgriuvusią.

7. apkristi, suvirti. Kelk puodą, jau apgriuvo bulvės.

8. apsirgti (prieš gimdymą): Kap apgriùs boba, tai reiks ir gaspadoriaut, ir gaspadiniaut.
atgriū́ti.

1. virsti atgal: Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek. Ar neatgriùs tos kopėčios? Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi. Net atgriuvau besijuokdama. Kepurė atgriùvo atgal.

2. atgulti: Tik atgriuvaĩ biškį – žiūrėk, ir vėl reik keltis.

3. ateiti, atslinkti: Žiūrėk, koks debesys atgriū̃va. Kad atgriùvo pulkas bernų – pilnas kiemas!. Kai jauna buvau, tai, būdavo, tik pasmisliji – ir atgriùvo dainų stūkstančia (tūkstantis), ė dabar sunku ir viena atsimint.
įgriū́ti.

1. įvirsti: Sprogimo išmuštos priemenės durys įgriuvo į vidų. Lubos įgriùvo į vidų. | Jo dvaras įgriuvo žemėn. įdubti: Jo paakiai nuo nemigos buvo įgriuvę, pajuodę. Arkliui šonai įgriuvę. Įgriuvusios akys.

2. įpulti, įkristi: Svočia šulinin ingriuvo. Nekask kitam duobės, pats ingriū́si. Balon ingriuvęs, sausas nekelsi.

3. smarkiai įeiti, įsiveržti: Į Franko įstaigą vakare įgriuvo du vyrai. Įgriuvo pro duris su maišiuku. Prasidėjus susirinkimui, į skaityklą įgriuvo naujas būrys atvykėlių. Įgriuvaũ pasižiūrėt, kaip jūs gyvenat. | Pro duris pirkion įgriuvo šaltis.

4. pradėti, imti: Morta įgriuvo verkti.
išgriū́ti.

1. išvirsti: Siena išgriùvo. Supuvus tvora išgriùvo. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Nelabai tų žirnių pjausi – išgriùvę (nuo trąšumo) iš dirvos. | Blogas kirvis, kad ašmenys išgriuvo. [Jei žolės nebūtų, ] turėtų visi galvijai ir kas giriose laikos badu išgriūti (išgaišti) .

2. iširti, nusmukti: Dvaras, niekieno neprižiūrimas, visai išgriuvo.

3. apsileisti, ištižti: Merga dideliai išgriuvusi.

4. iškristi, išpulti: Daboj, tavo nosotka (nosinė) iš kišeniaus išgriuvo. Anaĩ ir smegenys iš galvos išgriùvo. Dėl ilgo liežuvio ne vienam dantys išgriùvo. Neruš, ba dantaĩ išgriùs (dantis išmušiu) .

5. smarkiai išeiti, išsiveržti: Povilas išjungė motorą, griūte išgriuvo iš kabinos. Visa šeimyna išgriùvo kieman.

6. įpulti, įkristi: Vaikas išgriuvo upelin.
nugriū́ti.

1. nukristi, nupulti; parvirsti: Porą kartų jam taip nugriuvus ir negreit atgavus žadą, tėvai manė jį mirus. Iš arklio kanopos žemė nugriuvus. Nugriū́si [nuo vežimo],
tai tada verksi. Tas kap rikterėjo – nuo visų stogų kaminai nugriuvo. Davė man į galvą, aš ir nugriuvau. In pečiaus išaugę, nuog pečiaus nugriuvę (nedaug kur buvę, nedaug ką matę, nieko nesimokę) – ir nieko nemokam. Jam bėda nuo pečių nugriuvo.

2. įdubti: Kai išejau su našleliu tanciun, tai po manim žemelė nugriuvo.

3. būriu nueiti, nuvažiuoti, nukakti: Ai daug svietelio kermošiun nugriùvo!

4. atsigulti pogulio, numigti: Eik nugriūk kokį pusvalandį, tuoj pasidarys geriau.

5. numirti: Kol tėvai gyvi, tai visi tyli, kai tėvai nugrius – kaposis. Džiaugiasi boba, kad senis nugriuvo. Nugriuvo bernužėlis kaip girioj ąžuolėlis.

6. nusiminti, susigraudinti: Tėvas, kaip nerado vaikų, tai nuvyto nugriuvo (nusiminė baisiai, susmuko) .
širdìs nugriùvo pasidarė graudu: O jau tėvo ir nugriuvo širdis.
pagriū́ti.

1. parvirsti: Patvoryje pagriūsi į pusnyną. Tuojaus ta obelis pagriùvo. Ėjo boba, paslydo ir pagriùvo. Pagriuvaũ su vežimu bevažiuojant. Pastatė namus ant uolos, o nepagriuvo.

2. sugriūti 4: Pagriūva (netenka reikšmės) vėl ir kliedėjimas liutichetų.

3. pabjurti, pašlapti: Pagriuvusiu keliu nevažiuosu, lauksu pašalimo.

4. kiek ištižti, suglebti, susmukti: Atrodė pagriùvęs tėvalis, o sūnus da lebedesnis besąs. susenti, sukriošti: Vyrėnas da nepagriùvęs, o jau pražilęs.

5. atgulti (pogulio), numigti: Pusrytis dar neprirengtas, liepiau sūnui kiek pagriūti.

6. numirti: Ir pagriùvo žmogelis – sirgo sirgo, bet neišsikasė iš tos ligos.
pargriū́ti.

1. parvirsti, parpulti: Kad ir pargriūsi, negi suduši gal? Pargriuvo kaip pelų maišas. Kaip vištelė bėgo, klėtelė pargriuvo.

2. smarkiai parbėgti, pareiti: Parlėkė pargriùvo kaip akis išdegęs.
pérgriūti. pergriū́ti

1. pervirsti: Aš pérgriuvau per jį, neužsigavau. Griūtè pergriuvaũ per tvorą.

2. sugriūti 4: Pergriūva pirm ansai klajojimas atskaluonių.
prigriūti.

1. privirsti daug: Medžių kad prigriùvę (po vėtros) !

2. daug prieiti, privažiuoti: Būdavo, kad prigrius porų pilnas laukas, mirga marga! Pilnas kiemas svečių prigriùvo.

3. prigulti, numigti: Privalgius norisi prigriū́t.

4. vešliai priaugti, užaugti: Žemė įtręšta, tai kad prigriùvo miežių! Jeigu teip dabar užlyt, tai avižų kad prigriūt!
sugriū́ti.

1. suvirsti: Vilkai sugriū̃na duobėn.

2. suirti: Tėvai, ar nematei, kad vežimo ratas jau vėl sugriuvęs? Kubilas ant saulės pastovėjo [vasarą] ir sugriùvo. Sugriùvo tvartai. Sugriùvo pečius, nebgal kurti. Netaisysi stogo – supūs, neparemsi namų – sugriūs.

3. parvirsti: Kad žinotau, kur sugriūsiu, geriau ten atsisėstau. išvirsti, išgulti: Šiemet rugiai sugriùvę.

4. sužlugti, suirti: Visos šitos karalystės sugrius. Kaime pradėjo merginą erzint, ir sugriuvo vestuvės. Kapitalizmas ne pats savaime sugrius, o jį turi sugriaut darbininkų klasė proletarinės revoliucijos eigoj. | Sugriūna (sutrinka) pasaka bepasakojama, o vis par tą, kad galva muno nebišneša.

5. būriu sueiti, susirinkti kur: Vos tik paskelbdavo sueigą, žmonės griūte sugriūdavo ir su didžiausiu dėmesiu klausydavo kiekvieno žodžio. Kiek tik jų buvo, sugriùvo pas Stasiulį. Raiteliai sugriuvo tiesiog į mūsų kiemą. Visi suėjo, visi sugriùvo, mano mieliausio vieno nebuvo. Susigriùvo daug žmonių.

6. sugulti: Pasižvalgę vaikai sugriuvo į lovas ir tuojau užmigo.

7. sutižti: Tas mano senis toks sugriuvęs – serga ir serga. Motina nesugriùvusi, o vaikai ištižę. Kumelė visai sugriuvo, palinko į senus metus. Ant dantų esu sugriuvęs gatavai (prastus dantis beturiu) . Ėjo ėjo ir vieną kartą sugriùvo (pristigo sveikatos, nebegali dirbti) .

8. suplyšti, susidėvėti: Batai jau visai sugriuvo – reikės nešti pas šiaučių. Čia tam apynasriui nedaug tereik sugriūti (subaigti irti) .

9. atsigulti. Netrukus Katrė vėl sugriuvo ir pagimdė dukterį. Rapolienė vakar jau sugriùvo. Petro žmona sugriùvo. Kairienė sugriuvo su sūnum.
lóva (pẽčius.
) sugriùvo žmona pagimdė: Sugriuvo ir jo lova.
užgriū́ti

1. užvirsti; griūvant užsilyginti (pvz, duobei) ; pargriūti, parvirsti taip, kad sunku būtų atsikelti: Stogas užgriùvo ant lubų. Neužgriūk ant viedro patamsy! Užgriuvo kalneliai negriaujami, palinko liepelė nelenkiama. | Šulinys buvo užgriuvęs. | Lėkit greitai – karvė užgriùvo! Kurgi prapuolei, gal užgriùvęs buvai?. Jau saulė užgriuvo (nusileido) už girių. Saulė savo eilo [je] bus, o mums žemės akis užgrius.

2. užeiti (būriu, netikėtai): Svečių visai nelauktai užgriùvo. O mes kada nors pas tave į kaimą užgriūsime. Karas užgriuvo netikėtai. Ūmai užgriuvo naktis. Užgriuvo šienapjūtės darbai. Nebeik – žiūrėk, koks debesys užgriū̃va.

3. prislėgti, prispausti: Krūtinę sopuliai užgriuvo. Užgriùvo kalbelės an mano galvelės neteisios. Užgriuvo priespauda carinė. Didžiausia ponų renkamų mokesčių dalis užgriūdavo sodiečių nugaras. Mane užgriuvo abejonės. Brolelį tinginys užgriuvo. Skurdu, senatvei užgriuvus. Užgriuvo tamsi naktis. Kartais regisi žmonėmus jau tikra prapultis ant jų užgriuvusi. Idant sunkus sapnas neužgriūtų. Teužgriū̃vi ant manęs visi apmaudai ir negandai.

4. aptekti kuo, užslinkti kuo, užsikimšti, užaugti: Žmogus juodplaukis, su užgriuvusia ant akių kakta. Jo akutės, taukais užgriuvusios, bailiai blizga. Užgriùvę (užtinę) akys. Užgriuvo mano akelės gailiom ašarėlėm. Akys jo kraujais užgriuvo. Užgriùvę (užbrinkę) akys, burna tep užtinus. Onelė užgriuvusių akių (tokio gymio, veido sudėjimo) . | Ausimis mano užgriuvusiomis nebegirdėsiu kalbos (susenęs, kai mirti turėsiu) . Nosis užgriùvus, nė patraukt negalima. | Neliečiami žmogaus kojos takai į buvusias sodybas užgriuvo žole. Takas visai užgriuvo žole, mažai ir bežymu. Ir vaikus auginau, ir langai kvietkais buvo užgriùvę (auginau daug kambarinių gėlių) .
širdìs užgriùvo

1. apėmė pyktis, įniršis: Teip man užgriùvo širdìs, kad jau ir nesgailiu. Kai tik jį pamatau, visada užgriū̃va širdìs. Eikite, kol neužgriuvo širdis mano.

2. labai išsigando: Širdis užgriuvo, veidas nublanko, visas kūnas nutirpo.
šìrdį užgriū́ti suneraminti: Vėl užgriuvo širdį toks sunkumas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>griū́ti, </b>griū̃va (griū̃sta. griū̃na), griùvo. <br/>1. <span class="explanation">virsti, gulti</span>. <span class="explanation">irti</span>. Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą. Griùvo medis ir sutrioškino koją. Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys. Griùvo ant ledo ir nosį subalnojo. | Jo namas griū̃va. Kaimynas griū̃va! Tartum kalnas koks griūsta ant jos. Grius kalneliai klonėse. Kaskit sesutę ant aukštų kalnelių negriūvamų, tarp žalių berželių nedžiūvamų. Kalnai, kalnai, griūkit mane; medžiai, medžiai, muškit mane! Ne braškantis griū̃va, o stovintis. Kaip jį stumi, teip griū̃va <span class="explanation"> (pasiduoda kito valiai) </span>. Matė kertant, nematė griūvant. <br/><b>griūtinaĩ</b>. Kad jin skubina per ravus, griūtinaĩ!. Nebegalì paeit, griū̃vasi. <br/>2. <span class="explanation">kristi, pulti: </span> Nugi ant mūs lauko kiek bombų griùvo. Griū̃na žvaigždė <span class="explanation"> (meteoras krinta) </span>. Vyrai, bėkim! dangus ant mūs griūva. Negriū̃na obuoliai <span class="explanation"> (nekrinta nuo medžio) </span>. Lietus ėmė smarkiai griū́ti. Obuoliai net griūna <span class="explanation"> (daug ant obels) </span>. <br/>3. <span class="explanation">dubti: </span> Kad ten žemė griūtų, dangus pultų – būsi mano miela! <br/>4. <span class="explanation">birti, gurti, trupėti: </span> Bulvės esti miltingos ir griū̃nančios <span class="explanation"> (sukrintančios verdant) </span>. Pyragas toks, kad burno [je] griū̃na. <br/>5. <span class="explanation">gesti, prastėti, silpti, senti; gležti: </span> Kito ir jauno dantys griū̃va. Kad mėnuo griū̃na <span class="explanation"> (dyla), </span> vagok bulves. | Negriuvusi <span class="explanation"> (nesutižusi, sumani) </span> buvo audėja, dėl to išeigai šalikus audė. <br/>6. <span class="explanation">lėkti, veržtis, gausiai rinktis: </span> Pakelėje kur nors paėmę drąsai, bičiuliai griūva į vidų. Ir ėmė žmonės griūt pas naują daktarą. Kur tie žmonės teip griū̃na? Šiandien žmonės į susirinkimą griūtè griū̃va. Ant priešo griūti <span class="explanation"> (pulti) </span>. Šiltas oras griūte griuvo į kambarius. Šnarėdamas į statinę ėmė griūti vanduo. Kaip vilnios marių ant luoto griūtų̃. <br/>7. <span class="explanation">pulti, kristi</span>. Ant vargšo visos bėdos griū̃va. Viskas <span class="explanation"> (visi darbai) </span> ant mano galvos griuvo. Šitas pyktis kiekvienu akimirksniu gali griūti vien tik ant jo. Ir ant velnio griūva perkūnas. <br/>8. <span class="explanation">mirti; kristi, nukautam būti: </span> Aš jau šiemet griū́siu. Griūna berneliai kap aržuolėliai. Toj vietoj griuvo tūkstančiai kareivių. <br/>9. <span class="explanation">žlugti, nieku virsti: </span> Griūva reakcijos stovykla. Kapitalistinė santvarka grius taip pat, kaip griuvo baudžiava. Grius jėga karo šmėklos klaikios. <br/>10. <span class="explanation">gulti pogulio: </span> Gal griū́tum kiek popiet? Tuoj po vakarienės ji griūdavo lovon. <br/>11. <span class="explanation">gulti prieš gimdymą, gimdyti: </span> Mūso sodo [je] šiąnakt dvi bobos griūna. Jono namai griùvo – dukterį turi. <br/>12. <span class="explanation">vešliai augti: </span> Grius kviečiais stepių žemė sausa. <br/>13. <span class="explanation">aptekti kuo, aptekėti, aptinti</span>. Įgėriau taip, kad, rodos, griūna ant akių. <br/>14. <span class="explanation">linkti į ką, stiprų patraukimą turėti: </span> Karvė į dobilus griū̃va. Jis griūva prie gamtos mokslų. <br/><b> ãkys (kaktà) griū̃va</b> <span class="explanation">norisi miego: </span> Miego noriu – kakta griūna <span class="explanation"> (raukiasi, lyg sunki darosi) </span>. Jau reiks eit gult – galva sunki, ãkys griū̃va. <br/><b>iš dìrvos griū̃va</b> <span class="explanation">vešliai auga: </span> Javai iš dirvos griūva. <br/><b>širdìs griū̃na [ãkmeniu] </b> <span class="explanation">kankina liūdesys, sielvartas: </span> Ma [no] širdis griūna, verkt noris. Nei ugnis dega, nei vanduo verda, mano širdelė akmeniu griūna. <br/><b>apgriū́ti</b><br/>1. <span class="explanation">apvirsti, apslėgti: </span> Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane. Apgriūkit, kalnai, mane! Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta. <br/>2. <span class="explanation">apipulti, apstoti: </span> Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti. <br/>3. <span class="explanation">apirti: </span> Labai apgriuvęs piliakalnis. Per rudenį šlapumoj ravai apgriuvo, reiks kiek panaujint. <br/>4. <span class="explanation">apiplyšti, suirti: </span> Vainorai apgriuvo ant kojos viena naginė, ir pasileidusios apvaros painiojosi po kojų. <br/>5. <span class="explanation">pašlyti, nusmukti: </span> Jis norėjo tvarkyti apgriuvusį ūkį. <br/><b>apgriùvusiai</b>. Apgriùvusiai begyvena – toros griūna, visi pašaliai lyna. <br/>6. <span class="explanation">apsileisti, apsmukti: </span> Pats bjauraburnis ir pačią gavo apgriuvusią. <br/>7. <span class="explanation">apkristi, suvirti</span>. Kelk puodą, jau apgriuvo bulvės. <br/>8. <span class="explanation">apsirgti (prieš gimdymą): </span> Kap apgriùs boba, tai reiks ir gaspadoriaut, ir gaspadiniaut. <br/><b>atgriū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">virsti atgal: </span> Pamėgino atsikelt, bet dar buvo sustingęs ir atgriuvo atgal. Ariant velėnos atgriū̃va, ir tiek. Ar neatgriùs tos kopėčios? Teip jie bevalgydami ir begerdami atgriuvo negyvi. Net atgriuvau besijuokdama. Kepurė atgriùvo atgal. <br/>2. <span class="explanation">atgulti: </span> Tik atgriuvaĩ biškį – žiūrėk, ir vėl reik keltis. <br/>3. <span class="explanation">ateiti, atslinkti: </span> Žiūrėk, koks debesys atgriū̃va. Kad atgriùvo pulkas bernų – pilnas kiemas!. Kai jauna buvau, tai, būdavo, tik pasmisliji – ir atgriùvo dainų stūkstančia <span class="explanation"> (tūkstantis), </span> ė dabar sunku ir viena atsimint. <br/><b>įgriū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įvirsti: </span> Sprogimo išmuštos priemenės durys įgriuvo į vidų. Lubos įgriùvo į vidų. | Jo dvaras įgriuvo žemėn. <span class="explanation">įdubti: </span> </span> Jo paakiai nuo nemigos buvo įgriuvę, pajuodę. Arkliui šonai įgriuvę. Įgriuvusios akys. <br/>2. <span class="explanation">įpulti, įkristi: </span> </span> Svočia šulinin ingriuvo. Nekask kitam duobės, pats ingriū́si. Balon ingriuvęs, sausas nekelsi. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai įeiti, įsiveržti: </span> Į Franko įstaigą vakare įgriuvo du vyrai. Įgriuvo pro duris su maišiuku. Prasidėjus susirinkimui, į skaityklą įgriuvo naujas būrys atvykėlių. Įgriuvaũ pasižiūrėt, kaip jūs gyvenat. | Pro duris pirkion įgriuvo šaltis. <br/>4. <span class="explanation">pradėti, imti: </span> Morta įgriuvo verkti. <br/><b>išgriū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išvirsti: </span> Siena išgriùvo. Supuvus tvora išgriùvo. Miškai išgriuvo, medžiai supuvo, ir nuogi laukai liko. Rateliai užkliuvo, melagis išgriuvo. Kas, ar išgriùvę buvot bevažiuodami, kad tokie dumblini? Nelabai tų žirnių pjausi – išgriùvę <span class="explanation"> (nuo trąšumo) </span> iš dirvos. | Blogas kirvis, kad ašmenys išgriuvo. [Jei žolės nebūtų, ] turėtų visi galvijai ir kas giriose laikos badu išgriūti <span class="explanation"> (išgaišti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">iširti, nusmukti: </span> Dvaras, niekieno neprižiūrimas, visai išgriuvo. <br/>3. <span class="explanation">apsileisti, ištižti: </span> Merga dideliai išgriuvusi. <br/>4. <span class="explanation">iškristi, išpulti: </span> Daboj, tavo nosotka <span class="explanation"> (nosinė) </span> iš kišeniaus išgriuvo. Anaĩ ir smegenys iš galvos išgriùvo. Dėl ilgo liežuvio ne vienam dantys išgriùvo. Neruš, ba dantaĩ išgriùs <span class="explanation"> (dantis išmušiu) </span>. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai išeiti, išsiveržti: </span> Povilas išjungė motorą, griūte išgriuvo iš kabinos. Visa šeimyna išgriùvo kieman. <br/>6. <span class="explanation">įpulti, įkristi: </span> </span> Vaikas išgriuvo upelin. <br/><b>nugriū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nukristi, nupulti; parvirsti: </span> Porą kartų jam taip nugriuvus ir negreit atgavus žadą, tėvai manė jį mirus. Iš arklio kanopos žemė nugriuvus. Nugriū́si [nuo vežimo], tai tada verksi. Tas kap rikterėjo – nuo visų stogų kaminai nugriuvo. Davė man į galvą, aš ir nugriuvau. In pečiaus išaugę, nuog pečiaus nugriuvę <span class="explanation"> (nedaug kur buvę, nedaug ką matę, nieko nesimokę) – </span> ir nieko nemokam. Jam bėda nuo pečių nugriuvo. <br/>2. <span class="explanation">įdubti: </span> </span> Kai išejau su našleliu tanciun, tai po manim žemelė nugriuvo. <br/>3. <span class="explanation">būriu nueiti, nuvažiuoti, nukakti: </span> Ai daug svietelio kermošiun nugriùvo! <br/>4. <span class="explanation">atsigulti</span> pogulio, numigti: </span> Eik nugriūk kokį pusvalandį, tuoj pasidarys geriau. <br/>5. <span class="explanation">numirti: </span> </span> Kol tėvai gyvi, tai visi tyli, kai tėvai nugrius – kaposis. Džiaugiasi boba, kad senis nugriuvo. Nugriuvo bernužėlis kaip girioj ąžuolėlis. <br/>6. <span class="explanation">nusiminti, susigraudinti: </span> Tėvas, kaip nerado vaikų, tai nuvyto nugriuvo <span class="explanation"> (nusiminė baisiai, susmuko) </span>. <br/><b> širdìs nugriùvo</b> <span class="explanation">pasidarė graudu: </span> O jau tėvo ir nugriuvo širdis. <br/><b>pagriū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">parvirsti: </span> </span> Patvoryje pagriūsi į pusnyną. Tuojaus ta obelis pagriùvo. Ėjo boba, paslydo ir pagriùvo. Pagriuvaũ su vežimu bevažiuojant. Pastatė namus ant uolos, o nepagriuvo. <br/>2. sugriūti 4: Pagriūva <span class="explanation"> (netenka reikšmės) </span> vėl ir kliedėjimas liutichetų. <br/>3. <span class="explanation">pabjurti, pašlapti: </span> Pagriuvusiu keliu nevažiuosu, lauksu pašalimo. <br/>4. <span class="explanation">kiek ištižti, suglebti, susmukti: </span> Atrodė pagriùvęs tėvalis, o sūnus da lebedesnis besąs. <span class="explanation">susenti, sukriošti: </span> Vyrėnas da nepagriùvęs, o jau pražilęs. <br/>5. <span class="explanation">atgulti (pogulio), numigti: </span> Pusrytis dar neprirengtas, liepiau sūnui kiek pagriūti. <br/>6. <span class="explanation">numirti: </span> </span> Ir pagriùvo žmogelis – sirgo sirgo, bet neišsikasė iš tos ligos. <br/><b>pargriū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">parvirsti, parpulti: </span> Kad ir pargriūsi, negi suduši gal? Pargriuvo kaip pelų maišas. Kaip vištelė bėgo, klėtelė pargriuvo. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai parbėgti, pareiti: </span> Parlėkė pargriùvo kaip akis išdegęs. <br/><b>pérgriūti</b>. pergriū́ti<br/>1. <span class="explanation">pervirsti: </span> Aš pérgriuvau per jį, neužsigavau. Griūtè pergriuvaũ per tvorą. <br/>2. sugriūti 4: Pergriūva pirm ansai klajojimas atskaluonių. <br/><b>prigriūti</b>. <br/>1. <span class="explanation">privirsti daug: </span> Medžių kad prigriùvę <span class="explanation"> (po vėtros) </span> ! <br/>2. <span class="explanation">daug prieiti, privažiuoti: </span> Būdavo, kad prigrius porų pilnas laukas, mirga marga! Pilnas kiemas svečių prigriùvo. <br/>3. <span class="explanation">prigulti, numigti: </span> Privalgius norisi prigriū́t. <br/>4. <span class="explanation">vešliai priaugti, užaugti: </span> Žemė įtręšta, tai kad prigriùvo miežių! Jeigu teip dabar užlyt, tai avižų kad prigriūt! <br/><b>sugriū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suvirsti: </span> Vilkai sugriū̃na duobėn. <br/>2. <span class="explanation">suirti: </span> Tėvai, ar nematei, kad vežimo ratas jau vėl sugriuvęs? Kubilas ant saulės pastovėjo [vasarą] ir sugriùvo. Sugriùvo tvartai. Sugriùvo pečius, nebgal kurti. Netaisysi stogo – supūs, neparemsi namų – sugriūs. <br/>3. <span class="explanation">parvirsti: </span> </span> Kad žinotau, kur sugriūsiu, geriau ten atsisėstau. <span class="explanation">išvirsti, išgulti: </span> Šiemet rugiai sugriùvę. <br/>4. <span class="explanation">sužlugti, suirti: </span> Visos šitos karalystės sugrius. Kaime pradėjo merginą erzint, ir sugriuvo vestuvės. Kapitalizmas ne pats savaime sugrius, o jį turi sugriaut darbininkų klasė proletarinės revoliucijos eigoj. | Sugriūna <span class="explanation"> (sutrinka) </span> pasaka bepasakojama, o vis par tą, kad galva muno nebišneša. <br/>5. <span class="explanation">būriu sueiti, susirinkti kur: </span> Vos tik paskelbdavo sueigą, žmonės griūte sugriūdavo ir su didžiausiu dėmesiu klausydavo kiekvieno žodžio. Kiek tik jų buvo, sugriùvo pas Stasiulį. Raiteliai sugriuvo tiesiog į mūsų kiemą. Visi suėjo, visi sugriùvo, mano mieliausio vieno nebuvo. Susigriùvo daug žmonių. <br/>6. <span class="explanation">sugulti: </span> Pasižvalgę vaikai sugriuvo į lovas ir tuojau užmigo. <br/>7. <span class="explanation">sutižti: </span> Tas mano senis toks sugriuvęs – serga ir serga. Motina nesugriùvusi, o vaikai ištižę. Kumelė visai sugriuvo, palinko į senus metus. Ant dantų esu sugriuvęs gatavai <span class="explanation"> (prastus dantis beturiu) </span>. Ėjo ėjo ir vieną kartą sugriùvo <span class="explanation"> (pristigo sveikatos, nebegali dirbti) </span>. <br/>8. <span class="explanation">suplyšti, susidėvėti: </span> Batai jau visai sugriuvo – reikės nešti pas šiaučių. Čia tam apynasriui nedaug tereik sugriūti <span class="explanation"> (subaigti irti) </span>. <br/>9. <span class="explanation">atsigulti</span>. Netrukus Katrė vėl sugriuvo ir pagimdė dukterį. Rapolienė vakar jau sugriùvo. Petro žmona sugriùvo. Kairienė sugriuvo su sūnum. <br/><b> lóva (pẽčius</b>. <br/><b>) sugriùvo</b> <span class="explanation">žmona pagimdė: </span> Sugriuvo ir jo lova. <br/><b>užgriū́ti</b><br/>1. <span class="explanation">užvirsti; griūvant užsilyginti (pvz, duobei) ; pargriūti, parvirsti taip, kad sunku būtų atsikelti: </span> Stogas užgriùvo ant lubų. Neužgriūk ant viedro patamsy! Užgriuvo kalneliai negriaujami, palinko liepelė nelenkiama. | Šulinys buvo užgriuvęs. | Lėkit greitai – karvė užgriùvo! Kurgi prapuolei, gal užgriùvęs buvai?. Jau saulė užgriuvo <span class="explanation"> (nusileido) </span> už girių. Saulė savo eilo [je] bus, o mums žemės akis užgrius. <br/>2. <span class="explanation">užeiti (būriu, netikėtai): </span> Svečių visai nelauktai užgriùvo. O mes kada nors pas tave į kaimą užgriūsime. Karas užgriuvo netikėtai. Ūmai užgriuvo naktis. Užgriuvo šienapjūtės darbai. Nebeik – žiūrėk, koks debesys užgriū̃va. <br/>3. <span class="explanation">prislėgti, prispausti: </span> Krūtinę sopuliai užgriuvo. Užgriùvo kalbelės an mano galvelės neteisios. Užgriuvo priespauda carinė. Didžiausia ponų renkamų mokesčių dalis užgriūdavo sodiečių nugaras. Mane užgriuvo abejonės. Brolelį tinginys užgriuvo. Skurdu, senatvei užgriuvus. Užgriuvo tamsi naktis. Kartais regisi žmonėmus jau tikra prapultis ant jų užgriuvusi. Idant sunkus sapnas neužgriūtų. Teužgriū̃vi ant manęs visi apmaudai ir negandai. <br/>4. <span class="explanation">aptekti kuo, užslinkti kuo, užsikimšti, užaugti: </span> Žmogus juodplaukis, su užgriuvusia ant akių kakta. Jo akutės, taukais užgriuvusios, bailiai blizga. Užgriùvę <span class="explanation"> (užtinę) </span> akys. Užgriuvo mano akelės gailiom ašarėlėm. Akys jo kraujais užgriuvo. Užgriùvę <span class="explanation"> (užbrinkę) </span> akys, burna tep užtinus. Onelė užgriuvusių akių <span class="explanation"> (tokio gymio, veido sudėjimo) </span>. | Ausimis mano užgriuvusiomis nebegirdėsiu kalbos <span class="explanation"> (susenęs, kai mirti turėsiu) </span>. Nosis užgriùvus, nė patraukt negalima. | Neliečiami žmogaus kojos takai į buvusias sodybas užgriuvo žole. Takas visai užgriuvo žole, mažai ir bežymu. Ir vaikus auginau, ir langai kvietkais buvo užgriùvę <span class="explanation"> (auginau daug kambarinių gėlių) </span>. <br/><b> širdìs užgriùvo</b><br/>1. <span class="explanation">apėmė pyktis, įniršis: </span> Teip man užgriùvo širdìs, kad jau ir nesgailiu. Kai tik jį pamatau, visada užgriū̃va širdìs. Eikite, kol neužgriuvo širdis mano. <br/>2. <span class="explanation">labai išsigando: </span> Širdis užgriuvo, veidas nublanko, visas kūnas nutirpo. <br/><b>šìrdį užgriū́ti</b> <span class="explanation">suneraminti: </span> Vėl užgriuvo širdį toks sunkumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.