apgriebti

griẽbti, -ia, -ė.

1. čiupti, stverti, gauti: Šeimininkė užpykusi griebė šluotą. Nebėr jau pono ir piktų šunų, kurie ne vieną griebė už kulnų. Tuojau griebė kibirą ir nubėgo melžti. Daug yra valkatų, kurie be darbo maitinas ir, kampuos belindodami, tik gatavo griẽbia. Griẽbė bulius mane durt. Arklys kojom griẽbė šunį. Kūdikis griẽbia šviesos. Griẽbk už ragų. Katei gražu pelė griẽbti. Negriẽbk tėvui už krūtinės. Kaip čia gilu – dugno negriebiù! Griebiamosios galūnės (gyvių padargai, kuriais jie gaudo maistą, puola priešą) . Žodį griẽbia iš šę, iš tę (vieną žodį pasako lietuvišką, kitą rusišką) . Nė vienas negriẽbia už degančio galo. Velnias negriebia savo vaikų. Griebdamas kitą kąsnį ir tą patį išmesi. Ir vilkas pirmą kartą nežino, kaip griebti avelę. Kas greit bėga, tą bala griebia. Meisteris ūmai nutyla, griebiasi už prieširdžio. Kada nebeliko kulkų, jis griebėsi granatų. Ta motina griebėsi vaiką prie savęs galvą ieškot. Skęsdamas ir už šiaudo griẽbiasi.

2. plėšti, vogti: Iškeliavo grobio griebti.

3. traukti iš kur nors (iš gilumos, iš vandens): Žiedelį begriebdamas aš pats jaunas nuskendau.

4. paviršių grieti, imti: Neturiu čėso ilgai kalbėti – reikia pienas griẽbt.

5. kertamus javus (rugius, kviečius) nuo pradalgio rinkti: Aš kviečius kirtau, o ji griẽbė. Siuntė martelę rugelių griebti. Nusipirko pjaujamą ir griebiamą mašiną.

6. greit pagavus, valgyti, gerti: Jei viduriai palaidi, tai mėlynių tegu griẽbia.

7. imti, siekti: Dabar jau dienos striukesnės, griẽbia nakties po daugiau. Dabar jau į rudenį griebia. Pora valandų važiuosim, gal daugiau ir negriebsim. Kiaušinis per keturias minutes suverda, o kai tik penkias griẽbia, tai per kietas.

8. gauti, laimėti, pelnyti, nešti: Ji gerą vyrą griẽbė. Už linus ir gerai griebė [pinigų]. Griebė kaip už kviečius (brangiai) . Šiandie geras oras, kad griebsim, tai griebsim žuvų!

9. gaivintis, stiprėti, gautis: Kai arkliai pradėjo gauti vikių, ir ėmė griebtis (penėtis, gerėti) .

10. imti (pradėti) ką veikti; sukrusti; stengtis imti naudoti ką: Viską griẽbia dirbti. Griẽbsim pūdymą arti. Ir griebė mušt tą velnią. Jau rytoj turbūt griebsim į miežius. Arklys griebia zovadu. Puolė šen, puolė ten, nežinodamas, ko čia dabar griebtis. Daktaras Mastaitis ginčijosi, griebdamasis plataus masto argumentacijos. Visi žvėrys ir paukščiai. griebėsi už darbo. Griebėsi stenėdami, ir supūtė (sukūrė) gyvenimą. Nė kiek nesigriẽbia prie darbo (apsileidęs, tinginys) . Kad teip griẽbiasi mokytis, tai reiks leist ir toliau. Pavasarį kad griebės želt ir moteika, ir kita žolė. Nei kiek nesigriebia šalti. Rytais šalnos vis griebiasi. Apsirgo kas, tai laukia ir nesigriebia jokios pagelbos.

11. smogti: Iš nežinių kad griẽbė su lazda. Kaip griebė kardu, nukirto visas šešias galvas. Griebk jam atsiraitęs.

12. liesti, kliudyti, siekti: Kelias blogas – rogės žemę griebia. Žiūrėk, kad mašina pirštų negriẽbtų. Palindo vištukai po klėčia, tai lytus jų negriebė. Kur labiau griebia vėjas, medžiai visiškai tušti. Spindulys griẽbė. todėl mudvi prastai išėjome. Tos siūlės – kur griebta, kur ne (nerūpestingai dirbta) .

13. spausti (imti į nagą): Aš tave griebsiu pagal visus karo meto įstatymus.

14. skaudinti, gelti, jaudinti: Šaltis griebia už burnos, už ausų. Rytą tep griebė į rankas, o aš be pirštinių. Jau kad už krūtinės griebia. tai kas tę per gerumas? Griebtas biskį arklys (su dusuliu) .

15. suprasti, mokėti: Rusiškai moka ir lietuviškai po kiek griebia.
už širdiẽs griẽbti labai jaudinti: [Girdėjo verkiant] taip graudžiai, kad net už širdies griebia.
antsigriẽbti, antsìgriebia, antsìgriebė. atrasti, užtikti: Tavo raštą antsigriebęs, kas prasijuoktum, t. y. antėjęs tuos žodžius.
apgriẽbti, -ia, àpgriebė.

1. tamsoje ar skystyje ką užgriebti: Linų kuodelį patamsyje apìgriebiau. [Vagis patamsyje] apsìgriebė arklį kertėje.

2. suprasti, suvokti: Kūdikiai šį svarbųjį mokslą gerių geriausiai motynos kalboje apgriebia. Šiuilokas ne vislab tuojaus apgriẽbia.

3. apčiuopti: Tas darbas kol kas nėra davęs apgriebiamų vaisių.

4. aplenkti, viršyti: Jis mane àpgriebė – jis turi tris vaikus, o aš tik vieną.
atgriẽbti, -ia, àtgriebė

1. atgauti, laimėti: Ana atgriebė savo skepetą, t. y. atgrobė. Atàgriebiau savo patagrapiją (pagrobtą atsiėmiau) . | Ką vieną dieną apleidai, nė per dvi paskui negali atgriebt. Už rugius visai prastai pelniau, bet už kviečius atsìgriebiau. Už visas dienas atsigriebkim dabar. Anas kitoj vietoj atsigriebė.

2. atgaivinti: Geras daktaras, tai da àtgriebė (atgydė) . Ištraukę iš vandens, vos jį àtgriebėme. Ėmiau dėt cukraus, tai da àtgriebiau bites. Šitą mergaitę àtgriebėm geru valgiu. Ar jau ji atsigriebė po ligai? Kad vyšnių būtų, atsigriẽbtų mano širdis. Po darbų ir arkliai atsigriẽbs. Anksčiau buvo suvargęs, dabar atsìgriebė. Įsileisim atsigriẽbt oro.

3. atkeršyti: Anyta atgriẽbia marčiai.
įgriẽbti, -ia, į̃griebė.

1. pagauti, nutverti: Ar už pakinklių šuo įgriebė, kad teip surikai? Javus į kuliamąją mašiną bekišant, jam ranką įgriebė. Į̃griebė vaikas dūmų, tai kosti.

2. pričiupti, įveikti: Na, palauk, sako, ar aš tave neįgriebsiu! Priešai taip mus įgriebė. Nepasisekė. tą pilį įgriebti ir išardyti. | Pasikėlė gerokai aukštyn dirbamoji žemė, nebeįgriebdavo ją taip skaudžiai šlapumas. Jeigu šaltis labiau įgriebia, tai nušaldytoji vieta nupūslija. Istorija buvo labai įgriebianti (jaudinanti) .

3. apgauti: Su sodu juos smarkiai į̃griebėm.

4. įpilti traukiant iš gilumos: Kai pilsi, tai įgriẽbk tu jam daugiau tirštimų. | Buvau truputį įgriẽbusi muštokėn grietinės.

5. įsigauti, įsiterpti: Lengva pelėms įsigriebti į tuos aulius, kurių sienos nuo apačios supuvusios. Į krantą įsigriebusi bukta (įlanka) .

6. įsigalėti, sustiprėti: Išsyk skurdo [pasodinti medeliai],
bet dabar jau įsìgriebė (pradėjo augti) . Silpnai gyvena, da neįsigriẽbę.

7. įsigyventi, įsigyti: Jau buvom įsigriẽbę gerą veislę [gyvulių]. Įsigriebė į turtus. Pradėjo įsigriẽbti ir in duoną, ir in mėsą.
išgriẽbti, -ia, ìšgriebė.

1. ištraukti (iš rankų), nučiupti: Lapelį jis mikliai išgriebė iš rankos. Kad jumis smertis išgriẽbs.

2. semiant išimti: Išgriẽbk mėsą iš puodo. Aš išgriebsiu žiedužėlį iš marelių dugnužio.

3. išgauti: Kad iš senosios niekaip pinigus negaliu išgriẽbti. Norėjom išgriẽbt (sužinoti, išgauti) jo nuomonę. Iš kur tai tamsta išgriebei (sužinojai, patyrei) ?
nugriẽbti, -ia, nùgriebė

1. nučiupti, nutverti: Atlėkė varna, nugriebė kepurę su pinigais ir nunešė. Nugriebė jai karštom replėm už liežuvio ir – laikyt. Baimė ima, kad vanagas karvelius nenugriebtų. | Skutėjas nugriebė (nuskuto) seniui ūsus. Tuojau jis tą kumelę nusìgriebė. Jis kaip nusigriebė malkos pagalį ir išmušė visus.

2. nuimti pieno paviršių, grietinę: Rytykščio melžimo nùgriebiau, tai blynam pataisysma. Nugriebtas pienas nebe toks gardus. Turėjo. putas nuo puodo nugriebt. Anksčiau dvarininkai, kapitalistai, popai nugriebdavo grietinę nuo visuomeninio turto.

3. kertamus javus nuo pradalgio nuimti: Kviečius nùgriebiau sirgdama.

4. pavogti, nutverti: Ko čia dairais, gal ko nori nugriebti?. Nusigriebdamas nuo savo tėvo pinigų, ėmė gert, laidokaut.

5. gauti, laimėti: Mes ir kelis svarus nùgriebėm. Vieną popietę nugriebęs, jau drožiau pas ją. Už tokią sumą jau galima šio to nusigriebti.

6. apgauti, nuskriausti: Kad jau mažiausias, tai visi ir nugriẽbia. Nemanyk, jis vis nugriẽbia kitus.

7. nusidanginti: Nusìgriebė į aną kraštą.
pagriẽbti, -ia, pàgriebė

1. pačiupti, nutverti: Pagriebusi vaikučius ir atsisveikinusi su giminėmis, ji nuėjo pas ežerą. Juodis su uodega pagriẽbia tą vadžią. Tave pagriẽbs velnias girtą. Ir mane pagriebęs vėjas kaip lapelį neš. Vaikiną pagriebė baimė (vaikinas ėmė bijoti, išsigando) . Kai pagriebė karštinė (susirgau karštine), tai tris mėnesius išgulėjau. Kad tave vilkas pagriebtų! Kad tave giltinė pagriebtų!. Vilkas norėjo avį iš kaiminės pasigriebti. Toj karalaitė už tų šakų pasigriebė ir išsigelbėjo ant kranto. Nesinori kaip ugnies pasigriẽbus išbėgt (atėjus tuoj išeiti) .

2. paglemžti (pavogti): Jis pàgriebė nosinę, t. y. nuglemžė, pavogė. Obalį, sūrį pàgriebiau neduodamas. Valstiečiai varu buvo išvaryti iš įgyventų sodybų, o jų žemę pasigriebė dvarininkai.

3. atsigauti, atsigaivinti: Kad ir neilgai kaime vasarojai, bet gerokai pasìgriebei.

4. pasigauti, panaudoti kam: Sūnus namie, tai tam, tai tam vis pasigriẽbiam (pasiimam jį prie darbo) . Niekur jos nepasigriebsi! Šits drabužis mano pasigriebiamas.
į dantìs pagriẽbti išjuokti: Pàgriebė jį į dantis.
pargriẽbti, -ia, par̃griebė. namo sugrąžinti: Vos ne vos pargriebėm (parvarėm) aviną – eina į kitų bandas, ir tiek.
pérgriebti. pergriẽbti, -ia, pérgriebė

1. perimti, kiaurai pereiti: Mane greit pérgriebia ir šiluma, ir šaltis. Šaltis ir pro kailinius pergriẽbia.

2. persidirbti, persistengti: Aną dieną girioj pérsigriebiau, tai dabar turiu lovoj gulėti.

3. įveikti, viršyti: Aš ją pérgriebsiu, šitą džiūsną (pasidarysiu riebesnis, daugiau sversiu) .
prigriẽbti, -ia, prìgriebė

1. pasiekti, pačiupti: Aš benoriu prigriẽbti obalį, t. y. dasiekti. | Jau gerai išalkęs, prigriebiau, priėdžiau ir prigėriau. Kad tik biškį [eglė] prigriẽbia kito medžio, ir sūsta tuoj.

2. prisemti, prigrieti: Nuo viedro pieno prìgriebiau bliūdą smetonos.

3. nutverti, paglemžti: Jis kokį daiktą prigriẽbs, tai tiek tematysi. Prisìgriebė svetimo gero.

4. gauti; nutverti: Skerdžia, ką tik gali kur prigriebt. Dabar pasistenk prigriebt daugiau darbo iš šalies. | Jei prigriebsi kur telefoną, tai patelefonuok.

5. paliesti: Šaltis prigriebė agurkus. Žaltys steigias įlįsti žiemą į tokią vietą, kur neprigriebs jo šaltis. Jis tur šalčio prìgriebtas kojas. Jūs bulvės jau turbūt prigriebtos (pašalusios), kad salstelia? Rankoves atsiraitojau, saulė prìgriebė rankas ir nudegino.

6. pridėti: Prigriẽbsim kiek laiko ir aparsim. Reiks prigriẽbt (užtraukti) nakties (lig vakaro nespėsim baigti) .

7. prispausti, pristverti: Gerai jį toj liga prìgriebė – net nuseko. Tik daug šnekėk ant manęs, dar aš tave galiu prigriẽbti, išsivedęs rugių kirsti. Jį prigriebė striukas reikalas. Kad prigriẽbsiu, tai atsiminsi, kad gimęs!. Jis su rugiais labai prisìgriebė (privargo, prisidirbo) .

8. pagauti, sutikti: Kad tik sykį jį prigriebčiau (sueičiau, susitikčiau), viskas būtų aišku.

9. pasiekti: Man smagiau anuo keliu eit, greit pakalnę prigriebsi. Gerai būtų prisigriebus kranto.

10. nuvokti, pajėgti: Ji labai prigriẽbia siūti.
sugriẽbti, -ia, sùgriebė

1. sučiupti, nutverti: Palikau mėsą ant suolo, jau gal šuva sùgriebė. Motina sūnų sugriebė į glėbį. Šieno nespėjom sugriẽbt (suvežti) – lietus pačiupo. Sugriebėme visą gaują vagių. Idant jį sugriebtų̃. Riebi, nieko nesugriebi. Kai po virtuvę maišaisi, tai vis šį tą geriau sugriebì (gauni geriau pavalgyti) . | Staiga iš karto keletas balsų sugriebia dainą (pradeda dainuoti) . Motina susigriebė už krūtinės, sudejavo ir virto aukštielninka. Susigriebę rogutes, leidžiasi nuo kalno. Susigriebiau [virsdamas] už laiptų turėklo. Susigriebiau, metęs juoką, šermukšninį didį kuoką. Tuojaus susigriebė (susikibo) – ir nieko viens antram negali padaryti. Pasilipus susigriebė tiesos paukštį.

2. suimti nuo pradalgio javus: Nespėja mergaitė sugriẽbt rugių. Vos sùgriebiau kelis pėdus.

3. paimti, gauti: Kad ir su tais pinigais – sùgriebei kokį rublį, ir vėl nėra. Až linus gerai sùgriebė rublio. Tartum viedrą išgertų vandenio, kad būtų kur sugriebti. Nieko nesugriebęs nupirkti. Susigriebti kūdikį. Nesusigriebėm su grašiais (nesurinkom) . Nežinau, kaip su lentomis susigriebsiu (gausiu) . Susigriebęs šios patogios valandėlės, duodu tamstai gerą žodį. Ažu šitokius darbus anas da susgriẽbs nuo tėvo (gaus barti) . Jau matau, kad tu šiandiej
susigriebsì diržų (tave lups, muš) . Kad ne didelį, tai nors mažą susigriebė.

4. apimti, suimti. Sugriebė mane miegas. Gumbas sugriebia. Prisiartino ruduo, šaltis jau sugriebia. Gal ir susigriebs šalti.

5. atsigauti, atgyti: Kad palytų, vasarojus da susigriebtų̃.

6. suvokti, suprasti: Jis labai sugriẽbia (nusimãno) ant rašto. Akys turi pirma sugriebt smulkiausias sudėtines daleles. Kai sùgriebė jį bemeluojant, tai gavo. Mažumą pasrėbęs, susigriebė, kad neskanu. Iš karto vienaip kalbėjo, paskum susìgriebė ir kitaip pradėjo šnekėt. Susìgriebė pusiau žodžio (susiorientavo negerai sakąs) ir nutilo. Naujokienė papešė dėdienę, kuri susigriebusi nutilo. Susigriebia Laurukas užmiršęs draugą.
užgriẽbti, -ia (ùžgriebia), ùžgriebė

1. sučiupti, pagauti; paliesti: Kokios čia avižos, kad dalgė neužgriẽbia! | Aš čia užgriebiau (rašydamas paliečiau) paviršiumi vieną tik dalyką. Nekaustytos kumelukės, negali užsigriẽbti (susilaikyti) – eina, šliūkščioja. Vaikas spėjo už karklyno užsigriebt, o kad ne – būt vanduo nunešęs.

2. užčiuopti, pajusti: Captelėjęs sau už kišenės, užgriebiau skrabelę degtukų. Arklys riebus, šonkaulio niekur neužgriebsi. Gerai nuobliavotos lentos, nė kokio šiurkštumo neužsigriebia.

3. kiek užvalgyti, užėsti: Raugalo užgriebė ir nevalgo bulbių. Karvė užgriebė dobilų ir dabar serga. Arklys buvo niekad neėdęs rugių, o dabar gerai užsigriebė ir nudvėsė.

4. užsiekti, užkabinti; paliesti: Petras užgriebė vaikiną pečiu ir apvertė. Plaukai, kad karšto vandens užgriebia, nusmunka. Žiemių vėjas, tai pakalnėj užgriebia. Pomidorus reikia rinkti, gali užgriebti šalnos. Jau šiek tiek užsigriebiau už gyvenimo (pradėjau geriau gyventi) .

5. užgrobti, paglemžti: Jis mano turtus užgriebė. Už skolą ans užgriebs tavo drabužius, t. y. nušakalys.

6. užduoti, sušerti: Užgriebtų anam per vėplas.

7. užtikti, rasti: Jį retai kada namie užgriebi. Visa lygu, kur mus naktis užgriebs. Matai, kiek tu čia ùžgriebei kiaušinių (radai gūžtą su daug kiaušinių) . Einu, ar neužgriebsiu kur maisto pačiai ir vaikams.

8. pridėti: Daugelis grandžių dirbo, užgriebdamos nakties.

9. pajusti, suprasti: Jau ji ir ùžgriebė, kad turiu pinigų.

10. apimti, siekti: Kasdien išartas plotas vis plėtėsi ir plėtėsi, užgriebdamas atšlaites.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>griẽbti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">čiupti, stverti, gauti: </span> Šeimininkė užpykusi griebė šluotą. Nebėr jau pono ir piktų šunų, kurie ne vieną griebė už kulnų. Tuojau griebė kibirą ir nubėgo melžti. Daug yra valkatų, kurie be darbo maitinas ir, kampuos belindodami, tik gatavo griẽbia. Griẽbė bulius mane durt. Arklys kojom griẽbė šunį. Kūdikis griẽbia šviesos. Griẽbk už ragų. Katei gražu pelė griẽbti. Negriẽbk tėvui už krūtinės. Kaip čia gilu – dugno negriebiù! Griebiamosios galūnės <span class="explanation"> (gyvių padargai, kuriais jie gaudo maistą, puola priešą) </span>. Žodį griẽbia iš šę, iš tę <span class="explanation"> (vieną žodį pasako lietuvišką, kitą rusišką) </span>. Nė vienas negriẽbia už degančio galo. Velnias negriebia savo vaikų. Griebdamas kitą kąsnį ir tą patį išmesi. Ir vilkas pirmą kartą nežino, kaip griebti avelę. Kas greit bėga, tą bala griebia. Meisteris ūmai nutyla, griebiasi už prieširdžio. Kada nebeliko kulkų, jis griebėsi granatų. Ta motina griebėsi vaiką prie savęs galvą ieškot. Skęsdamas ir už šiaudo griẽbiasi. <br/>2. <span class="explanation">plėšti, vogti: </span> Iškeliavo grobio griebti. <br/>3. <span class="explanation">traukti iš kur nors (iš gilumos, iš vandens): </span> Žiedelį begriebdamas aš pats jaunas nuskendau. <br/>4. <span class="explanation">paviršių grieti, imti: </span> Neturiu čėso ilgai kalbėti – reikia pienas griẽbt. <br/>5. <span class="explanation">kertamus javus (rugius, kviečius) nuo pradalgio rinkti: </span> Aš kviečius kirtau, o ji griẽbė. Siuntė martelę rugelių griebti. Nusipirko pjaujamą ir griebiamą mašiną. <br/>6. <span class="explanation">greit pagavus, valgyti, gerti: </span> Jei viduriai palaidi, tai mėlynių tegu griẽbia. <br/>7. <span class="explanation">imti, siekti: </span> Dabar jau dienos striukesnės, griẽbia nakties po daugiau. Dabar jau į rudenį griebia. Pora valandų važiuosim, gal daugiau ir negriebsim. Kiaušinis per keturias minutes suverda, o kai tik penkias griẽbia, tai per kietas. <br/>8. <span class="explanation">gauti, laimėti, pelnyti, nešti: </span> Ji gerą vyrą griẽbė. Už linus ir gerai griebė [pinigų]. Griebė kaip už kviečius <span class="explanation"> (brangiai) </span>. Šiandie geras oras, kad griebsim, tai griebsim žuvų! <br/>9. <span class="explanation">gaivintis, stiprėti, gautis: </span> Kai arkliai pradėjo gauti vikių, ir ėmė griebtis <span class="explanation"> (penėtis, gerėti) </span>. <br/>10. <span class="explanation">imti (pradėti) ką veikti; sukrusti; stengtis imti naudoti ką: </span> Viską griẽbia dirbti. Griẽbsim pūdymą arti. Ir griebė mušt tą velnią. Jau rytoj turbūt griebsim į miežius. Arklys griebia zovadu. Puolė šen, puolė ten, nežinodamas, ko čia dabar griebtis. Daktaras Mastaitis ginčijosi, griebdamasis plataus masto argumentacijos. Visi žvėrys ir paukščiai. griebėsi už darbo. Griebėsi stenėdami, ir supūtė <span class="explanation"> (sukūrė) </span> gyvenimą. Nė kiek nesigriẽbia prie darbo <span class="explanation"> (apsileidęs, tinginys) </span>. Kad teip griẽbiasi mokytis, tai reiks leist ir toliau. Pavasarį kad griebės želt ir moteika, ir kita žolė. Nei kiek nesigriebia šalti. Rytais šalnos vis griebiasi. Apsirgo kas, tai laukia ir nesigriebia jokios pagelbos. <br/>11. <span class="explanation">smogti: </span> Iš nežinių kad griẽbė su lazda. Kaip griebė kardu, nukirto visas šešias galvas. Griebk jam atsiraitęs. <br/>12. <span class="explanation">liesti, kliudyti, siekti: </span> Kelias blogas – rogės žemę griebia. Žiūrėk, kad mašina pirštų negriẽbtų. Palindo vištukai po klėčia, tai lytus jų negriebė. Kur labiau griebia vėjas, medžiai visiškai tušti. Spindulys griẽbė. todėl mudvi prastai išėjome. Tos siūlės – kur griebta, kur ne <span class="explanation"> (nerūpestingai dirbta) </span>. <br/>13. <span class="explanation">spausti (imti į nagą): </span> Aš tave griebsiu pagal visus karo meto įstatymus. <br/>14. <span class="explanation">skaudinti, gelti, jaudinti: </span> Šaltis griebia už burnos, už ausų. Rytą tep griebė į rankas, o aš be pirštinių. Jau kad už krūtinės griebia. tai kas tę per gerumas? Griebtas biskį arklys <span class="explanation"> (su dusuliu) </span>. <br/>15. <span class="explanation">suprasti, mokėti: </span> Rusiškai moka ir lietuviškai po kiek griebia. <br/><b> už širdiẽs griẽbti</b> <span class="explanation">labai jaudinti: </span> [Girdėjo verkiant] taip graudžiai, kad net už širdies griebia. <br/><b>antsigriẽbti, </b>antsìgriebia, antsìgriebė. <span class="explanation">atrasti, užtikti: </span> Tavo raštą antsigriebęs, kas prasijuoktum, t. y. antėjęs tuos žodžius. <br/><b>apgriẽbti, </b>-ia, àpgriebė. <br/>1. <span class="explanation">tamsoje ar skystyje ką užgriebti: </span> Linų kuodelį patamsyje apìgriebiau. [Vagis patamsyje] apsìgriebė arklį kertėje. <br/>2. <span class="explanation">suprasti, suvokti: </span> Kūdikiai šį svarbųjį mokslą gerių geriausiai motynos kalboje apgriebia. Šiuilokas ne vislab tuojaus apgriẽbia. <br/>3. <span class="explanation">apčiuopti: </span> Tas darbas kol kas nėra davęs apgriebiamų vaisių. <br/>4. <span class="explanation">aplenkti, viršyti: </span> Jis mane àpgriebė – jis turi tris vaikus, o aš tik vieną. <br/><b>atgriẽbti, </b>-ia, àtgriebė<br/>1. <span class="explanation">atgauti, laimėti: </span> Ana atgriebė savo skepetą, t. y. atgrobė. Atàgriebiau savo patagrapiją <span class="explanation"> (pagrobtą atsiėmiau) </span>. | Ką vieną dieną apleidai, nė per dvi paskui negali atgriebt. Už rugius visai prastai pelniau, bet už kviečius atsìgriebiau. Už visas dienas atsigriebkim dabar. Anas kitoj vietoj atsigriebė. <br/>2. <span class="explanation">atgaivinti: </span> Geras daktaras, tai da àtgriebė <span class="explanation"> (atgydė) </span>. Ištraukę iš vandens, vos jį àtgriebėme. Ėmiau dėt cukraus, tai da àtgriebiau bites. Šitą mergaitę àtgriebėm geru valgiu. Ar jau ji atsigriebė po ligai? Kad vyšnių būtų, atsigriẽbtų mano širdis. Po darbų ir arkliai atsigriẽbs. Anksčiau buvo suvargęs, dabar atsìgriebė. Įsileisim atsigriẽbt oro. <br/>3. <span class="explanation">atkeršyti: </span> Anyta atgriẽbia marčiai. <br/><b>įgriẽbti, </b>-ia, į̃griebė. <br/>1. <span class="explanation">pagauti, nutverti: </span> Ar už pakinklių šuo įgriebė, kad teip surikai? Javus į kuliamąją mašiną bekišant, jam ranką įgriebė. Į̃griebė vaikas dūmų, tai kosti. <br/>2. <span class="explanation">pričiupti, įveikti: </span> Na, palauk, sako, ar aš tave neįgriebsiu! Priešai taip mus įgriebė. Nepasisekė. tą pilį įgriebti ir išardyti. | Pasikėlė gerokai aukštyn dirbamoji žemė, nebeįgriebdavo ją taip skaudžiai šlapumas. Jeigu šaltis labiau įgriebia, tai nušaldytoji vieta nupūslija. Istorija buvo labai įgriebianti <span class="explanation"> (jaudinanti) </span>. <br/>3. <span class="explanation">apgauti: </span> Su sodu juos smarkiai į̃griebėm. <br/>4. <span class="explanation">įpilti traukiant iš gilumos: </span> Kai pilsi, tai įgriẽbk tu jam daugiau tirštimų. | Buvau truputį įgriẽbusi muštokėn grietinės. <br/>5. <span class="explanation">įsigauti, įsiterpti: </span> Lengva pelėms įsigriebti į tuos aulius, kurių sienos nuo apačios supuvusios. Į krantą įsigriebusi bukta <span class="explanation"> (įlanka) </span>. <br/>6. <span class="explanation">įsigalėti, sustiprėti: </span> Išsyk skurdo [pasodinti medeliai], bet dabar jau įsìgriebė <span class="explanation"> (pradėjo augti) </span>. Silpnai gyvena, da neįsigriẽbę. <br/>7. <span class="explanation">įsigyventi, įsigyti: </span> Jau buvom įsigriẽbę gerą veislę [gyvulių]. Įsigriebė į turtus. Pradėjo įsigriẽbti ir in duoną, ir in mėsą. <br/><b>išgriẽbti, </b>-ia, ìšgriebė. <br/>1. <span class="explanation">ištraukti (iš rankų), nučiupti: </span> Lapelį jis mikliai išgriebė iš rankos. Kad jumis smertis išgriẽbs. <br/>2. <span class="explanation">semiant išimti: </span> Išgriẽbk mėsą iš puodo. Aš išgriebsiu žiedužėlį iš marelių dugnužio. <br/>3. <span class="explanation">išgauti: </span> Kad iš senosios niekaip pinigus negaliu išgriẽbti. Norėjom išgriẽbt <span class="explanation"> (sužinoti, išgauti) </span> jo nuomonę. Iš kur tai tamsta išgriebei <span class="explanation"> (sužinojai, patyrei) </span> ? <br/><b>nugriẽbti, </b>-ia, nùgriebė<br/>1. <span class="explanation">nučiupti, nutverti: </span> Atlėkė varna, nugriebė kepurę su pinigais ir nunešė. Nugriebė jai karštom replėm už liežuvio ir – laikyt. Baimė ima, kad vanagas karvelius nenugriebtų. | Skutėjas nugriebė <span class="explanation"> (nuskuto) </span> seniui ūsus. Tuojau jis tą kumelę nusìgriebė. Jis kaip nusigriebė malkos pagalį ir išmušė visus. <br/>2. <span class="explanation">nuimti pieno paviršių, grietinę: </span> Rytykščio melžimo nùgriebiau, tai blynam pataisysma. Nugriebtas pienas nebe toks gardus. Turėjo. putas nuo puodo nugriebt. Anksčiau dvarininkai, kapitalistai, popai nugriebdavo grietinę nuo visuomeninio turto. <br/>3. <span class="explanation">kertamus javus nuo pradalgio nuimti: </span> Kviečius nùgriebiau sirgdama. <br/>4. <span class="explanation">pavogti, nutverti: </span> Ko čia dairais, gal ko nori nugriebti?. Nusigriebdamas nuo savo tėvo pinigų, ėmė gert, laidokaut. <br/>5. <span class="explanation">gauti, laimėti: </span> Mes ir kelis svarus nùgriebėm. Vieną popietę nugriebęs, jau drožiau pas ją. Už tokią sumą jau galima šio to nusigriebti. <br/>6. <span class="explanation">apgauti, nuskriausti: </span> Kad jau mažiausias, tai visi ir nugriẽbia. Nemanyk, jis vis nugriẽbia kitus. <br/>7. <span class="explanation">nusidanginti: </span> Nusìgriebė į aną kraštą. <br/><b>pagriẽbti, </b>-ia, pàgriebė<br/>1. <span class="explanation">pačiupti, nutverti: </span> Pagriebusi vaikučius ir atsisveikinusi su giminėmis, ji nuėjo pas ežerą. Juodis su uodega pagriẽbia tą vadžią. Tave pagriẽbs velnias girtą. Ir mane pagriebęs vėjas kaip lapelį neš. Vaikiną pagriebė baimė <span class="explanation"> (vaikinas ėmė bijoti, išsigando) </span>. Kai pagriebė karštinė <span class="explanation"> (susirgau karštine), </span> tai tris mėnesius išgulėjau. Kad tave vilkas pagriebtų! Kad tave giltinė pagriebtų!. Vilkas norėjo avį iš kaiminės pasigriebti. Toj karalaitė už tų šakų pasigriebė ir išsigelbėjo ant kranto. Nesinori kaip ugnies pasigriẽbus išbėgt <span class="explanation"> (atėjus tuoj išeiti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">paglemžti (pavogti): </span> Jis pàgriebė nosinę, t. y. nuglemžė, pavogė. Obalį, sūrį pàgriebiau neduodamas. Valstiečiai varu buvo išvaryti iš įgyventų sodybų, o jų žemę pasigriebė dvarininkai. <br/>3. <span class="explanation">atsigauti, atsigaivinti: </span> Kad ir neilgai kaime vasarojai, bet gerokai pasìgriebei. <br/>4. <span class="explanation">pasigauti, panaudoti kam: </span> Sūnus namie, tai tam, tai tam vis pasigriẽbiam <span class="explanation"> (pasiimam jį prie darbo) </span>. Niekur jos nepasigriebsi! Šits drabužis mano pasigriebiamas. <br/><b> į dantìs pagriẽbti</b> <span class="explanation">išjuokti: </span> Pàgriebė jį į dantis. <br/><b>pargriẽbti, </b>-ia, par̃griebė. <span class="explanation">namo sugrąžinti: </span> Vos ne vos pargriebėm <span class="explanation"> (parvarėm) </span> aviną – eina į kitų bandas, ir tiek. <br/><b>pérgriebti</b>. pergriẽbti, -ia, pérgriebė<br/>1. <span class="explanation">perimti, kiaurai pereiti: </span> Mane greit pérgriebia ir šiluma, ir šaltis. Šaltis ir pro kailinius pergriẽbia. <br/>2. <span class="explanation">persidirbti, persistengti: </span> Aną dieną girioj pérsigriebiau, tai dabar turiu lovoj gulėti. <br/>3. <span class="explanation">įveikti, viršyti: </span> Aš ją pérgriebsiu, šitą džiūsną <span class="explanation"> (pasidarysiu riebesnis, daugiau sversiu) </span>. <br/><b>prigriẽbti, </b>-ia, prìgriebė<br/>1. <span class="explanation">pasiekti, pačiupti: </span> Aš benoriu prigriẽbti obalį, t. y. dasiekti. | Jau gerai išalkęs, prigriebiau, priėdžiau ir prigėriau. Kad tik biškį [eglė] prigriẽbia kito medžio, ir sūsta tuoj. <br/>2. <span class="explanation">prisemti, prigrieti: </span> Nuo viedro pieno prìgriebiau bliūdą smetonos. <br/>3. <span class="explanation">nutverti, paglemžti: </span> Jis kokį daiktą prigriẽbs, tai tiek tematysi. Prisìgriebė svetimo gero. <br/>4. <span class="explanation">gauti; nutverti: </span> Skerdžia, ką tik gali kur prigriebt. Dabar pasistenk prigriebt daugiau darbo iš šalies. | Jei prigriebsi kur telefoną, tai patelefonuok. <br/>5. <span class="explanation">paliesti: </span> Šaltis prigriebė agurkus. Žaltys steigias įlįsti žiemą į tokią vietą, kur neprigriebs jo šaltis. Jis tur šalčio prìgriebtas kojas. Jūs bulvės jau turbūt prigriebtos <span class="explanation"> (pašalusios), </span> kad salstelia? Rankoves atsiraitojau, saulė prìgriebė rankas ir nudegino. <br/>6. <span class="explanation">pridėti: </span> </span> Prigriẽbsim kiek laiko ir aparsim. Reiks prigriẽbt <span class="explanation"> (užtraukti) </span> nakties <span class="explanation"> (lig vakaro nespėsim baigti) </span>. <br/>7. <span class="explanation">prispausti, pristverti: </span> Gerai jį toj liga prìgriebė – net nuseko. Tik daug šnekėk ant manęs, dar aš tave galiu prigriẽbti, išsivedęs rugių kirsti. Jį prigriebė striukas reikalas. Kad prigriẽbsiu, tai atsiminsi, kad gimęs!. Jis su rugiais labai prisìgriebė <span class="explanation"> (privargo, prisidirbo) </span>. <br/>8. <span class="explanation">pagauti, sutikti: </span> Kad tik sykį jį prigriebčiau <span class="explanation"> (sueičiau, susitikčiau), </span> viskas būtų aišku. <br/>9. <span class="explanation">pasiekti: </span> Man smagiau anuo keliu eit, greit pakalnę prigriebsi. Gerai būtų prisigriebus kranto. <br/>10. <span class="explanation">nuvokti, pajėgti: </span> Ji labai prigriẽbia siūti. <br/><b>s</b>ugriẽbti, </b>-ia, sùgriebė<br/>1. <span class="explanation">sučiupti, nutverti: </span> Palikau mėsą ant suolo, jau gal šuva sùgriebė. Motina sūnų sugriebė į glėbį. Šieno nespėjom sugriẽbt <span class="explanation"> (suvežti) </span> – lietus pačiupo. Sugriebėme visą gaują vagių. Idant jį sugriebtų̃. Riebi, nieko nesugriebi. Kai po virtuvę maišaisi, tai vis šį tą geriau sugriebì <span class="explanation"> (gauni geriau pavalgyti) </span>. | Staiga iš karto keletas balsų sugriebia dainą <span class="explanation"> (pradeda dainuoti) </span>. Motina susigriebė už krūtinės, sudejavo ir virto aukštielninka. Susigriebę rogutes, leidžiasi nuo kalno. Susigriebiau [virsdamas] už laiptų turėklo. Susigriebiau, metęs juoką, šermukšninį didį kuoką. Tuojaus susigriebė <span class="explanation"> (susikibo) </span> – ir nieko viens antram negali padaryti. Pasilipus susigriebė tiesos paukštį. <br/>2. <span class="explanation">suimti nuo pradalgio javus: </span> Nespėja mergaitė sugriẽbt rugių. Vos sùgriebiau kelis pėdus. <br/>3. <span class="explanation">paimti, gauti: </span> Kad ir su tais pinigais – sùgriebei kokį rublį, ir vėl nėra. Až linus gerai sùgriebė rublio. Tartum viedrą išgertų vandenio, kad būtų kur sugriebti. Nieko nesugriebęs nupirkti. Susigriebti kūdikį. Nesusigriebėm su grašiais <span class="explanation"> (nesurinkom) </span>. Nežinau, kaip su lentomis susigriebsiu <span class="explanation"> (gausiu) </span>. Susigriebęs šios patogios valandėlės, duodu tamstai gerą žodį. Ažu šitokius darbus anas da susgriẽbs nuo tėvo <span class="explanation"> (gaus barti) </span>. Jau matau, kad tu šiandiej<br/><b>s</b>usigriebsì diržų <span class="explanation"> (tave lups, muš) </span>. Kad ne didelį, tai nors mažą susigriebė. <br/>4. <span class="explanation">apimti, suimti</span>. Sugriebė mane miegas. Gumbas sugriebia. Prisiartino ruduo, šaltis jau sugriebia. Gal ir susigriebs šalti. <br/>5. <span class="explanation">atsigauti, atgyti: </span> Kad palytų, vasarojus da susigriebtų̃. <br/>6. <span class="explanation">suvokti, suprasti: </span> Jis labai sugriẽbia <span class="explanation"> (nusimãno) </span> ant rašto. Akys turi pirma sugriebt smulkiausias sudėtines daleles. Kai sùgriebė jį bemeluojant, tai gavo. Mažumą pasrėbęs, susigriebė, kad neskanu. Iš karto vienaip kalbėjo, paskum susìgriebė ir kitaip pradėjo šnekėt. Susìgriebė pusiau žodžio <span class="explanation"> (susiorientavo negerai sakąs) </span> ir nutilo. Naujokienė papešė dėdienę, kuri susigriebusi nutilo. Susigriebia Laurukas užmiršęs draugą. <br/><b>užgriẽbti, </b>-ia (ùžgriebia), ùžgriebė<br/>1. <span class="explanation">sučiupti, pagauti; paliesti: </span> Kokios čia avižos, kad dalgė neužgriẽbia! | Aš čia užgriebiau <span class="explanation"> (rašydamas paliečiau) </span> paviršiumi vieną tik dalyką. Nekaustytos kumelukės, negali užsigriẽbti <span class="explanation"> (susilaikyti) </span> – eina, šliūkščioja. Vaikas spėjo už karklyno užsigriebt, o kad ne – būt vanduo nunešęs. <br/>2. <span class="explanation">užčiuopti, pajusti: </span> Captelėjęs sau už kišenės, užgriebiau skrabelę degtukų. Arklys riebus, šonkaulio niekur neužgriebsi. Gerai nuobliavotos lentos, nė kokio šiurkštumo neužsigriebia. <br/>3. <span class="explanation">kiek užvalgyti, užėsti: </span> Raugalo užgriebė ir nevalgo bulbių. Karvė užgriebė dobilų ir dabar serga. Arklys buvo niekad neėdęs rugių, o dabar gerai užsigriebė ir nudvėsė. <br/>4. <span class="explanation">užsiekti, užkabinti; paliesti: </span> Petras užgriebė vaikiną pečiu ir apvertė. Plaukai, kad karšto vandens užgriebia, nusmunka. Žiemių vėjas, tai pakalnėj užgriebia. Pomidorus reikia rinkti, gali užgriebti šalnos. Jau šiek tiek užsigriebiau už gyvenimo <span class="explanation"> (pradėjau geriau gyventi) </span>. <br/>5. <span class="explanation">užgrobti, paglemžti: </span> Jis mano turtus užgriebė. Už skolą ans užgriebs tavo drabužius, t. y. nušakalys. <br/>6. <span class="explanation">užduoti, sušerti: </span> Užgriebtų anam per vėplas. <br/>7. <span class="explanation">užtikti, rasti: </span> Jį retai kada namie užgriebi. Visa lygu, kur mus naktis užgriebs. Matai, kiek tu čia ùžgriebei kiaušinių <span class="explanation"> (radai gūžtą su daug kiaušinių) </span>. Einu, ar neužgriebsiu kur maisto pačiai ir vaikams. <br/>8. <span class="explanation">pridėti: </span> </span> Daugelis grandžių dirbo, užgriebdamos nakties. <br/>9. <span class="explanation">pajusti, suprasti: </span> Jau ji ir ùžgriebė, kad turiu pinigų. <br/>10. <span class="explanation">apimti, siekti: </span> Kasdien išartas plotas vis plėtėsi ir plėtėsi, užgriebdamas atšlaites.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.