gliaumė́ti, -ė́ja (gliaũmi), -ė́jo. gliáumėti, -ėja, -ėjo trauktis gliaumėmis; pelėti: Žlugtas neišplautas, pamestas ir gliaumė́ja. Ko trūksta tiem kopūstam, kad tep gliaũmi! Drėgna, tai sūris ir gliaũmi. Sūris pradėjo gliáumėt.
apgliaumė́ti, -ė́ja (apgliaũmi, àpgliaumi), -ė́jo. apsitraukti gliaumėmis: Mėsa, ilgiau pastovėjus, apgliaumė́jo. Nesūdyta buvo, tai ir apgliaumė́jo. Atnešė apgliáumėjusį sūrį, tai niekas ir neparagavo. Jo dantys apgliaumėję. Stovinčiam vandeny akmuva greitai àpgliaumi. Kelian val̃gis labai greitai apsigliáumėja.
prigliaumė́ti. priaugti nešvarumų; prigleivėti: Neišplovei puodo, ir prigliaumė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.