apgalėti

galė́ti, gãli (gãlia), -ė́jo.

1. turėti galios, pajėgti, įstengti: Aš ne mekanikas, tiktai mašiną paleist galiu. Jis gali vaikščiot parke neprašytas. Kolūkiai gali parodyti ūkio statybos stebuklus. Nutirpau koją, ir negaliu paeiti. Šitą dičkį viedrą negalì pakelt. Nuskrido kaip tik gãli namo. Šuo bėgt tiek negalė̃s, kiek tu šnekėt. Per visą vasarą jis vis negalė́davo ateiti. Jis da gãlia dirbt. Apvažios širdies senis, kad gãli valgyti jeib ką. Negãli visus aptekti. Ligonis, silpnas būdamas, negál paeiti. Ką galėsiu, nudirbsiu. Nenorėk per daug: ko negaliu, to negaliu. Mergele mano, ar negãlit padėt arklį girdyt. Toli mano tėviškėlė, negaliu pareiti. Poetai, džiaukitės matydami, ką gali meilė! Iš rašytojų darbų skaitytojai turėtų galėti ir kalbos kiek pasimokyti. Negalėtumigi tu tiek daryti dėl mylasties mano? Ir jis dirbo kiek galėdamas. Aš esu galįs velnią išvaryti iš dvaro. Tas galė́davęs visą samavorą arbatos išgert. Dirbk, ką galįs. Aš tau duosiu ženklelį, kad jau mislysi išbėgt negalįs, tai tu pamesk šį ženklelį. Noris jaunas, nes (bet) galįs. Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, teip visados raminęs, visados mylėjęs. Smarkus yra daiktas inpult ing galinčias rankas jo. To žmogus galinčiausias negalėjo padaryt. Padarė man didžius daiktus tasai, kursai gãlįs yra. Buvo vyras pranašas, gãlįs darbuose. Viskas galėjo lėkti, ir viskas turėjo sparnus. Ir negalėjo krūvoj (bendrai) gyventi. Galiegu tu tą prisakymą. išpildyt? Galitėgu gert kieliką, kurį aš gersiu? Gãligu antru kartu įeit ing įsčią motinos. ir atgimt. Nė vienas pirm to regėt negalėjo. Vargas daug gãli. Dėl svečio turėk (kuo pavaišinti), dėl vaikų galė́k (įstenk daug dirbti) . Negalia medis geras blogo vaisiaus išduoti. Daug žmonių, galėtumbei galvomis lipti. Galėtų jis pautą po angim paimti (labai sumanus) .
galinčiai. Mus. nuog visokios nebespečnystės galinčiai gintų. Buvo tenai miestas, į kurį nei įeiti, nei apsiausti jo pigiai negalėjos. Neturėjo tuomet laivų nei galėjos perbristi. Kiek galė́sies, tiek dirbsies. Be meilės negalimės broliais vadintis.

2. turėti galimybę: Tokiais rūbais galėjai kažin kur keliauti. Rugius jau susivežėm, tai dabar gãli sau lyti (tegu lyja) . Gãli sau bartis tas seniukas – nei aš jo bijau, nei ką. Negalė́jo gi ir mum pasakyti, būtume ir mes nusipirkę. Galė́jai galvą nusisukti taip lėkdamas. Jis galėjo turėti keturiasdešimt metų. Ant turgaus gál visi draugautis. Gál atsaldyti, t. y. išbruĩžti iš miesto, išginti. Gal ing klejojimą investi. Gal galėtum, dėde, rytoj mums prie rugių patalkoti? Būt galėjęs sušaukt vyrus ir pastart. Būtum galėjus da ilgiau pasikieminėt. Nebūk galįs, būk darąs. Kad būtų žinota, ir kitaip būtų galėta padaryti. Daryti gerai dėl artimo kiek galint. Sako, dar galint išnaikinti laputes antdedant ant kerus apynių mėšlų. Kad taip galėjus visai pamest rūkyt! Jaunas tik gãli numirti, o senas turi mirti. Ar yra. vietos, kur galėtųs pernakvoti. Šituo baisumi pavaizdu. galėtųs stabytis visi godingieji žmones.

3. pagyti (iš ligos), būti sveikam, stipriam: Ar da gali matutė? Džiaugiuos ir pati, kad pradėjau galėti (pasveikau) . Lea akimis nedidžiai galėjo (prastai matė, akys nesveikos buvo) . Kaip ten besigali (besilaiko, begyvena) mano tėvas?

4. kovoti; imtis, rungtis: O ir galė́tis taip su vėju malonu – kad ir kaip jis stumdo, kad ir kaip pučia, vis nieko nepadaro.

5. plėstis, augti, tvirtėti: Jau gãlis ugnelė, nebeužges.
gãlįs už gãlį už kits kito: Ėmė visi galįs už galį ginkluotis.
gývas gãlįs kas tik gali, kiekvienas: Gyvas galįs turi eiti į kariuomenę.
apgalė́ti, àpgali (apìgali), -ė́jo.

1. įveikti, nugalėti: Gal pasiseks ir jai apgalėti vilkas. Plikąsias vietas apgali varputis, kurs sudergia dirvą. Mane vargšą apgalėjo ir da kupron man pridėjo. Apgalė́ti yra tai paveikti. Daug darbo neapìgaliu. Vienas žmogus negali visų darbų apgalė́ti. Viena neapìgali visus darbus. Netikėsi, tas mažas vaikas aną didesnį àpgali. Jis su savo išminčia visus žvėris apgali. Aš ano neapgalė́siu – ans stipresnis už mani. Katras katrą apgalė́sit. Visi tiktai ant apgalimojo sustoja, už save didesnį neskriaudžia nei su liežuviu, nei su turtu. Turėjo žemes, neapgalimas bepragerti, o dėlto pragėrė. Pati viena visą žemę apgalėjusi (aprėpusi, užvaldžiusi) yra, neduoda kitims dirbti. | Miegas jį apgalė́jo. Ot prakiuro lyti, kad ir pelkė kalną apgalėjo. Mergės neapsìgali (neapsigina) su vaikiais. Neapsìgaliu nuo musių. Ji viena neapsìgali (per daug ruošos turi) . Nežinau, ar šiandien apsigalė́siu darbus. Jis būtinai turi mokytis apsigalėti, atsižadėti.

2. pagalėti 1: Aš jau neapìgaliu eiti (dirbti). Aš dar àpgaliu dirbti. Mūs motka ne teip labai sena, tik nieko neàpgali. Teta kaip tik išvirti apsìgali. Kad apsigalė́tau, tai cielą rąstą parneštau.
įgalė́ti, į̃gali (įgãli), -ė́jo.

1. pagalėti 1: Čia šikšnosparnio širdis taipo nusigando, kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo. Ar įgalėsi viską padaryti? Aš neįgaliu jo vienas įveikti. Kiek įspėsime ar įgalėsime padaryti, ateitis parodys. Jo visi draugai, o pešasi, o mušasi, kaip tik katras ingal. Prūsai, regėdami save neįgalinčiais, pavadino lietuvius ir žemaičius. Tokiam vaikui šitas mokslas dar neįgãlimas. O visi taisosi ir savo gyvenimo būdą kiek įgalėdami kitaip. Pamatė. vaikiną kiek įgalint vandeniop atbėgantį maudytis. Aš save ir visus man priklausančius papenėt įgalėčiau. Austi irgi neįsigali, prie to neturi nė įtaisų audimui. Įsigãlįs (pasiturintis) žmogus, nenušapęs buvo.

2. galėti 3: Kaip tamsta beį̃gali? Vakar įgalė́jau dirbti, o šiandien toks neįgalį̃s (neįgãlįs).

3. apgalėti, nugalėti: Tėvas žiūri, kad jau sūnų įgalė́ti neįveiks. Kaip jiedu kur susikabindavę, tai vis baudžiauninkas jį ingalėdavęs ir ingalėdavęs, nes buvęs drūtesnis. Įgalėjo prieš juos taip, jog nuogi ir išronyti išbėgo iš anų namų.

4. įeiti į galią; įsikeroti, įaugti; išsiplėsti: Šį pavasarį ūmai įsigalėjo šilima. Šalta ir niūri žiemos naktis įsigalėdavo anksti ir be galo ilgai drūnėdavo, prislėgusi žemę. Lietuvoje galutinai įsigalėjo socialistinė santvarka. Buvo jau įsigalėjus žiema. Sūnus įsigalė́jo (į darbą), t. y. dirba dideliai (?). Nakties tamsa įsigali. Pelės labai įsigalė́jo mūsų namuose, reikia katės. Rymionys toje gadynėje teip buvo įsigalėję, jog didžiuodamies klausinėjo, ar bėr kame giminių šioje pasaulėje, kurios rymionų neklausytų. Piktžolės kai įsìgali [lauke],
tai sunku ir išnaikinti. Gera buvo jam įsigalėti, kad vaikai padėjo. Ir įsigalėjo balsai jų.
išgalė́ti, ìšgali (išgãli), -ė́jo

1. įstengti, pajėgti: Valstiečiai visiškai neišgalėjo savarankiškai ūkininkauti. Atsiras kiti, kas išgali apsimokėt! Susodino, vaišino kuo beišgalėdama. Daugiau, kaip išgali, neduok. Aš šito darbo dirbti neìšgaliu. Bėk, kiek tik išgali. Kaip dar̃buit (dirbti), tai neìšgali, o bartis – nebijok, ìšgali. Ans neìšgalia bepabengti. Nebeìšgali skolių mokėti. Kas kokius išgãli, tokius laiko [arklius]. Kaip buvau jaunas, tai išgalė́jau visa daryt. Aš, dėdina, neišgalė́siu čia būti daug darbo. Padėk išgalė́damas ir atpuldamas man apsidirbti. Skardas stoguo ìšgalimas buvo pirkti. Išgalių visų išreikšti neišgalėjau. Gyvenk, kaip išgali. Kiek išgali, tiek dirbk. Nieko nė vienam neįsako, ko neturėtų ižgalėt. Kad žąsinas išgalė́tų, tai visiem šlaunis apgnaibytų. Savo senumu nebišsigaliu kalbėti. Jei neturi daugiau, duok, kiek išsigali. Ar neišsigalėtumei (neišsitarpuotum) rytoj į talką ateiti su vaiku?

2. nugalėti: Ir velinas mane neišgalės. Ir išgalėjo visus šius karalius su jų žeme vienu kartu. Jau smertis est išgalėta. Visus vargus išgalėjęs.

3. pasveikti, sustiprėti: Aš dar vis neišsìgaliu kaip reikia, ir gana. Dureles vėriau, mergelę klausiau, kada išsisirgsi, kada išsigalėsi?
nugalė́ti, nùgali, -ė́jo. įveikti, viršų paimti: Taikos jėgos nugalės karo jėgas. Mirtį galima nugalėti savo žygiais. Abu staiga pajuto nenugalimą smalsumą. Socializmas ir demokratija yra nenugalimi. Šiaip ar taip, susenęs, pūvantis kapitalizmas negali tikėtis nugalėti. Jis nugalė́jo jį grumdamosi. Jau žentas uošvį nugalė́jo. Lenktynėse Petras visus nugalė́jo. Kad visi ant to nùgalimojo puola. Jie nei vienas, nei kitas nenusìgali (neįsiveikia per imtynes) . Mynės mynės abu, ir nenusigalė́jo.
pagalė́ti, pàgali (pagãlia), -ė́jo

1. pajėgti, įstengti: Tenais ir aš kai ką pagaliu. Ji vos pagalėjo apversti pėdą. Juk dar kiek pagalėtum nors apie namus padirbinėti. Aš nepàgaliu nueit. Ar tu, seneli, dar pagali tokį maišą nešt? Jis da už mane daugiau pagãlia. Kažin, ar aš pagalė́siu vienas išturėt tokį arklį. Tiektai tiek bereik, jog drukavodint nepagalim. Nebekoros jo už tat, ko išpildyti nepasigalėjo.

2. nugalėti: Mūsų gaidys anų gaidį pagalė́jo. Pasigavo skolos, skola aną ir pagalėjo, paliks be butos. Nekibk, jei nepagalė́si. Pagalė́t ir perlaužt visus priešinykus.

3. galėti 3: Nekaip pagaliu. Kolei pagalėsiu, dirbsiu.

4. pasveikti: Aš tą drugį ten jau tris kartus turėjau, bet vis vėl pasigalėjau.

5. pasiimti, pasigalynėti: Na, Jokūbuti, eiva mudu pasigalėt: meskiva šitą lazdą – katras aukščiau išmesiva, to pati bus. | Pasigalėjom (pavargom) su šienais, pasilsėkiam.
pérgalėti. nugalėti: Priešą pergalėjo. Drąsiai stovėkiam ir nedrebėkiam, rasi mes pergalėsme. Grumkias stipriai, o pergalėsi paprotį su papročiu. Mes turim pergalėti. Mešką sykį pergalėjęs, drąsiai važiuosi. Rusai pergalėjo orą (nugalėjo vokiečius ore) . Ilgai juodu barosi, ir nėkaip vienas antro nepérgalėjo. Teip tatai lietuviai nepergalimus kareivius Čingischano pergalėjo. Turėjo patirti, kad jie nepergalėtini yra. Pati ir kaimynai norėjo pergalėt Juro užsispyrimą. Kažin lig saulės sėdimu ar tą darbą pérgalėsim. Idant teip tuos meile pérgalėtų. Stipresnis už jį ateit ir jį pergal. O guli pergalėtas po kojomis.
pergalėtinai. Didės būdami drąsos, vis pergalėtinai kariavo. Niaugi tu negali taip savęs pérsigalėti, kad nebegertum šitos smarvės? Broliai ilgai ginčijosi, pešėsi, kol pérsigalėjo ir susitaikino. Viešnėmis (vyšniomis) negaliu bepársigalėti, tiek užderėjo.
pragalė́ti, pràgali, pragalė́jo.

1. pasveikti, pradėti galėti: Kad pragalėsi, ateik kokiu apyvakariu. Vasarą ligonis pràgali ir vaikščioja. Nebsergu, pragalė́jau. Kai pragalė́si, ateik. Niekaip jis iš tos ligos neprasìgali. Peržiem pragulėjo, pavasarį prasigalėjo. Kad greit prasigalė̃s. O kad aš prasgalėsiu ar neprasgalėsiu, vis aš tavo nebūsiu.

2. prasigyventi, kiek praturtėti: Buvo biškį prasigalė́jęs. Jeigu prasigalė́č, tai pirkč sau antrą karvę.
prigalė́ti, prìgali (prigãli, prigãlia), -ė́jo. įveikti: Darbo daug buvo, lig vakarui kaip tik prigalėjom. Tik ką suspėjom prigalėti sugrėbt šieną prieš lietų.
sugalė́ti, sùgali, sugalė́jo. įstengti, pajėgti: Nesùgali krutėtie, tai suvis neturi nieko. Kaip dar jaunesnis buvau, tai sugalėjau vienas pašert, ė jau darkos, kaip pasenau, tai jau nieko nesùgaliu. Nebsugalė́jo turto sulaikyt. Narimantė- lis viensai pats bebuvo sugalįs prieš visą galybę lenkų ilgai turėties.
užgalė́ti, ùžgali, -ė́jo.

1. įveikti, įstengti: Vienas neùžgaliu maišo įkelt į ratus. Šito didžiulio agurko nebeužgalė́siu (nesuvalgysiu) .

2. nugalėti, nuveikti: O, jis jį ùžgali. Tu jo niekaip neužgalė́si. Anys, kaip du gaidžiai, vienas kito neužsìgali.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>galė́ti, </b>gãli (gãlia), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">turėti galios, pajėgti, įstengti: </span> Aš ne mekanikas, tiktai mašiną paleist galiu. Jis gali vaikščiot parke neprašytas. Kolūkiai gali parodyti ūkio statybos stebuklus. Nutirpau koją, ir negaliu paeiti. Šitą dičkį viedrą negalì pakelt. Nuskrido kaip tik gãli namo. Šuo bėgt tiek negalė̃s, kiek tu šnekėt. Per visą vasarą jis vis negalė́davo ateiti. Jis da gãlia dirbt. Apvažios širdies senis, kad gãli valgyti jeib ką. Negãli visus aptekti. Ligonis, silpnas būdamas, negál paeiti. Ką galėsiu, nudirbsiu. Nenorėk per daug: ko negaliu, to negaliu. Mergele mano, ar negãlit padėt arklį girdyt. Toli mano tėviškėlė, negaliu pareiti. Poetai, džiaukitės matydami, ką gali meilė! Iš rašytojų darbų skaitytojai turėtų galėti ir kalbos kiek pasimokyti. Negalėtumigi tu tiek daryti dėl mylasties mano? Ir jis dirbo kiek galėdamas. Aš esu galįs velnią išvaryti iš dvaro. Tas galė́davęs visą samavorą arbatos išgert. Dirbk, ką galįs. Aš tau duosiu ženklelį, kad jau mislysi išbėgt negalįs, tai tu pamesk šį ženklelį. Noris jaunas, nes <span class="explanation"> (bet) </span> galįs. Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, teip visados raminęs, visados mylėjęs. Smarkus yra daiktas inpult ing galinčias rankas jo. To žmogus galinčiausias negalėjo padaryt. Padarė man didžius daiktus tasai, kursai gãlįs yra. Buvo vyras pranašas, gãlįs darbuose. Viskas galėjo lėkti, ir viskas turėjo sparnus. Ir negalėjo krūvoj <span class="explanation"> (bendrai) </span> gyventi. Galiegu tu tą prisakymą. išpildyt? Galitėgu gert kieliką, kurį aš gersiu? Gãligu antru kartu įeit ing įsčią motinos. ir atgimt. Nė vienas pirm to regėt negalėjo. Vargas daug gãli. Dėl svečio turėk <span class="explanation"> (kuo pavaišinti), </span> dėl vaikų galė́k <span class="explanation"> (įstenk daug dirbti) </span>. Negalia medis geras blogo vaisiaus išduoti. Daug žmonių, galėtumbei galvomis lipti. Galėtų jis pautą po angim paimti <span class="explanation"> (labai sumanus) </span>. <br/><b>galinčiai</b>. Mus. nuog visokios nebespečnystės galinčiai gintų. Buvo tenai miestas, į kurį nei įeiti, nei apsiausti jo pigiai negalėjos. Neturėjo tuomet laivų nei galėjos perbristi. Kiek galė́sies, tiek dirbsies. Be meilės negalimės broliais vadintis. <br/>2. <span class="explanation">turėti galimybę: </span> Tokiais rūbais galėjai kažin kur keliauti. Rugius jau susivežėm, tai dabar gãli sau lyti <span class="explanation"> (tegu lyja) </span>. Gãli sau bartis tas seniukas – nei aš jo bijau, nei ką. Negalė́jo gi ir mum pasakyti, būtume ir mes nusipirkę. Galė́jai galvą nusisukti taip lėkdamas. Jis galėjo turėti keturiasdešimt metų. Ant turgaus gál visi draugautis. Gál atsaldyti, t. y. išbruĩžti iš miesto, išginti. Gal ing klejojimą investi. Gal galėtum, dėde, rytoj mums prie rugių patalkoti? Būt galėjęs sušaukt vyrus ir pastart. Būtum galėjus da ilgiau pasikieminėt. Nebūk galįs, būk darąs. Kad būtų žinota, ir kitaip būtų galėta padaryti. Daryti gerai dėl artimo kiek galint. Sako, dar galint išnaikinti laputes antdedant ant kerus apynių mėšlų. Kad taip galėjus visai pamest rūkyt! Jaunas tik gãli numirti, o senas turi mirti. Ar yra. vietos, kur galėtųs pernakvoti. Šituo baisumi pavaizdu. galėtųs stabytis visi godingieji žmones. <br/>3. <span class="explanation">pagyti (iš ligos), būti sveikam, stipriam: </span> Ar da gali matutė? Džiaugiuos ir pati, kad pradėjau galėti <span class="explanation"> (pasveikau) </span>. Lea akimis nedidžiai galėjo <span class="explanation"> (prastai matė, akys nesveikos buvo) </span>. Kaip ten besigali <span class="explanation"> (besilaiko, begyvena) </span> mano tėvas? <br/>4. <span class="explanation">kovoti; imtis, rungtis: </span> O ir galė́tis taip su vėju malonu – kad ir kaip jis stumdo, kad ir kaip pučia, vis nieko nepadaro. <br/>5. <span class="explanation">plėstis, augti, tvirtėti: </span> Jau gãlis ugnelė, nebeužges. <br/><b> gãlįs už gãlį</b> <span class="explanation">už kits kito: </span> Ėmė visi galįs už galį ginkluotis. <br/><b>gývas gãlįs</b> <span class="explanation">kas tik gali, kiekvienas: </span> Gyvas galįs turi eiti į kariuomenę. <br/><b>apgalė́ti, </b>àpgali (apìgali), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">įveikti, nugalėti: </span> Gal pasiseks ir jai apgalėti vilkas. Plikąsias vietas apgali varputis, kurs sudergia dirvą. Mane vargšą apgalėjo ir da kupron man pridėjo. Apgalė́ti yra tai paveikti. Daug darbo neapìgaliu. Vienas žmogus negali visų darbų apgalė́ti. Viena neapìgali visus darbus. Netikėsi, tas mažas vaikas aną didesnį àpgali. Jis su savo išminčia visus žvėris apgali. Aš ano neapgalė́siu – ans stipresnis už mani. Katras katrą apgalė́sit. Visi tiktai ant apgalimojo sustoja, už save didesnį neskriaudžia nei su liežuviu, nei su turtu. Turėjo žemes, neapgalimas bepragerti, o dėlto pragėrė. Pati viena visą žemę apgalėjusi <span class="explanation"> (aprėpusi, užvaldžiusi) </span> yra, neduoda kitims dirbti. | Miegas jį apgalė́jo. Ot prakiuro lyti, kad ir pelkė kalną apgalėjo. Mergės neapsìgali <span class="explanation"> (neapsigina) </span> su vaikiais. Neapsìgaliu nuo musių. Ji viena neapsìgali <span class="explanation"> (per daug ruošos turi) </span>. Nežinau, ar šiandien apsigalė́siu darbus. Jis būtinai turi mokytis apsigalėti, atsižadėti. <br/>2. pagalėti 1: Aš jau neapìgaliu eiti (dirbti). Aš dar àpgaliu dirbti. Mūs motka ne teip labai sena, tik nieko neàpgali. Teta kaip tik išvirti apsìgali. Kad apsigalė́tau, tai cielą rąstą parneštau. <br/><b>įgalė́ti, </b>į̃gali (įgãli), -ė́jo. <br/>1. pagalėti 1: Čia šikšnosparnio širdis taipo nusigando, kad šikšniniai jo sparnai jau lėkt n'įgalėjo. Ar įgalėsi viską padaryti? Aš neįgaliu jo vienas įveikti. Kiek įspėsime ar įgalėsime padaryti, ateitis parodys. Jo visi draugai, o pešasi, o mušasi, kaip tik katras ingal. Prūsai, regėdami save neįgalinčiais, pavadino lietuvius ir žemaičius. Tokiam vaikui šitas mokslas dar neįgãlimas. O visi taisosi ir savo gyvenimo būdą kiek įgalėdami kitaip. Pamatė. vaikiną kiek įgalint vandeniop atbėgantį maudytis. Aš save ir visus man priklausančius papenėt įgalėčiau. Austi irgi neįsigali, prie to neturi nė įtaisų audimui. Įsigãlįs <span class="explanation"> (pasiturintis) </span> žmogus, nenušapęs buvo. <br/>2. galėti 3: Kaip tamsta beį̃gali? Vakar įgalė́jau dirbti, o šiandien toks neįgalį̃s (neįgãlįs). <br/>3. <span class="explanation">apgalėti, nugalėti: </span> Tėvas žiūri, kad jau sūnų įgalė́ti neįveiks. Kaip jiedu kur susikabindavę, tai vis baudžiauninkas jį ingalėdavęs ir ingalėdavęs, nes buvęs drūtesnis. Įgalėjo prieš juos taip, jog nuogi ir išronyti išbėgo iš anų namų. <br/>4. <span class="explanation">įeiti į galią; įsikeroti, įaugti; išsiplėsti: </span> Šį pavasarį ūmai įsigalėjo šilima. Šalta ir niūri žiemos naktis įsigalėdavo anksti ir be galo ilgai drūnėdavo, prislėgusi žemę. Lietuvoje galutinai įsigalėjo socialistinė santvarka. Buvo jau įsigalėjus žiema. Sūnus įsigalė́jo (į darbą), t. y. dirba dideliai (?). Nakties tamsa įsigali. Pelės labai įsigalė́jo mūsų namuose, reikia katės. Rymionys toje gadynėje teip buvo įsigalėję, jog didžiuodamies klausinėjo, ar bėr kame giminių šioje pasaulėje, kurios rymionų neklausytų. Piktžolės kai įsìgali [lauke], tai sunku ir išnaikinti. Gera buvo jam įsigalėti, kad vaikai padėjo. Ir įsigalėjo balsai jų. <br/><b>išgalė́ti, </b>ìšgali (išgãli), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">įstengti, pajėgti: </span> </span> Valstiečiai visiškai neišgalėjo savarankiškai ūkininkauti. Atsiras kiti, kas išgali apsimokėt! Susodino, vaišino kuo beišgalėdama. Daugiau, kaip išgali, neduok. Aš šito darbo dirbti neìšgaliu. Bėk, kiek tik išgali. Kaip dar̃buit <span class="explanation"> (dirbti), </span> tai neìšgali, o bartis – nebijok, ìšgali. Ans neìšgalia bepabengti. Nebeìšgali skolių mokėti. Kas kokius išgãli, tokius laiko [arklius]. Kaip buvau jaunas, tai išgalė́jau visa daryt. Aš, dėdina, neišgalė́siu čia būti daug darbo. Padėk išgalė́damas ir atpuldamas man apsidirbti. Skardas stoguo ìšgalimas buvo pirkti. Išgalių visų išreikšti neišgalėjau. Gyvenk, kaip išgali. Kiek išgali, tiek dirbk. Nieko nė vienam neįsako, ko neturėtų ižgalėt. Kad žąsinas išgalė́tų, tai visiem šlaunis apgnaibytų. Savo senumu nebišsigaliu kalbėti. Jei neturi daugiau, duok, kiek išsigali. Ar neišsigalėtumei <span class="explanation"> (neišsitarpuotum) </span> rytoj į talką ateiti su vaiku? <br/>2. nugalėti: Ir velinas mane neišgalės. Ir išgalėjo visus šius karalius su jų žeme vienu kartu. Jau smertis est išgalėta. Visus vargus išgalėjęs. <br/>3. <span class="explanation">pasveikti, sustiprėti: </span> Aš dar vis neišsìgaliu kaip reikia, ir gana. Dureles vėriau, mergelę klausiau, kada išsisirgsi, kada išsigalėsi? <br/><b>nugalė́ti, </b>nùgali, -ė́jo. <span class="explanation">įveikti, viršų paimti: </span> Taikos jėgos nugalės karo jėgas. Mirtį galima nugalėti savo žygiais. Abu staiga pajuto nenugalimą smalsumą. Socializmas ir demokratija yra nenugalimi. Šiaip ar taip, susenęs, pūvantis kapitalizmas negali tikėtis nugalėti. Jis nugalė́jo jį grumdamosi. Jau žentas uošvį nugalė́jo. Lenktynėse Petras visus nugalė́jo. Kad visi ant to nùgalimojo puola. Jie nei vienas, nei kitas nenusìgali <span class="explanation"> (neįsiveikia per imtynes) </span>. Mynės mynės abu, ir nenusigalė́jo. <br/><b>pagalė́ti, </b>pàgali (pagãlia), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pajėgti, įstengti: </span> Tenais ir aš kai ką pagaliu. Ji vos pagalėjo apversti pėdą. Juk dar kiek pagalėtum nors apie namus padirbinėti. Aš nepàgaliu nueit. Ar tu, seneli, dar pagali tokį maišą nešt? Jis da už mane daugiau pagãlia. Kažin, ar aš pagalė́siu vienas išturėt tokį arklį. Tiektai tiek bereik, jog drukavodint nepagalim. Nebekoros jo už tat, ko išpildyti nepasigalėjo. <br/>2. nugalėti: Mūsų gaidys anų gaidį pagalė́jo. Pasigavo skolos, skola aną ir pagalėjo, paliks be butos. Nekibk, jei nepagalė́si. Pagalė́t ir perlaužt visus priešinykus. <br/>3. galėti 3: Nekaip pagaliu. Kolei pagalėsiu, dirbsiu. <br/>4. <span class="explanation">pasveikti: </span> Aš tą drugį ten jau tris kartus turėjau, bet vis vėl pasigalėjau. <br/>5. <span class="explanation">pasiimti, pasigalynėti: </span> Na, Jokūbuti, eiva mudu pasigalėt: meskiva šitą lazdą – katras aukščiau išmesiva, to pati bus. | Pasigalėjom <span class="explanation"> (pavargom) </span> su šienais, pasilsėkiam. <br/><b>pérgalėti</b>. nugalėti: Priešą pergalėjo. Drąsiai stovėkiam ir nedrebėkiam, rasi mes pergalėsme. Grumkias stipriai, o pergalėsi paprotį su papročiu. Mes turim pergalėti. Mešką sykį pergalėjęs, drąsiai važiuosi. Rusai pergalėjo orą <span class="explanation"> (nugalėjo vokiečius ore) </span>. Ilgai juodu barosi, ir nėkaip vienas antro nepérgalėjo. Teip tatai lietuviai nepergalimus kareivius Čingischano pergalėjo. Turėjo patirti, kad jie nepergalėtini yra. Pati ir kaimynai norėjo pergalėt Juro užsispyrimą. Kažin lig saulės sėdimu ar tą darbą pérgalėsim. Idant teip tuos meile pérgalėtų. Stipresnis už jį ateit ir jį pergal. O guli pergalėtas po kojomis. <br/><b>pergalėtinai</b>. Didės būdami drąsos, vis pergalėtinai kariavo. Niaugi tu negali taip savęs pérsigalėti, kad nebegertum šitos smarvės? Broliai ilgai ginčijosi, pešėsi, kol pérsigalėjo ir susitaikino. Viešnėmis <span class="explanation"> (vyšniomis) </span> negaliu bepársigalėti, tiek užderėjo. <br/><b>pragalė́ti, </b>pràgali, pragalė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pasveikti, pradėti galėti: </span> Kad pragalėsi, ateik kokiu apyvakariu. Vasarą ligonis pràgali ir vaikščioja. Nebsergu, pragalė́jau. Kai pragalė́si, ateik. Niekaip jis iš tos ligos neprasìgali. Peržiem pragulėjo, pavasarį prasigalėjo. Kad greit prasigalė̃s. O kad aš prasgalėsiu ar neprasgalėsiu, vis aš tavo nebūsiu. <br/>2. <span class="explanation">prasigyventi, kiek praturtėti: </span> Buvo biškį prasigalė́jęs. Jeigu prasigalė́č, tai pirkč sau antrą karvę. <br/><b>prigalė́ti, </b>prìgali (prigãli, prigãlia), -ė́jo. <span class="explanation">įveikti: </span> Darbo daug buvo, lig vakarui kaip tik prigalėjom. Tik ką suspėjom prigalėti sugrėbt šieną prieš lietų. <br/><b>sugalė́ti, </b>sùgali, sugalė́jo. <span class="explanation">įstengti, pajėgti: </span> </span> Nesùgali krutėtie, tai suvis neturi nieko. Kaip dar jaunesnis buvau, tai sugalėjau vienas pašert, ė jau darkos, kaip pasenau, tai jau nieko nesùgaliu. Nebsugalė́jo turto sulaikyt. Narimantė- lis viensai pats bebuvo sugalįs prieš visą galybę lenkų ilgai turėties. <br/><b>užgalė́ti, </b>ùžgali, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">įveikti, įstengti: </span> Vienas neùžgaliu maišo įkelt į ratus. Šito didžiulio agurko nebeužgalė́siu <span class="explanation"> (nesuvalgysiu) </span>. <br/>2. <span class="explanation">nugalėti, nuveikti: </span> O, jis jį ùžgali. Tu jo niekaip neužgalė́si. Anys, kaip du gaidžiai, vienas kito neužsìgali.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.