ėdìnti, -ìna, -ìno, ė́dinti, -ina, -ino
1. ėsti 1: Prastas šuva, be reikalo tik ėdini. Adyną arklius ė́dina, antrą pats ėda – ką besuars! Balandis savo vaikus ė́dina. Ar žirgelį ėdinaĩ, tymo balną vėdinai? Neėdintu kuinu vagojame.
2. ėsti 4: Ėdinti su žiogu [karpą].
3. ėsti 6: Ė́dinau su judu (jodu) . Odos nėra kokiais aštriais šarmais ėdinamos. Vėgelės plaučiai tinka akių plėvėms (aptraukimui) ė́dinti.
4. varginti, kamuoti: Su žalnieriais ė́dino žmonis grapas.
apėdìnti. apėsti 1: Tik žolę apė́dina, aptrypina su ta ožka, o ne nuraišto.
atėdìnti. atėsti 1: Palikot nepakabintus lašinius, ir atė́dinote su katinais didžiausį šmotą.
išėdìnti
1. išėsti 1: Išė́dinot su veršiais kiaulių jovalą. Išė́dinti rugiai, jūsų piemenės apganyti.
2. išėsti 7: Tu su tais savo lašais gali akis išė́dinti.
nuėdìnti
1. nuėsti 1: Nuė́dino kopūstus karvėms. Petras javus nuėdino.
2. nunaikinti ėdinant: Karpas galima su peklos kūleliu nuė́dinti.
paėdìnti. paėsti 1: Paė́dink ožką pažiogreliais. Paė́dinau arklius ir nuvažiavau turguot. Glosto kaip šunį, tris dienas nepaėdintą. Aš netruksiu: pasiėdinsiu arklį ir važiuosiu.
praėdìnti. praėsti 5: Su karboliu praė́dinau ranką. Kiti kareiviai ausis prasiėdins, bet daktarai suseka ir nepaleida.
suėdìnti
1. suėsti 1: Kam visą [mėsą šuniui] suėdinaĩ, reikė [jo] kitam kartui palikt.
2. suėsti 7: Buvo suėdinęs ranką, žaizda buvo pasidariusi.
3. suėsti 11: Suė́dink tu mane, aš tau nedovanosiu. Susiė́dino ans moteriškomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.