apdžiauti

džiáuti, -na (-ja), džióvė

1. kabinti, dėti, kad džiūtų: Merga, drapanas išvelėjus, džiáuna ant tvoros. Mes į jaują džiáunam, o linkuviai šeria. Šiandien kietai džióvėm jaują, kažin ar džius. Šiandien vakare vešim linus į pirtį džiauti, šią nedėlią reik išminti. Vieni eisma džiauti reją. Duonai džiáuna (beria rugius į krosnį prieš malant) . Neparšokęs par griovį, nesidžiauk autelių. džiovinti: Gera jauja, gerai džiáuna.

2. vogti: Gera būtų mergiotė, tik džiáuna ką tik nutvėrusi. Driskius viską vagia, viską džiauja. Aš tai būsiu prie durų, ir kai tik svotija atvažiuos, tai tuoj kamanas ir džiausiu.

3. kirsti, smogti: Lekia pagal vežimą ir džiáuna arkliam. Kad džiáusiu per kuprą, tai net tau jeknos atšoks. Džiáuk jam per ausį! Džiáuk jam atgal nieko nepaisydamas! Bet ir mūsiškiai bardišium ką džiauja, tas jau ant amžių kvėpuoti paliauja. | Vakar grausmas kad džióvė (trenkė) mūsų beržan!

4. bėgti, greitai eiti: Žiūrėk, kokia žmogysta džiáuna tiesiai an mūs. Džiáuk greitai namo, ten tėvas tavęs laukia. Išgi rytą vilkas paskėlė alkanas, pertrūkęs ir džiáuna taku.

5. smarkiai ką daryti: Dabar tai jau džiaũs lietus (pils) – užsiniaukė. Adomas, pavarvinęs pavarvinęs seilę, džiaũs (ims, ves) kriaučiaus Marcelę. Džiáuni (godžiai valgai), kad net ausys linksta. Rugius džiáusim (pjausime) . Kad džióvė (griuvo) aukštienykas, net kojos užsirietė. Kap pasliduos kulbelė, tai kad jau džiaũsis (puls) !
dantìs džiáuti badauti: Saulę pramiegojęs dantìs džiáusi.
apdžiáuti.

1. apdėti džiaunant: Kakalį linais apdžiáuti.

2. apvogti: O tai apdžióvė vagiai.
atdžiáuti

1. atkirsti, nukirsti: Bekapodamas malką atdžióviau pirštą. Merga jam šmaukšt peiliu ir atdžióvė rankas.

2. atvykti, atsibelsti: Totoriai tuojau per tyrumas atsidžiaudavo į pietų vaivadijas.
įdžiáuti.

1. padėti džiūti, padžiauti: Įdžiáuk į jaują linus, kad džiūtum. Vieną pirtį linų jau įdžióviau. Mes jau paskutinius javus įdžióvėm. Aš įdžióviau linelius į tėtušio jaujelę. Paršai papjauti, linai įdžiauti. Įsidžióvėm linų, rytoj minsme.

2. įduoti, paskolinti: Įdžióviau tokiam sukčiui visus savo pinigus – žinoma, dabar nebeatgausiu.
išdžiáuti.

1. iškabinti džiaunant. . iškarti: Kad juos visus, itokius žmones, išdžiaut [ų] !

2. išmušti, išlaužti: Ožys įsibėgėjęs vožė į tvorą raguota kakta, išdžiovė tris kartis.
nudžiáuti

1. nukabinti ką džiaunant, apdžiaustyti: Tu jau visas tvoras nudžióvei skalbiniais, nebėr nė kur kailinių pasikabint.

2. nuimti, kas padžiauta: Man rodos, per daug buvom pridžiovę [linų],
reiks mažumą nudžiáuti, šiaip neišdžiūs. Nudžiáuk rūbus nuo aukšto. Nudžiáuk man nuo karties skarelę.

3. pavogti: Palikom iš vakaro ant tvoros žlugtą, ir nudžióvė beveik visą. Ta boba jau tokių ilgų nagų – iš kiemo nudžiáuna. Nudžióvė iš kamino lašinius. Palikau tą naktį arklį lauke – ir nudžióvė. Jis nudžióvė man peilį. Kažkas nudžióvė iš daržinės ratus. Tavo dalgis geras, reikės man kada nudžiáut.

4. numušti: Nelįsk, nagus nudžiáusiu! Kišk kišk nagus, kai nudžiáusiu, nežinosi paskui nė kur jų dėt. Tai nusdžióviau pirštą. Koją nusdžióviau, kad nepaeinu visai.

5. nukirsti: Jis nudžióvė girią, t. y. nukirto. Ot kur geras botagas – kad traukiu į žolę, tai ir nudžiáuja kap su dalgiu. Reikia nudžiaut šito [ji] pušelė, bus gerų lentų išpjovus.

6. užmušti, nukauti: Neleiskit vištų į miežius – visas nudžiáusiu. Kuri [meška] pripuol pri jo, jis apsisuk su balkiu ir nudžiaun ant vietos. Besigindamas jau buvo tris priešus nudžiovęs kumščiu. Skrido paukštis, o aš ėmiau ir nudžióviau. Par pusę dienos tris kiškius nudžióvė. Nudžiovė kaip šunį.

7. nukirsti (kortą): Su tūzu ėmė dešimtakę ir nudžióvė.

8. nupirkti, nutėkšti: Šiandieną daug ko jis nudžióvė. Jis apsiklausinės, nudžiaus kur trobą, sutelks talką, ims vežti. Va, kokį kostiumą nusidžióviau.

9. greitai nueiti, nusitrenkti: Kas anąsyk ten per pievą ant girios nudžiovė?. Nusidžiausiu į pavilnes.
padžiáuti

1. pakabinti, padėti, kad džiūtų: Padžiáuk kur nors ant tvoros, tokiam karšty kaipmat išdžius. Ana padžiovė drabužius ant žiogrio tvoros. Ant aksties pamauna ir padžiauna mėsas kamine. Vidury šilelio šienelį padžióviau. Ant jovaružėlio šėkelį padžióviau. Nai padžiáuk džiovimą, sumalk. Iš kur gerą arklį turės – žiūrėk, paraisty padžiáutas bestovi kasdien (neturi ko ėsti, lysta) . O aš pasidžióviau liepos viedružėlius ant jovaro šakužėlės. atidėti, užmesti, apleisti: Tik pasiimsi kokį darbą ir padžiáuni. Bylą jau visai padžióvė. pasikarti: Tai senis, sulaukęs aštuntos dešimties, sumislino pasidžiáut! Visi išvaikščiojo, o tu čia vienas likęs nor pasidžiáuk – ir gyvuliai apšert, ir vaikai pavalgydint. Pasdžiáuk tu su savais pinigais!

2. užmušti: Aš tave padžiáusiu ant daikto! nušauti: Kad jausdavo girio [je] vilką, jį griebdavo padžiáut. Daugelį tai ir padžióvė an vainos. Tegul dar tas šuva pas mane į kiemą atbėga, tai aš jį tuoj ir padžiáusiu.

3. kalba nugalėti: Aš tavę vienu žodžiu padžiáusiu. Ot padžióvė, neturi ko ir sakyt.

4. parduoti: Jau karvę padžióviau.
dantìs padžiáuti [ant lentýnos] neturėti ko valgyti, badauti: Padžiáusi dantìs ant lentýnos. Ažkart viską suvalgysi, o paskui dantìs padžiáusi.
gómurį padžiáuti ant tvorõs nevalgiusiam būti: Vis makaronai ir makaronai, nors tu gomurį ant tvoros padžiauk.
káilį (
skū̃rą, kójines,
pañčekas.
bul̃kenas, kójas, kójas rankelès, kapkàs.
výžas) padžiáuti numirti, galą gauti: Neik į vakaruškas, ten padžiáusi káilį. Jau jis senai kójines padžióvė. Ar čia seniai jis ūžė, linksminosi, o jau šiandie kójas padžióvęs. Anas jau padžióvė bul̃kenas. O kai padžiáusiu kójas rankelès, tada išvargsiu savo vargelį. Duok ubagui grūdą, kunigui pūdą, ciesoriui pūrą, o pats padžiauk skūrą. I pãts výžas padžióvė.
pardžiáuti. pareiti: Net iš Vilniaus pėsčias pardžióvė.
pérdžiauti. suduoti, pertraukti: Lindo lindo, kol pérdžioviau su pančiu.
pradžiáuti. padžiauti, įdžiauti: Kažkokia mergina netikusiai pradžióvė jaują.
pridžiáuti. prikloti, pridėti džiaunant: Jaują linais pridžiauti. Aną dieną pridžióvėm pilną pečių. Kad džiauta, tai džiauta: pilnas atšlaimas tų jos pridžiautų̃. Pirtis miežių pridžiautà.
sudžiáuti.

1. sukloti, sudėti džiaunant: Pūro sėjimą linų sudžióviau į savo pakurą. Šįryt sudžióvėm paskutinę rugių jaują. Ant ardų sudžiáuk javus. Ir sudžióviau žalią liną. Kurgi sudžióvėt žlugtą?

2. užmušti: Atbėga ket [u] rios raganos, jis apsisuko su dalba ir visas sudžióvė.
uždžiáuti

1. užkabinti, uždėti džiaunant, padžiauti: Baltus marškinius uždžióvė ant karties, ir sudirbo musės. Maišus ant tvorų uždžióvėm.

2. uždėti antrą eilę džiaunant, šlapią ant sauso uždėti: Darbinykai patingėjo [viską išminti],
tai reikėjo uždžiáuti dešimt kūlelių linų.

3. užimti vietą džiaunant: Mano virvę kas uždžióvė.

4. be laiko sudžiovinti: Jau Zigmulio rugiai aždžiautì (nebrendę sudžiūvę) .

5. užskurdinti, suliesinti: Aždžióvė boba šeimyną – ką sudarius parduoda. Teliokui reikia duot gerojo pieno: kai jį greit aždžiáuni, kai kada neauga.

6. užkirsti, užduoti: Par drūtgalį uždžiáuk su kultuvu.

7. užeiti, užšokti: Priešakinės sargybos užsidžiovė ant stovyklos.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdziauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x