apdumti

.
dùmti, -ia, dū́mė

1. smarkiai pūsti: Tai dùmia vėjas. Vėjas dùmia pro kaminą. Vėjas pasisuko į vakarus ir pradėjo dumti. Užvakar audžiau prie lango, vėjas dūmė dūmė, pripūtė, ir skauda ranką. Šaltas vėjas tiesiai dumia į trobos duris. Oi pūtė dūmė šiaurus vėjelis, nupūtė vainikėlį.

2. pūsti dumplėmis: Blogos jo dumplės, kad taip sunku dùmti. Kalt neduoda, tik dumiù perdien. Ištisą valandą dumtuvu dū́mė. Kalvėj jis dumples dūmė. Vieni stovėjo prie priekalo ir kalė, kiti dūmė ugnį.

3. sunkiai kvėpuoti: Jau aš vakar mačiau, kad tas senis mirs: tik dū́mė, tik dū́mė. Dusulingas arklys vis dùmiasi iš vidaus. Mūsų arklys labai dùmias.

4. vėduoti, vėdinti.

5. smarkiai rūkyti: Vyrai kambary taip dùmia, kad dūmų iki žemės. Užsidegė pypkę ir dumia kap iš kamino į visą stubą. Dabar, laiko turėdamas, galiu ir savo pypkelę dumti.

6. dūmyti, dūlyti (bites): Nedumk gi taip, kad jau net akis ėda.

7. nešti, pustyti: Vėjas dùmia smiltis. | Sniegas dumia akis (lipdo) . nešti sąnašas: Minija į vieną pusę griauža, o į antrą duma.

8. atsiduoti, dvokti: Jis dùmia arielka. Mėsa jau dumia – suges!

9. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Pamatė vilką ir dū́mė namo. Griebk kepurę ir dùmk namo. Kur dabar pats taip dumì, kad net kakta išrasojus. Sėsk an dviračio i dùmk. Traukinys dumia per lygumas. Automobiliai dūmė vienas po kito. Greitai vykis, jau jis miškan dumia. Mes kad dū́mėm, tai dū́mėm. Ir dumia kaip ragana į Šatrijos kalną. Jonas rytoj Kaunan dùmias (važiuoja) .

10. smarkiai vyti, varyti, ginti: Kad aš tave dùmsu pro duris, atsižvilgėsi kaži kame. Kažin ar nedùmsime karvių lauka [n] ? Dùmk aveles į namą (tvartą) . smarkiai vežti: Mum kai griebė, tai dū́mė i dū́mė kažkiek kilometrų.

11. smarkiai ką daryti: Ans jau grovius dùmia (kasa) . Kurmiai pievą dùmia (rausia) . Šitas šienas jau kimštinas, dùmkim, vaikai, daržinėn. Šiandien jau dùmsim (kulsime) miežius. Nedùmk (nesupk) taip smarkiai – parlėksiam par balkį. Ir ima dumti sūpuokles kiek vien įstengdamas. Dumkimos (supkimės) stipriau, koks čia supimos. Daug nedùmkis (nesisupk), ka galva neapsisuktų.

12. bartis, pjautis: Ko judu su ta Senmare tep dùmiatos? Žiūrėk, kaip mūsų šunes dùmias.
akìs dùmti stengtis apgauti; meluoti: Be reikalo dumi man akis: ne toks kvailas esu, kad tau patikėčiau. Kas ten duos tuos stebuklus – dùmia akìs, ir gana. Jie dumia mums akis gražiomis savo kalbelėmis.
šónais dùmti sunkiai kvėpuoti: Jo arklys gal dusulingas, kad šónais dùmia. Jis buvo negreitas ir grįžo pailsęs, šonais dumdamas.
apdùmti, àpdumia, apdū́mė.

1. aprūkyti dūmais, apdūmyti: Prie bičių einant, pirma reikia jas apdùmti.

2. apnešti, apipustyti: Apdùmtas su dulkėmis. Ateina žiema, visa apkloja, apdumia sniegu. Visą anttrobį apdūmė. Parėjo visas pūgos apdùmtas. apnešti sąnašomis: Tinklus srovė teip apdūmė, kad išpešti nevaliojo. Akmuo upėje smiltimis apdùmtas. O ir surado sesytėlę ant jūrių marių dugnelio šėmoms smiltelėmis apdumtą.

3. išpūsti, padaryti išputusį: Karvei pilvą apdū́mė. Andai ir mūs karvę apdūmė.

4. greitai apeiti, apibėgti: Argi jis ant daikto nurimsta – àpdumia visus laukus. Šuo visus namus apdū́mė ir per vartus sugrįžo vėl.

5. apgauti: Nemanyk, manęs neapdùmsi. Vaikėzas apdūmė augusį žmogų. užburti, pakerėti: Ar jam apdùmta, anas neregi, ką po šonu medžias (miškas) . Vaikų negali suvaldyti – kap apdumti revijas kelia.
akìs apdùmti apgauti, įtikinti melu: Jis tau visai apdūmė akis. Tau, seni, turbūt akis apdūmė. Ano neklausk, ans moka akìs apdùmti.
atidùmti, atìdumia, atidū́mė

1. atpūsti, atnešti: Ta krosnis àtdumia trobon ugnį ir dūmus.

2. iki įgrisimo dumti dumplėmis: Vakar per dieną dumples dūmiau, tai jau atsidū́miau.

3. greitai atbėgti ar atvažiuoti: Kad atìdumia, tai atìdumia tas vaikas – kiba kokia nelaimė. Vaikas tekinas nuo piemenų atdū́mė prie tėvo. Atadū́mė kaip su mašina.

4. greitai atvyti, atvaryti: Galvijai jau vėl javuos – eik ir atidùmk prie namų.
įdùmti, į̃dumia, įdū́mė

1. įpūsti, pučiant įdegti: Sunkiai indū́miau žarijas. Iš tų pelenų da ugnies insidū́miau. Dumk nedumk, verdulis nebeįsidums, nes žarijos užgesusios.

2. įdegti dumiant dumplėmis: Pirma gerai anglius įdumk, paskui kišk geležį.

3. įpūsti į vidų, įnešti: Sniegules vėjas net į vidų įdūmė.

4. įdūmyti: Gerokai aulin įdū́mė.

5. greitai įbėgti: Kelios karvės ir laidaran įdū́mė begyliuodamos.

6. smarkiai įsupti: Aš gerai įdumu – mergės manęs bijo. Su suopyne kad įsidūmiau, galva sukos.

7. pastorėti, įsiganyti: Tu Kiburiuos buvai gerai insidū́męs.
išdùmti, ìšdumia, išdū́mė

1. išpūsti: Kap užeina vėtra, tai kad išdumia pirkią – an pečiaus kailinių reikia.

2. smarkiai išrūkyti: Tėvas vienu pradėjimu išdūmė tris pypkes.

3. išdūmyti: Visą dūmą jau išdū́miau prie vapsų.

4. pučiant išnešti: Vėjas šiaudus išdum̃s iš ratų. Kelis išsidū́mė, t. y. vėjis išdū́mė smiltį. graužiant išnešti: Vanduo par tvanus didelę duobę išdū́mė. pasakyti: Jeib tiktai žodžius išdumtumbit.

5. greitai išeiti, išbėgti ar išvažiuoti: Ka sutrepsėjau, tai katės tuoj išdū́mė lauk. Anos visos išdū́mė į vakarelį. Į Prūsus kuo veikiaus išdūmė. Avys išdū́mė iš tvarto. | Vargais negalais iš veršio išdū́miau (pabėgau) . Vakar visos bobos buvo išsidū́mę riešutaut.

6. greitai išvyti, išvaryti: Supykęs išdū́miau jį laukan.

7. išpūsti, padaryti išputusį: Užvalgau obuolių, tai ìšdumia vidurius. Išdū́mė pilvą vaiku [i]. Karvė priėdė dobilų su rasa, tai išdūmė ją kap kalną. | Vanduo tinklą išdūmė (išskėtė) .

8. smarkiai ką padaryti: Nejaugi tu vienas per trumpą naktį tokią duobę išdūmei? Kurmių žemė išdumtà. Žiūrėk, kokia ola žiurkių išdumta. Du bliūdus pieno išdū́mė (išvalgė) . Išdùmtas (ištryptas) kluonas – arkliai sulig kulnų eina. Prakeiktosios pelės ties šelmeniu išdū́mė baisybę skylių. Tvartai seni, sienos pelių išdùmtos (išurvuotos) . Išdū́mė (išvarė) pradalgį. Ans tiek aukštai mane suopynė [je] išdū́mė, kad misliau, jog aplinkuo apvirsiu. Vaikai taip išsidū́mė (įsisupo) , kad net šniūrai braškėti pradėjo.
nudùmti, nùdumia, nudū́mė

1. uždūmyti, uždūlyti: Tu vis bitims nùdumi pro šalį.

2. dūmijant nuvaryti: Nudùmk bitis nuo plauto.

3. nuvalyti nuo ko sąnašas: Kurių. tenai smarkūs sriautai nestengė pakušinti, tie, mirkdami vandeny, į plieną pavirtę, jau apdumiami smiltėmis, jau nudumiami, nuo amžių žlugsojo it akmenys.

4. greitai nueiti, nubėgti ar nuvažiuoti: Jis nudū́mė, t. y. nubėgo greitai arba nuvažiavo. Nudùmk į kaimą pažiūrėti, ar jau kulia. Kad nudū́mė, tai nudū́mė zuikis per laukus. Paskutinis traukinys į vakarus nudūmė. Kad tikras vaikas sirgtų, būč seniai nusidū́mus [lankyti]. Diementišky visi keturi buvom nusidū́mę.

5. greitai nudirbti (nukasti, nuravėti): Šiandien talka gerą gabalą bulvių nudūmė. Žolės nėra, lig pietų būčia ir nusidūmus.
padùmti, pàdumia, padū́mė

1. papūsti: Per ežerą padūmė vėjelis, ir vėl tyluma. Nenusimink, padumk tik į ragelį.

2. kiek papūsti (dumplėmis): Padùmk dumplėms. Padumk tu čia dumples, iki gelžis įkais.

3. pasirūkyti: Padùmsi paskui, valgyk!

4. padūmyti (bites): Einam, man dūmą padumsi. Padumk bites.

5. greitai nueiti, pabėgti, tolyn nuvažiuoti: Pasiėmusi, kas po nagų kliuvo, padumdavo. Garlaivis. su jais šalin padūmė.

6. smarkiai pasupti: Padùmk gerokai, juo nebnorės daugiau.

7. pasidaryti išdidžiam, pasipūsti: Kap ažsipiktino, tai ir sėdėjo pasdūmęs lodz (lyg) pūčka. Idant tuo pasidūmę pasipūtę, ubagų. neniekintumbim.

8. nusiduoti (kuo), apsimesti: Ana ant to buvo pasidūmusi, kad nieko netura, t. y. pasidavusi ant tavo valios. Ana liga pasidūmusi, o nė kokios ligos nėr. Juokdariu pasidūmęs, šposus sau bekreti.
pardùmti, par̃dumia, pardū́mė. greitai pareiti, parbėgti ar parvažiuoti: Kaip ugnis pardū́mė iš Kvėdarnos. Ar jau pardū́mei iš vestuvių? Ožkos, šunims apnikus, vienu vėju pardū́mė iš kadagyno.
pérdumti.

1. perpūsti: Vėjas perdums galvą, nurims širdis, ir sugrįš namo tavo sūnus.

2. praleisti kurį laiką dumiant, dūmijant: Ištisą valandą pérdūmė širšūnus.

3. greitai pereiti, perbėgti ar pervažiuoti: Viena valanda pérdūmė visus kalnus ir daubas Galindėnuose.
pradùmti, pràdumia, pradū́mė.

1. prapūsti dūmus: Pro aulio apačią pradū́mė iš dumtuvo.

2. greitai prabėgti: Arkliai išsigandę it viesulas pradū́mė pro vartus.
pridùmti, prìdumia, pridū́mė

1. pripūsti: Jis turėjo gerai atsikvėpti, kol plaučius kaip reikiant pridūmė oro.

2. daug prirūkyti: Šitokių čia svečių, tik prìdumia stubą, parėkauja ir išeina. Tie vyrai pilną kambarį pridū́mė. Vyrai taip pridū́mė, kad per dūmus nieko nematyti. Prisidū́mę i smirsta.

3. prinešti, pripustyti: Vėjas dūmų pridūmė į akis. Pagal marias, sako, smėlio kalnai pridumti. Kad pridū́mė tarpvartė [je] sniego pusiau kelių. | Šluotos nepavilgei ir pridūmei (pridulkinai) visą trobą. Žmonės jai niekų pilną galvą pridumia. prinešti sąnašų: Šulinys smilčių pridùmtas. Upė smiltimis pridùmta. prikuisti, prikapoti: Šapų pridùmta pelių.

4. pasidaryti išdidžiam, pasipūsti: Sėdi prisdū́męs kap erkė. Kada neateina, tai vis prisdūmus, nosį ažusukus.
akìs pridùmti įtikinti meluojant: Matyt, ir tau pridūmė akis.
sudùmti, sùdumia, sudū́mė

1. sunešti, supustyti: Vėjas didelę pusnį sudū́mė. Kame dumta sudumta [sniego],
o kitur visai plika. Greit bus lietaus – vakaruose daug debesų susidū́mė. sunešti sąnašų: Upė daug smilčių ant tos vietos sudū́mė.

2. sutrimituoti: Įsidėjęs tošelę ir birbynę į kišenę, sudumdavo savo ilgąjį trimitą. Vaikinas pučia ragan iš visų savo jėgų, ko žandai neplyšta, o sudumti negali.

3. greitai sueiti: Pietų visi sudū́mė, o darbui nebus.

4. suvyti, suvaryti: Sudūmė žąsis gardan.

5. susipjauti: Kaimynų šunes teip susidū́mė, kad vienas vos šalin nenuėjo.
į dùlkes sudùmti visiškai nugalėti: Aš jį į dùlkes sudū́miau.
uždùmti, ùždumia, uždū́mė

1. papūsti dumplėmis: Dumplės geros, tik reikia gerai uždumt, tai tuoj geležis įkais.

2. užrūkyti: Kad uždū́mė pypkoriai, galėtum kirvį ore pakabyt. Išrovė pradalgę – reikia užsidumti pypkę.

3. uždūmyti (bites): Anas smarkiai uždūmė bitis.

4. užnešti, užpustyti: Uždū́mė akis (žemėmi, sniegu). Taką į šulnį sniegas uždū́mė, reikės atkasti. Žiūri – ugi pirtelės sienos uždumtos beveik iki langų, uždumtos ir durys. Kaminas geras, neužsìdumia mašina (gerai dūmus traukia) . užnešti sąnašomis: Buvo gili sietuva, ale dabar jau uždumta. Uždums liuob gerklę Šventosios, ir [v] andenys neš mūso šienus. Šulinys uždùmtas, reikia išvalyt. | Tę yr pilis uždùmta, kalnas didžiausias. Uždūmė kaip velnias ežerą.

5. pučiant atnešti: An nakties maž ir uždum̃s lietaus. Vai iš kurios gi šalelės papūtė švelnus vėjas, kad uždūmė ant mano galvelės sunkų vargelį.

6. greitai užbėgti: Uždū́mė avys už miško.

7. gauti garsą pučiant: Tai žmogus pasakė – kaip lazdon uždūmė.
akìs uždùmti

1. apgauti: Šiandiej tau nepasiseks jam ãkys uždùmt.

2. pasigerti: Viršininkas norėjo užeit į geresnį viešbutį, tik nepataikė, nes per daug buvo uždumtos akys.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdumti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x