apdulkinti

dùlkinti (-yti), -ina, -ino

1. dulkėti 1: Kam tu dùlkini po nose? Nešluok, ka tep dùlkini! Iš trijų kampų vėjelis pūtė, baltas smilteles dulkino. Žiemys savo dumples pradeda judint ir besijodams nei sietais dùlkina sniegą. Traukia, dulkina pakulas nuo kurių metų. Dulkina kaip pelus sijodamas.

2. valyti iš ko dulkes: Dùlkina patalus. Dùlkinaus drabužius, bet neišsidùlkinau.

3. berti miltus į vandenį, praduoti: Iš rudenio nedùlkink arkliam, palik pavasariui.

4. lynoti, dulkti: Lietus dulkino. Veizėk, jau dùlkinti pradėjo. Sniegas dùlkina pamažku.

5. smarkiai varyti, vežti, nešti: Nelok dykosios, be kai dùlkinsiu iš gryčios! Šuva dùlkina kiaules iš kiemo. Kelius maišus susiėmęs, bedùlkinąs numie (namo) .

6. bėgti: Skubėdamas dulkinau į stotį.

7. mušti, pešti, bausti: Pareis girtas, ir dùlkina savo bobą. Jis vėl piemenis botagu dùlkina. Juodu ėmė peštis ir tiek dulkinos, tiek dulkinos, kol tik gana gavo. išdykauti (ppr. keliant dulkes): Bernai su mergom dùlkinas po šiaudus.

8. vaisinti: Gaidys vištą dùlkina. Šuo kalę dùlkina.
apdùlkinti

1. apdulkėti 1: Dulkėmis apdùlkinai drabužius. Ėjau vaikščiojau po rūtų darželį, tenai aš apdulkinau žalią vainikelį. Oi aš aplaistysiu sierą žemelę gailiom ašarėlėm, kad neapdulkintų mano motinėlės naujo grabelio. Maišus bedulkindama, ir pati apsidùlkinau.

2. apvaisinti žiedadulkėmis: Kai kurie augalai apdulkinami tik vabzdžių. Dauguma obelų, kriaušių ir trešnių veislių savo dulkėmis neapsidulkina.

3. apgirsti, apduiti: Gal apsidùlkinęs, kad nenušneki. Midumi apsidulkinę, sumigo.

4. truputį palyti, pakrapinti: Koks čia lytus, tik apdùlkino, bet varsto (vasarojaus) vežti jau nebegal.
atidùlkinti

1. atvaryti: Nespėjo ateit vakaras, ir jau galvijus iš lauko atidùlkinai.

2. atbėgti, ateiti: Jonas atidùlkina paskui.
įdùlkinti.

1. įdulkėti 1: Vakarais reikia [į akį] įdulkinti noriformo miltelių. Įsidulkinau į akį žemių.

2. pabarstyti, užpraduoti: Įdedu burokėlių, įdulkinu saujelę miltų, tai arkliai kad burlija. Koks ten dėjimas [druskos] – įdùlkino kiek, nė nežymu.

3. įvaryti: Užpliudytas šuva tuoj įdùlkino kiaulę kieman.
išdùlkinti

1. išdulkėti 1: Neduok miltų – išdulkinsiu, neduok duonos – sutrupinsiu. Tą obelį nukirto ir sudegino ir pelenus po laukus išdulkino. Mikrobai kosint arba čiaudant išsidulkina į orą.

2. išvalyti iš ko dulkes: Ar išdùlkinai tu drabužius? Išdaužyk, išdùlkink gerai maišą. Vaikeliai, išdulkinkit sniegą iš mano vilnų.

3. išvaryti, išvyti: Parvažiavo girtas, tai visus išdùlkino iš namų. Tik išdùlkinau vaikus iš uogų, jie ir vėl čia. Šunį paleisk – išdùlkins [kiaules] iš kiemo. Išsivijo šuva vilką, išsidùlkino.

4. išbėgti: Merga, iš pykčio pamėlynavusi, išdulkino.

5. išmušti: Išdulkino langus ir nukūrė švilpdamas.

6. išgerti: Suėjo vyrai ir išdùlkino visą bačką [alaus].

7. išprievartauti, išžaginti: Mergą išdùlkino. Saugokis, mergele, jis gali tave išdùlkinti!
káilį išdùlkinti prilupti: Jam vakar gerai káilį išdùlkino.
nudùlkinti

1. nuvalyti nuo ko dulkes: Gal nudùlkinsi man nugarą, labai apdulkėjusi. Knygas nudùlkinti. Išlipusi iš vežimo, pasikraipė, pasisukinėjo, nusidulkino. Nusidulkino į rankovę kepurę.

2. nuvyti, nuvaryti: Jų arklius iš rugių kažin kur nudùlkinau. Nudùlkino į kalėjimą. Nusivijo šuva kiškį, nusidùlkino.

3. nubėgti: Vilkas nudùlkino. Arklys pasibaidė ir nudùlkino per kalną.

4. nupešti: Nupešė dukrytės [žvirblį],
nudulkino, iškepė mamužė, iščirškino.

5. išprievartauti, išžaginti: Ką tu su juo – nudùlkins kaip gaidys vištą, ir eik sau!
padùlkinti

1. truputį nudulkinti, pavalyti iš ko dulkes: Padùlkink biškį dulkes. Einam, tą kaldrą kiek padùlkinsme.

2. truputį palynoti, padulkti: Nekiek padùlkino, ir pagadino kelį.

3. paskraidinti: Praeitą vasarą mune padùlkino po orą pusbrolis su lėktuvu.

4. papešioti, pakritikuoti: Kritikas bus čia kiek įsišokęs ir be reikalo padulkinęs senį mūsų kalbininką.
pardùlkinti. parlakdinti: Petras greit nutvėręs arklius pardulkino namo.
pradùlkinti. pravyti, pravaryti: Visas kiaules pro spragą pravijo, pradùlkino.
pridùlkinti.

1. pridulkėti: Šokdami daug pridùlkina. Šalin nuo ugnies – puodus pridulkinsi!. Ale i prisidùlkinę stubą!

2. truputį užberti, uždulkinti, pripraduoti: An dobilų truputį miltų pridùlkinu ir šeriu ančiokus.

3. prigainioti, privarginti: Kai anas išeina akėt, tai tiek pridùlkina kumeles, kad tos paskiau lyg metus neėdę.
sudùlkinti.

1. sudulkėti 3: Šluodamas sudùlkinai dulkes, t. y. pakėlei. Avinas, nu kalno bėgdamas, su kojoms smiltis tyčiomis sudùlkino, kad vilkui akys su smiltėms pridulkėtų.

2. susitepti dulkėmis: Bitė, įlindusi į žiedą, susidulkino ir nuneš dulkelių į kitą žiedą.

3. dulkinant supilti: Tie miltai iš maišų sudùlkinti.

4. sumušti: Jis juos vieną po kito taip sudulkino, kad. jie visi bevėpsą pasiliko. Na, tai mes prancūzus sudulkinsim.
uždùlkinti. uždulkėti:

1. Didelis kiekis dulkių ore tiek uždulkina plaučius, kad plaučiai pajuoduoja. Sutrynė į dulkes ir uždulkino ant vandens.

2. Tas autobusas smarkiai uždùlkino. Ot kad uždùlkinai gryčią!. Kažin katras čia uždùlkino (uždūlino, užgadino orą) kap kiaulė už stalo.

3. užbarstyti, užpraduoti: Uždùlkink arkliui miltų, geriau ės.

4. užnešti, užgabenti: Uždùlkink paėmęs tą maišelį ant klėties.

5. užsigerti, apduiti: Jau tu per daug užsidulkinęs, dėl to ir nušneki nė šį, nė tą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdulkinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x