apdaužyti

daužýti, daũžo, daũžė.

1. skaldyti, trupinti į gabalus: Daužau mūrus. Vėjis langus daũžo. Še riešutų, daužyk! Jug ir šventiejai puodus daũžo. Parėjęs girtas viską tik mėto, daũžo.

2. trankyti: Vilnis krantą daužo. Daũžo kojas. Ką jie bedaužo šakas, paimk ir nuraškyk grūšias. Rankas tai trina, tai daũžo, kad kiek apšiltų. Juokiasi, rankas daũžo. Visi mylavos, barės, kumstes į stalą daužė. | Galvelė skaudėjo, kosulys daužė. | Tę nulėkę [lėktuvai] ims daužýt (bombarduoti) . Liežuvis kūną daužo. Daũžės gyvulėlis. kol nusibaigė. Tie rugeliai šįmet gerai nesidaũžo, nesiblaškia lyg sušvinkę. Širdis ėmė taip pašėlusiai daužytis, kad, rodėsi, iš krūtinės iššoks.

3. mušti, pliekti: Užginta vyresniesiems daužyti kareivius. Vaikas be reikalo nėr ko daũžo. Nedaužýk su pagaliu gyvulio, a proto neturi! Arklys nekantriai prunkščia ir uodega daužo pašonius. Nors per galvą daužyk, niekaip nepamenu. Ot žmonės – pasigeria ir daužos su pagaliais. Vaikai, ko jūs daũžotės!

4. skirstyti iš pradalgių (šieną): Šiemet labai plonos pradalgės, nereik nė daužyti. Reikėjo pradalgius daužýt, šieną grėbt ir vartyt. Jau beveik reikia eit šienas daužýt.

5. bastytis, klajoti, trankytis: Ans labai mėgsta daužýties pašaliais. Nė dienos nepabūna namie, daũžosi po žmonis kaip apsėstas. Žiema prieina, vėl daužýkis po mišką. Aš daužiaus po platųjį pasaulį. Neperleiskig man daužytis ant žemės. Šitai iš tiesos didis kryžius bei vargai yra. kožna diena pro svetimas žmones daužytisi. valkiotis: Per anksti pradėjo daužýtis su pusberniais.

6. siausti, išdykauti: Judu nesidaužýkita tei, būkita ramūs. Daužos kap pasiutę. | Vaikai daũžėsi ant ledo (išdykaudami čiaužė) .

7. blaškytis: Daužos lyg velnio užsėstas. Kanarėlė daužosi narvely.

8. lakstytis, burkštis: Kumelė daũžos, avis burkščias, kiaulė krekias. Šį rudenį avys anksti pradėjo daužýtis.
kalbomìs (žõdžiais) daužýti apkalbėti: Kaip vėjas pučia, medžių šakas laužo, taipo mudu jaunu svietas kalboms daužo. Nustos ir svietelis mumi žodžiais daužęs.
nùgarą daužýti su kulnimìs greitai bėgti, skubėti: Bėgo, su kulnim̃s nùgarą daũžė.
rankàs daužýti stebėtis: Ir rankàs daužáu – nebėr avino.
apdaužýti.

1. truputį sudaužyti: Vaikai ir tvoras apdraskė, ir langus apdaužė. Apsidaũžė indai par laiką, reik naujų.

2. aptrankyti: Apdaužýk antausius, t. y. aptrankyk. Arkliai pasibaidė, ir apdaũžė Petrą. | Ledai smarkiai apdaũžė (apkapojo) rugius. Obuoliai apsidaũžė bevežant. Kojas apsidaužaĩ į bul'bas, kol pereini per bulbieną. | Gali valgyt pilvą apsidaužýdamas, kiek patinka. apakėti: Vos tik po kartą apdaužiaũ dirvą, ir akėčia pagedo.

3. apmušti: Vyras pačią apdaũžė. Gužynėse apsidaũžo vyrai.

4. apdirbti, aptvarkyti: Vis didžiumą apdaužysim (apravėsime) linų. Jau mes visus darbus apsdaũžėm. Jūs visi išvažiavot, o aš čia niekaip neapsidaužaũ vienas su darbais. Būsim su darbais apsidaužę. Mergos mūs dar šiek tiek apsidaũžo po kampus (apsitvarko) .

5. apsiprasti, aprimti: Kol vaikas apsidaužys naujoj vietoj, tol jam bus sunku. Ilgiau padirbęs, ir jis apsidaũžė (nuvargęs aprimo) .

6. pasilakstyti, pasiburkšti: Apsidaũžė kalė su kaimyno šuniu.
atidaužýti.

1. daužant atitrupinti, atskelti: Atidaužýk biskutį sūrio man.

2. atitrankyti, atitalžyti: Atidaũžė jam plaučius, ir reikė mirt. Vai, už tą darbą tau antausius atidaužỹs.
ragùs atsidaužýti išsidūkti: Jaunystei reikiant duot išdūkti ir ragus atsidaužyti.
įdaužýti.

1. įdaužti, įskelti: Visos stiklinės įdaužýtos, nėra nė vienos sveikos.

2. daužant įstumti.
išdaužýti.

1. išdaužti 1: Reikia uždaryt ažulangės, kad ledai neišdaužytų stiklų. Dalgė buvo labai išdaužýta. Išdaužýtas kelias. Nunešk į kalvę pataisyti pentelę, vakar, beplakdami dalges, išdaũžė. Susimušė, langus išsidaũžė. Kasmet priperku po tuziną stiklinių: žiūrėk, per metus ir išsidaũžo. Vienas kitam dantis išsidaũžė.

2. ištrankyti: Kol parjojau, visus kaulus išdaũžė. Nusivilko šviesų, dryžuotą švarką, išdaužė dulkes. Šiandie graži diena – išdaužýk išnešus tu tuos kailinius ant saulės. | Daktaras su triūbele paklauso, išbarškina, išdaũžo. | Kosulys išdaũžė krūtinę. išblokšti (javus): Šiemet blaškai tokie sudrėgę, nesiblaškia – negali žmogus išdaužýt.

3. ištalžyti, primušti: Jis visiem jum snukius išdaužỹs. Pasigėrei, snukius išsidaužeĩ – i vė gerai.

4. užmušti (visus): Kad aš taip kantrybės neturėč, kaip tu, tai visus griaustiniu išdaužyč.

5. išskirstyti (iš pradalgių šieną): Paimk grėblį ir išdaužýk šieną iš pradalgių. Vaikai, nulėkit išdaužýkit pradalgius.

6. ne laiku išeiti, išvažiuoti, išsitrenkti: Išsidaũžė nakties čėse, kai nė šuva nelekia. Tas berno šmotas išsidaũžė į kaimą, ir niekap negalim sulaukt.

7. išsibastyti, išsitrankyti: Jis po visus kraštus išsidaũžė, bet niekur gerai nerado. Išsidaužaĩ par mergas, o valgyt namo pareini.

8. išsišėlti, išsidūkti: Išsirėkia, išsidaũžo atsikėlęs nuo ryto, paskui ramus perdien.
nudaužýti. nudaužti:

1. Pamažu neškit sesaitės kraitelį, nenudaužykit skrynei pakojėlių. Arkliai nudaũžė šlejaraikštes!

2. Buvo keli obuoliai, ir tuos pačius vaikai nudaũžė. Grūdelius lauke jau vėjai buvo nudaũžę. Antanas, nusidaužęs šluotražiu kojas, numetęs nuo uostų ledus, atsisėdęs tarė. nupjauti (dalgiu): Rugiai blogi buvo, tai dalgėm ir nudaũžėm. Bulbienokus nudaužiau.

3. daužant sužeisti, sugadinti: Neužkišk sienojų. kad arkliui kulnų nenudaužytų. Vėjai nudaužo (nuplėšo) stogus. Per akmenis neik – čebatai nusidaũžo. daužant nugalėti: Jo kakta kieta, kaip avino, pasiryžusio savo priešininkus nudaužyti.

4. nusibastyti, nusitrenkti: Jin nusidaũžė toli. Dabar vyrai nusidaũžo naktims į kelintą kaimą. Nusidaužýti iš vieno pašalio į kitą, t. y. nueiti.

5. nuvargti: Žinoma, par naktis beeidamas nusidaũžo.

6. prapulti, dingti: Mano pirštinės kažkur nusidaũžė.
padaužýti

1. patrankyti: Da padaužýkit tolkas, kad spalių neliktų. Padaužýk smarkiau [į duris],
tai gal išgirs. Jis moka tik kumštimis stalą padaužyti. | Kad aš vieko turėčiau, tai nors tau darželį padaužýčiau (patrupinčiau grumstus) .

2. daužant pasiskinti: Įbėgęs sodan piemuo pasidaũžė botkočiu obuolių ir išlėkė.

3. pasibastyti, pasitrankyti: Pasidaũžė po Ameriką ar dešimtį metų ir vėl sugrįžo.

4. besidaužant gauti galą: Jie tę pasdaužỹs.

5. pasilakstyti, pasiburkšti: Kumelė pasidaũžė. Dar žiemą išmis, pasidaužys, ir bus karvė. Karvė dveji metai nepasdaũžė, bergždžia.
parsidaužýti su triukšmu pareiti, parsibelsti: Dvylikėj parsidaũžė iš kažin kur girtas ir dabar dar tebemiega.
pradaužýti

1. pradaužti 1: Su pagaliu ledą pradaũžėm. | Kelias jau buvo kiek pradaužýtas (važiuojančių aplygintas) .

2. prakulti (su spragilais): Ir mes pradaũžėm su spragilais kviečių ragaišiui. Javų tik sėklai prasidaužýdavo.

3. prasibastyti, prasitrankyti: Visą amžių ėsu prasidaũžiusi po svetimas šalis. Kur prasidaužei, ė kur valgyt ateini!
pridaužýti.

1. primušti: Parėjęs girtas vyras pridaũžė pačią. Primušė, pridaũžė nekaltą žmogų, ir daryk tu jam ką!. Gana jau, prisidaũžėt, jeig patys nesiskiriat, tai mes išskirsme.

2. daužant daug primušti: Išėjęs ing krūmus, būdavo, tetervų, jerubių tai su pagaliu prisidaužydavai, kiek tik norėjai, be jokio ginklo.

3. daužant prisiskinti: Kai niekas nematė, tai vaikai prisidaũžė pusžalių obuolių.

4. priakėti prieš sėjant: Ar jau sėjat? – Ne, tik pridaužaũ. Da pridaužysiu velėnas ir sėsiu miežius. Pridaũžė rugiam, teip ir liko neapsėta.

5. prisibastyti, prisitrankyti: Užteks da laiko: ir sviete prisidaužỹs, ir namie pribus.

6. prisisiausti, prisilakstyti: Tas mūsų vaikas taip per dieną prisidaũžė, kad dabar nebenori nė valgyti.
sudaužýti.

1. sumušti į gabalus, sutrupinti: Kažin kas sudaũžė puodelį. Arkliai sudaũžė vežimą. Nešęs velnias akmenį, didumo kaip gryčios, ir sudaužyt norėjęs Anykščių bažnyčios. Sudaužyti į smulkius gabalėlius. Akėčios nevienodai įeina į žemes, ir jos plutą tik vietomis sudaužo (suardo) . Kad tave grausmas sudaužytų!. Jau visi puodukai susidaũžė – reik naujų pirkt.

2. sunaikinti, parblokšti: Pirmiausia turėjo sudaužyti imperializmo grandines ir išvaduoti šias tautas iš tautinės priespaudos. Pone, tava dešinė sukūlė (sudaužė) neprietelius.

3. sutrankyti: Esu labai pavargęs, visas kaip sudaužytas. Krečiant obuoliai susidaũžo. Susidaužýk obuolį, tai bus daugiau skystimo ir ne toks rūgštus. Išpuolė uodas iš ąžuolėlio, susidaũžė galvelę.

4. primušti: Vyrai, pasigavę vagį, taip primušė, sudaũžė kaip obuolį. | Pasivijęs snukį sudaũžė.

5. susidainuoti: Kai susdaužaĩ, tai gražu.
sudaužýta širdìs. Štai dulkėse tavęsp vaitojam su sudaužyta širdimi.
uždaužýti.

1. sutrankyti: Jį teip mušė, kad uždaũžė ausis, ir turėjo operaciją daryt. Iš kur bus gudrus vaikas, tėvų uždaužýtas.

2. užmušti: Karalių pririšt prie jo paties žirgo uodegos, tai jį ir taip uždaužys. Užsidaužỹs tie arkliai po namą – bilda, net sienos dreba.

3. mirti nuo blaškymosi, daužymosi: Be jo pasilikus ko neužsidaũžė iš nerimo.

4. uždirbti dirbant kalvėje: Vyras da uždaũžo, tai ir verčiamės taip.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdauzyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis