apdarkyti

darkýti, dar̃ko, dar̃kė.

1. netvarkingai, prastai ką dirbti, niekais leisti; bjauroti, gadinti, dergti: Kam tu darkaĩ drabužius? Gyvoliai dar̃ko javus, rikes, mendelius, t. y. anuoja, gadina. Toks siuvėjas tik dar̃ko gelumbę, gerai nepasiuva. Suvyk siūlus į kamuolį, kam darkaĩ. Kas bus iš tavo to darbo, tik medį darkaĩ! Darkýk darkýk miltus, pažiūrėsim, kas bus, kai ateis pavasaris. Tu tik mėsą darkaĩ, toks sudžiūvęs! Blogas artojas ne taiso, bet dar̃ko dirvą. Tas sūnus jam, būdavo, paraką šaudo, darko. Durnius anei žiburio nedegė: kam dykai balanas darkyt? Ei traukė traukė šilkų nyteles, darkė vingių raštelius. Giriose mums medžius geriausius lupdamos dar̃kot. | Kokis ten šalavalka turi mums mergas darkyti! daryti negražų, bjaurinti: Ona graži, bet Marcę dar̃ko jos didùmas. | Darkyta kalba (žargonas) .
darkýtai. Darkýtai kalba.

2. mainytis, darytis bjauriam. Gamta jau nebežinojo kaip darkytis: ir atlydis, ir apskarda. Reikia skubint šienas vežt: orai dar̃kosi, gali lietaus būt. būti bjauriam: Visa nedėlia oras dar̃kosi. Tris dienas oras dar̃kės, paskui ėmė šalt. Nemunas dar̃kosi: vietom stovi, vietom teka.

3. neskoningai, negražiai rengtis: Merga dar̃kos kaip nežmogus, t. y. bjauriai rėdos, nesvietiškai. Nesidarkýk su tom naujosiom madom: tau visai nepritinka! negražiai elgtis, maivytis: Nė gražumo negražu prie žmonių darkytis (žargstytis) .

4. niekinti, plūsti, šmeižti: Kam tu jį darkaĩ, t. y. apkalbi! Nedarkýk pats savę ir kitus. Apie save nepamislija, o kitą dar̃ko į smertį. Pati pradėjo baisiai ant savo vyro bartis ir jį darkýt. Mokytojai ir mokytiniai kits kitą darkę ir didį šauksmą pakėlę.

5. išdykauti, siausti, dūkti: Dar̃kėsi dar̃kėsi, kolei nosį susigrūdo. Vaikai, nesidarkýkit! Tik pas svetimus nesidarkyk, negražu! Jonuks. darkės su kate po stubą. Šiai karvei reikia buliaus, matai, kap ji dar̃kosi.
apdarkýti

1. apteršti, apipurvinti, sutepti: Apdarkýti anus su purvais. Tu mano lovą apdarkei. Sąžinė jų, būdama silpna, yra apdarkoma. Beeidamas per purvynę, visas apsidar̃kė, apsitaškė.

2. neskoningai, nepadoriai apsirengti: Apsidar̃kius ta Ona, apsidar̃kius, nė gražėt negražu!
išdarkýti.

1. išdraikyti, išdraskyti, išmėčioti: Gyvoliai išdar̃kė rugių rikes, javus. Kam tu išdarkeĩ mergelės visus pašalius, t. y. išmėčiojai. Ko lakstai kap aitvaras plaukais išdarkýtais? Turėjau pinigo, tai ir išdarkiaũ tai an šio, tai an to. Tas mėšlas išsidar̃kė, sudegė.

2. išbūti nepastoviam. Visą nedėlią išsidar̃kė oras. pasikeisti, buvus bjauriam: Kelinta diena kai bjauri, mažu jau išsidarkỹs.

3. neskoningai, nepadoriai išsitaisyti, apsirengti: Eina merga išsidar̃kius. Viens šiokiais, kits kitokiais rūbais išsidarkę buvę.

4. išplūsti, iškeikti: Avis užšoko ant rugių, tai kaimynė visą mūsų giminę išdar̃kė. Kai susitiksiu, aš ją išdarkýsiu. O dėl ko tu taip lietuvninką nabagėlį išdarkaĩ? Tai tau tau, brolyti, tėvelio močiutės neklausyti, sesytes jaunąsias išdarkyti. Susitikusios prie šulinio, abidvi išsidar̃kė.
nudarkýti.

1. nubjauroti, nugadinti, niekais paleisti: Vaikai riešutus jaunus nudar̃ko. Tiem tvartam reik nemažai molio – daug žemės nudarkýt. Su mašina kuliant daugiau grūdų nusidar̃ko (nusimeta) .

2. išplūsti, apšmeižti: Ir kas tik kaip nors galėjo, nušaipė ir nudarkė juos. Vaikinas nudarkė bei šmeižė mergaitę.
padarkýti

1. kiek pagadinti.

2. padarganoti, pabūti nepastoviam: Matysi – pasidarkỹs ir vėl bus gražus oras.
pridarkýti

1. pridraikyti, primėtyti: Pridarkei visur po aslą.

2. pridergti, priteršti: Spėk išsišluot, ir vė pridar̃ko. Mauša nairėsi kaip katinas, peleną pridarkęs.
sudarkýti

1. sugadinti, subjauroti, niekais paversti: Raupai jo veidą sudar̃kė. Jis sudarkė medegą betašydamas, t. y. sugadino. Jis nemoka siūti, viską sudar̃ko. Sudar̃kė tuos burokus palaidi arkliai. Tik ką pasės, tai kirmėlės, vabalai sudarko. Buvo šieną bevežą, ale lytus viską sudar̃kė. Aš tave mažą užauginau, išmokinau, kiek tu man duonos sudarkei! Jie pamatė sudarkytą našlaitės lavoną. Lovą sudarkei tavo užkopimu. Bet jaunos dienos sudarkytos. Karvutei niekas nekenkė, tiktai ji buvo mažumą skilvį susidarkiusi. daryti negražų: Straipsniai parinkti rūpestingai, ir kalba nesudarkyta. Jo mislys yra sudarkytos. | Lietuvininkai yra sudarkyti (jų kalba sugadinta, nebegryna) . išniekinti, suvedžioti: Gėdiškai sudarkyti mergą. Jei man ją sudarkysi, tai nuskausi ne tik ją, ir mane patį. Susidar̃kė merga, t. y. paliko vaikmergė.

2. pasidaryti bjauriam. Tas oras visai susidar̃kė.

3. susibarti, išsiplūsti: Žmonės čion. tarp savęs nesusidarko.
uždarkýti. užbarstyti, pridraikyti: Veždami šieną, gerai vežimus apdarykit, kad nebirėtų, ba taip visą kelią uždarkyste.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apdarkyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis