apčiupinėti

čiupinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. pirštais lytėti, graibyti: Aklas čiupinė́ [ja] sau kelį lazda. Tėvas vėl prie vežimų čiupinėja maišus. Prožektorius ėmė čiupinėti kelią. Čiupinėjo akimis jo švarką. Galiuką pabėgę sustojo, čiupinėjas pakinkius.

2. turėti, laikyti (rankose), naudoti: Ilgą laiką jau jis buvo nemedžiojęs, net užmiršo, kada šaudyklę rankose čiupinėjo. | Jau matyti, kad grėblį čiupinė́jusi (moka grėbti) . Iš visos jų giminės pirmas mokslus čiupinės!

3. spausti, griebti, varginti: Visus šįmet ligos čiupinė́ja.

4. kasti bulves neišraunant kelmo, paliekant dar toliau augti; urvinėti: Ar bulbas kasi jau kap reikia, ar da tik čiupinė́ji? Nebeauga [bulvės] taip, kai jau pradedi čiupinė́t.

5. vartotis: Visur čiupinė́jasi i čiupinė́jasi tie kilai [lašinių, sviesto].

6. gaišti: Ko čia tep ilgai čiupinėjies? Aš turu čiupinė́ties, kol tą alų padirbu. Čiupinėjas kaip skolintais nagais.
apčiupinė́ti.

1. paliesti iš visų pusių; apžiūrėti, patikrinti čiupinėjant: Kožnas akmuo y [ra] mano rankom apčiupinė́tas. Gerai apžiūrėjau, apčiupinė́jau, nebėra žymės, kur buvo įdurta. Žydas, pirkdamas gyvulį, apčiupinė́ja. Ir kaip jį buvo apčiupinėjęs, bylojo. Apsičiupinė́dama bematau [pareiti]. Apsičiupinė́k, gal turi kišenėj.

2. nešvariais pirštais apterlioti, apčėploti: Apčiupinė́jo duoną, ir aš valgysu!

3. čiupinėjant aptikti, apčiuopti: Maiše kažką keistą apčiupinėjau.
iščiupinė́ti.

1. išžiūrėti, išieškoti čiupinėjant: Visą audeklą iščiupinė́jau ir neradau tavo įkištos adatos. Nežinau keno iščiupinėta visi grybai, kad nūnai keletą mažutukų radau. stropiai ištardyti, išklausinėti: Visus liudininkus iščiupinė́jo, kol teisybę rado.

2. išsirengti čiupinėjantis, gaištant: Ar tu, pelėda pušyno, kada išsičiupinė́si, ir vakaras ateis!
kójų ãpačias iščiupinė́ti labai iškritikuoti: Kojų apačias iščiupinėjo Druskius.
nučiupinė́ti.

1. išterlioti nešvariais pirštais: Staldengtę bematant nučiupinė́jo. aptrinti: Praskleidė senikė jau pageltusį ir gerokai nučiupinėtą, smulkiu, dailiu raštu tirštai primargintą lapelį.

2. čiupinėjant ką padaryti: Vienas serbentų kerukas buvo, ale Jonukas nučiupinėjo (nurinko) . Du krepšu agrastų kol nučiupinė́jau, nubodo nu paties velnio. Tą kaulą nugraužt reikėjo, imk jį ir nučiupinė́k.

3. apgauti: Kad mane tavo tėvas nučiupinė́jo, tai nučiupinė́jo!

4. nuplėšti: Ką kunigas sugriebia, gerai nučiupinė́ja.

5. čiupinėjant nudėti, pavogti: Šalin nuo diržo, rupūžiukai! bečiupinėdami ir nučiupinėsite! Visas mano bulbas dykis (šernas) nučiupinėjo.

6. nuvarginti čiupinėjant: Ką gi beaugs žolyniukas, visų nučiupinėtas.
pačiupinė́ti.

1. pirštais palytėti, pagrabinėti: Pačiupinė́k, koks audeklas minkštas! Jei neteisybė, tai pačiupinė́k. Įsakęs, kad kitam niekam neduotų nė pačiupinėti. | Bene nori pačiupinė́jamas, t. y. bene reikia tave pačiupinė́ti, pagnaibyti. Jie ateina ne darbo dirbt, ale su mergom pasičiupinė́t.

2. pristverti, prigriebti: Milicija aną gerai pačiupinė́jo už tą vagystę. | Visus iš eilės šiltinė pačiupinėjo (visi šiltine sirgo) .

3. primušti: Aš tave pačiupinėsiu, kad tu mano šešėlio bijosi! Palauk, aš tave dar pačiupinė́siu! pasigalinėti: Jei nori, einam pasičiupinė́t, pamatysim, katras stipresnis.
pérčiupinėti

1. peržiūrėti, patikrinti čiupinėjant: Ana párčiupinėjo drabužius. Pérčiupinėk da sykį, gal rasi.

2. kurį laiką čiupinėtis, gaišti: Nu dvylektos pársičiupinėsi jaujo [je] lig ryto.
prasičiupinė́ti pragaišti besičiupinėjant: Prasičiupinė́jo apie tas malkas, o supjauti nieko nesupjovė.
sučiupinė́ti.

1. įstengti suimti pirštais, sugrabinėti: Įverk man adatą, aš nebesučiupinė́ju.

2. suterlioti čiupinėjant: Nešvari knyga, sučiupinė́ta.

3. neskubant susirengti: Kol anie pasikinko, susičiupinė́ja, ir šienas gali sulyti.
užčiupinė́ti. čiupinėjant nuvarginti: Apsvilk nauju rūbu, tai bobos ir ažučiupinė̃s.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>čiupinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pirštais lytėti, graibyti: </span> Aklas čiupinė́ [ja] sau kelį lazda. Tėvas vėl prie vežimų čiupinėja maišus. Prožektorius ėmė čiupinėti kelią. Čiupinėjo akimis jo švarką. Galiuką pabėgę sustojo, čiupinėjas pakinkius. <br/>2. <span class="explanation">turėti, laikyti (rankose), naudoti: </span> Ilgą laiką jau jis buvo nemedžiojęs, net užmiršo, kada šaudyklę rankose čiupinėjo. | Jau matyti, kad grėblį čiupinė́jusi <span class="explanation"> (moka grėbti) </span>. Iš visos jų giminės pirmas mokslus čiupinės! <br/>3. <span class="explanation">spausti, griebti, varginti: </span> Visus šįmet ligos čiupinė́ja. <br/>4. <span class="explanation">kasti bulves neišraunant kelmo, paliekant dar toliau augti; urvinėti: </span> Ar bulbas kasi jau kap reikia, ar da tik čiupinė́ji? Nebeauga [bulvės] taip, kai jau pradedi čiupinė́t. <br/>5. <span class="explanation">vartotis: </span> Visur čiupinė́jasi i čiupinė́jasi tie kilai [lašinių, sviesto]. <br/>6. <span class="explanation">gaišti: </span> Ko čia tep ilgai čiupinėjies? Aš turu čiupinė́ties, kol tą alų padirbu. Čiupinėjas kaip skolintais nagais. <br/><b>apčiupinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paliesti iš visų pusių</span>; <span class="explanation">apžiūrėti, patikrinti čiupinėjant: </span> Kožnas akmuo y [ra] mano rankom apčiupinė́tas. Gerai apžiūrėjau, apčiupinė́jau, nebėra žymės, kur buvo įdurta. Žydas, pirkdamas gyvulį, apčiupinė́ja. Ir kaip jį buvo apčiupinėjęs, bylojo. Apsičiupinė́dama bematau [pareiti]. Apsičiupinė́k, gal turi kišenėj. <br/>2. <span class="explanation">nešvariais pirštais apterlioti, apčėploti: </span> Apčiupinė́jo duoną, ir aš valgysu! <br/>3. <span class="explanation">čiupinėjant aptikti, apčiuopti: </span> Maiše kažką keistą apčiupinėjau. <br/><b>iščiupinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išžiūrėti, išieškoti čiupinėjant: </span> Visą audeklą iščiupinė́jau ir neradau tavo įkištos adatos. Nežinau keno iščiupinėta visi grybai, kad nūnai keletą mažutukų radau. <span class="explanation">stropiai ištardyti, išklausinėti: </span> Visus liudininkus iščiupinė́jo, kol teisybę rado. <br/>2. <span class="explanation">išsirengti čiupinėjantis, gaištant: </span> Ar tu, pelėda pušyno, kada išsičiupinė́si, ir vakaras ateis! <br/><b> kójų ãpačias iščiupinė́ti</b> <span class="explanation">labai iškritikuoti: </span> Kojų apačias iščiupinėjo Druskius. <br/><b>nučiupinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išterlioti nešvariais pirštais: </span> Staldengtę bematant nučiupinė́jo. <span class="explanation">aptrinti: </span> Praskleidė senikė jau pageltusį ir gerokai nučiupinėtą, smulkiu, dailiu raštu tirštai primargintą lapelį. <br/>2. <span class="explanation">čiupinėjant ką padaryti: </span> Vienas serbentų kerukas buvo, ale Jonukas nučiupinėjo <span class="explanation"> (nurinko) </span>. Du krepšu agrastų kol nučiupinė́jau, nubodo nu paties velnio. Tą kaulą nugraužt reikėjo, imk jį ir nučiupinė́k. <br/>3. <span class="explanation">apgauti: </span> Kad mane tavo tėvas nučiupinė́jo, tai nučiupinė́jo! <br/>4. <span class="explanation">nuplėšti: </span> Ką kunigas sugriebia, gerai nučiupinė́ja. <br/>5. <span class="explanation">čiupinėjant nudėti, pavogti: </span> Šalin nuo diržo, rupūžiukai! bečiupinėdami ir nučiupinėsite! Visas mano bulbas dykis <span class="explanation"> (šernas) </span> nučiupinėjo. <br/>6. <span class="explanation">nuvarginti čiupinėjant: </span> Ką gi beaugs žolyniukas, visų nučiupinėtas. <br/><b>pačiupinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pirštais palytėti, pagrabinėti: </span> Pačiupinė́k, koks audeklas minkštas! Jei neteisybė, tai pačiupinė́k. Įsakęs, kad kitam niekam neduotų nė pačiupinėti. | Bene nori pačiupinė́jamas, t. y. bene reikia tave pačiupinė́ti, pagnaibyti. Jie ateina ne darbo dirbt, ale su mergom pasičiupinė́t. <br/>2. <span class="explanation">pristverti, prigriebti: </span> Milicija aną gerai pačiupinė́jo už tą vagystę. | Visus iš eilės šiltinė pačiupinėjo <span class="explanation"> (visi šiltine sirgo) </span>. <br/>3. <span class="explanation">primušti: </span> Aš tave pačiupinėsiu, kad tu mano šešėlio bijosi! Palauk, aš tave dar pačiupinė́siu! <span class="explanation">pasigalinėti: </span> Jei nori, einam pasičiupinė́t, pamatysim, katras stipresnis. <br/><b>pérčiupinėti</b><br/>1. <span class="explanation">peržiūrėti, patikrinti čiupinėjant: </span> Ana párčiupinėjo drabužius. Pérčiupinėk da sykį, gal rasi. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką čiupinėtis, gaišti: </span> Nu dvylektos pársičiupinėsi jaujo [je] lig ryto. <br/><b>prasičiupinė́ti</b> <span class="explanation">pragaišti besičiupinėjant: </span> Prasičiupinė́jo apie tas malkas, o supjauti nieko nesupjovė. <br/><b>sučiupinė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įstengti suimti pirštais, sugrabinėti: </span> Įverk man adatą, aš nebesučiupinė́ju. <br/>2. <span class="explanation">suterlioti čiupinėjant: </span> Nešvari knyga, sučiupinė́ta. <br/>3. <span class="explanation">neskubant susirengti: </span> Kol anie pasikinko, susičiupinė́ja, ir šienas gali sulyti. <br/><b>užčiupinė́ti</b>. <span class="explanation">čiupinėjant nuvarginti: </span> Apsvilk nauju rūbu, tai bobos ir ažučiupinė̃s.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.