.
čir̃kšti, čir̃škia (-čia), čir̃škė
1. čirpti, svirpti: Žvirbliai čirkščia. Palesę žąsiukai susimetę į krūvelę ir čir̃škia. Čir̃škia žvirbliai ant tvoros. Kurapka atlėkė į darželį i pradėjo čir̃kšt. Atskrenda genelis čir̃kšdamas. Vieversis čir̃škia, ir eina [žmonės dirbti]. Žiurkė pelakautuose čir̃škia. Žiogas čirškia. Čirškia kaip svirplys po kaminu. Miesto žvirblis ir nealkanas čirškia.
2. piktai, nekantriai kalbėti, šaukti: Motyna čirkšdama barėsi. Vaikas čir̃kšdamas šoka į akis. Kas kiek, tuoj ir pradeda čir̃kšt.
3. grikšėti, kramsėti: Kleckai čirškia valgant, su žemėms susimalė. Neišvirusios roputės – čir̃škia [kandant]. Dantys čirška, kai duono [je] y [ra] smilčių.
4. girgždėti, čypti: Sniegas čirškia po kojų. Pradėjo šalti, jau sniegas čir̃ška. Pavažos ima čirkšti per plikus akmenis. Keletas raštininkų ten taip šauniai rašė, kad plunksnos čirškė.
5. skambinti, birbinti: Prie palatos durų čirškė skambutis.
6. verkti, spiegti, klykti: Mergikė sergaliuodama čir̃škia. Vaikas čir̃škia, nori valgyt.
7. švirkšti, trykšti: Iš bačkos alus čir̃škia. Tik pieną pro dantis čir̃škia. Kraujas iš nosies pradėjo čir̃kšt. Rupūžė čirškia iš nasrų nuodus.
8. degant, svylant šnypšti, spirgti: Mėsa ir kepama, ir kandama čir̃škia. Čir̃škia lašiniai kepami. Kepinė kepama čir̃škia. Plaukai, vilnos degdami čir̃škia. Ne dėl tavęs čirškia gaidžio žarnos. Spragėdamos krisdavo [skalos] anglelės į vandenį ir čirkšdamos gesdavo. Čiršk kai rupūžė kepama.
apčir̃kšti, apčir̃škia, àpčirškė. apšvirkšti, apipurkšti: Kai prakimšau tą bonką [giros],
tai visą mane àpčirškė.
įsičir̃kšti, įsičir̃škia, įsìčirškė įsismaginti čirkšti, garsiai kalbėti: Ko jūs įsičirškėt, šarkos?
iščir̃kšti, iščir̃škia, ìščirškė
1. išbirbti: Laikrodis iščirškė penktą valandą.
2. išrėkti: Vaikai ausis iščirškė.
3. iššvilpti.
4. iššvirkšti, ištrykšti: Su putomis jis. iščirškia pro tarpupirščius. Iščirškė (išnyko) visas jo smarkumas.
nučir̃kšti, nučir̃škia, nùčirškė
1. padaryti ką čirškiant: Nepavysi tu vyrų, seniai jie jau nùčirškė (nuvažiavo girgždančiu sniegu) girion. Su mašina avižas bežiūrint nùčirškė (nupjovė) .
2. nuskambėti, nubirbti: Nučirškė jau laikrodis, kelkiat. Laikrodis jau nùčirškė keltis.
3. nusvilti: Šiaudų pakišiu, i nučir̃kš ta antis.
4. sumenkti, nusibaigti: Jos kasos buvo nusičir̃škę, tai ir nusikirpo. Julius labai nusičir̃škęs.
pričir̃kšti, pričir̃škia, prìčirškė. priartėti su čirškimu: Prìčirškė ugnis knatu ir susprogdino namą.
sučir̃kšti, sučir̃škia, sùčirškė.
1. sučiulbėti, sušvilpti: Paukščiukas medy sùčirškė.
2. sugirgždėti: Uždužo durys, sučirškė jutryna, suskambėjo raktai. Per žvyrą sučirškia žingsniai.
3. suskambėti, subirbti: Tik sùčirškė laikrodis – aš ir gyva.
4. sušnypšti degant: Sučirškė kaip padegta raketa.
užčir̃kšti, užčir̃škia, ùžčirškė. užrėkti supykus: Kad ùžčirškė, net per ausis diegia. Tep užsičir̃škia – negali nieko nė prasitart.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.