čiáupti, -ia, -ė, čiaũpti
1. verti, daryti (lūpas, burną): Jis burną čiáupia. Žmogus čiaũpia lūpas, nori nešnekėt, o burna pati žiojas. Lūpos vis kiečiau čiaupėsi. Rona jau čiáupiasi (gyja, mažėja) .
2. gniaužti, čiupti: Čiaũpk į saują kirmę, kibį, kad nepakrutėtum.
3. čiulpsėti: Bernas, jautį gaudydamas, čiaũpia.
4. kalbėti, plepėti: Tokių bjaurių žodžių nereikia čiaũpt. Eik gult, gana čiaũpt!
apčiáupti. apčiaũpti, -ia, àpčiaupė
1. apdengti čiaupiant lūpas: Jo vis dantys matos, negãli apčiáupt. Jis apčiaupė visą obalį. sučiaupti: Kai pagiri, tai ji lūpų neapčiáupia (džiaugiasi, patenkinta) .
2. užimti, pasisavinti: Nor Amerika apčiaũpti visą pasaulę. Vyskupai, kaip didžiojo kunigaikščio tarybos nariai, kartais apčiaupdavo svarbias valstybines pareigas.
atčiáupti. atverti (lūpas): Lig kol lūpos sučiauptos, esi da ponu žodžio tavo, bet kaip tik atčiaupsi, kaip tik žodį ištarsi, daugiaus ano nebesugausi. Jo lūpos atsičiaupė man kažką sakyti.
pračiáupti. praverti (lūpas): Velnias, bijodamas pračiaupti lūpų, kad dūšia neištrūktų, tiktai sumykė. Ko tu vis prasičiáupęs, susičiaupk!
bùrną pračiáupti prabilti: Susirinkime tai nė burnõs nepračiáupia.
pričiáupti. priverti (lūpas). . Truputį prisičiáupk!
bùrną pričiáupti pritilti: Pričiaupk kiek burną!
sučiáupti. sučiaũpti, -ia, sùčiaupė
1. suverti (lūpas, burną): Sučiáupk lūpas – varna įlėks. Plaukdamas par upę, sučiaupk lūpas, kad neprigertum. Kas buvo išsižiojęs, tas jau susìčiaupė. Susičiaũpęs, kaktą pastatęs murkso jis. Naktinukė dieną susičiáupia, o naktį išsiskleidžia i gardžiai kvepia. Jis kylį ištraukė, ir kelmo plyšys susičiaupė. Mostelėjo atgal ranka – marios susičiaupė.
2. nutilti: Gegužė nuog mojo ik Petro kukuoja, o paskui susčiaũpia.
3. sugniaužti, suspausti: Namų ilgesys sučiaupė sielą.
lū́pas (nasrùs, snùkį) sučiáupti
1. nutilti: Nigdi gi lū́pų nesučiaupsì. Sučiaũpk nasrùs! Sučiaũpk snùkį, kitaip gausi!
2. uždrausti kalbėti: Žmonėms lūpų nesučiaupsi.
užčiáupti.
1. užverti (lūpas, burną): Lūpas užčiaũpk nuo vandens, nuo kalbos. Greit užčiáupk [įsipjautą žaizdą],
ir nebėgs kraujas. užverti (su lūpomis): Liežuviui dveji vartai: kad neužčiaupi su lūpom, užkąsk su dantim.
2. nutilti: Bent kartą užsičiáupk – man pabodo tavo kalbos!
bùrną (snùkį) užčiáupti
1. nutilti: Užčiáupk bùrną, kad negautum per dantis! Gana jau bus, užčiáupk snùkį!
2. priversti tylėti: Svetimos burnos neužčiaupsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.