apavėti

avė́ti, ãvi (-ė́ja), -ė́jo

1. būti apsiavusiam, nešioti autuvą: Jis avėjo apynaujais, bet per dideliais batais. Vasarą klumpės geriau avė́ti. Jis ãvi kojas su skudurliais, su autais. Ana ãvi su kurpėmis, vyžomis, naginėmis. Jis ir šiokiądien batais ãvi. Mieste kasdien su batais ãvi (avė́ja). Aviu kurpėmis. Šie batai jau avė́ti. Ar gerai ãvisi batai, ar nekrypsta užkulniai?

2. nešioti, mūvėti kelnes: Sulopysu kelines, galėsi nor kasdien avė́ti.

3. pajuokti, niekinti: Marti avė́jo mošą, t. y. šidijos. Ė jį ãvį kai autą, i daugiau nieko.

4. mušti, tąsyti: Kad ji nusitvėrė jį avė́ti, tai tas nežino ką sakyti.
apavė́ti, àpavi, -ė́jo

1. neilgą laiką avėti, apnešioti: Batai nebenauji, jau kiek apavė́ti.

2. avint pasidaryti tinkamiems: Dabar batai man truputį ankšti, bet vėliau apsiavė̃s.
atsiavė́ti, atsìavi, -ė́jo avėti iki nusibodimo: Aš jau atsiavė́jau mediniais, daugiau nebeavėsiu.
išavė́ti, ìšavi, -ė́jo

1. avint padaryti didesnį, išnešioti: Gerai apvyniok koją autais, kad išavė́tum naujus batus. Ir pridūriau rankovėles išavėto auto. Abu tėvai su plačiom kaip išavėta vyža šypsena veiduos. Dabar maža ta pančeka, paskui išsiavė̃s.

2. išdėvėti kurį laiką (apavą): Prasti puspadžiai – nei mėnesio neišavė́jau, ir prakiuro. Dabar pančekos kaip seilės – pirmiau du metu išavė́davau.

3. išdėvėti kurį laiką (kelnes): Tu neišavėsi kelnių ligi šios vasaros. Išavėjo visus metus su tom vienom kelinėm.
káilį išavė́ti primušti: Aš jam kailį gerai išavėjau.
nuavė́ti, nùavi, -ė́jo.

1. avint nudėvėti, nunešioti (batus): Jau gerokai nuavė́jau batus. Jau kelintus batus nuavė́jau.

2. avint iškreipti, sugadinti: Kreivos kojos, tai ir nùavi šonan. Užkulnio guma kreivai nusiavė́jo (vienas šonas nudilo) .

3. nudėvėti (kelnes): Nuavė́tos kelinės. Prie darbų greit tos kelinės nusìavi.
paavė́ti, pàavi, -ė́jo. kurį laiką avėti: Dar kelias dienas batelius paavė́si, ir netrys kojų. Batus parplėšei, dabar mediniais pasiavė́si.
paravė́ti, par̃avi, -ė́jo.

1. avint sudėvėti: Paravė́jau (suplėšiau) batus, verikus. Aš šįmet paravė́jau dvejus batelius.

2. pralenkti avėjimo ilgumu: Vyža čebatą par̃avi.
péravėti. avėti per visą kurį laiką: Visą rudenį péravėjau su tom kiaurom klumpėm.
praavė́ti, pràavi, -ė́jo

1. pradeli avėti: Kodėl nepràavi gerųjų batų – supelės neavėjami.

2. avint pasidaryti patogesniam. Jau prasiavė́jo batai, nebespaudžia kojų.

3. pradėvėti kurį laiką, pramūvėti kelnėmis: Su tom vienom kelinėm praavė́si beveik visą metą.
priavė́ti, prìavi, -ė́jo.

1. avint priminti: Pilna klumpė purvyno priavė́ta.

2. privaryti, privarginti: Kumelė priavė́ta.
suavė́ti, sùavi, -ė́jo.

1. avint sudėvėti: Jau baigiu savo batus suavė́ti. Tu man vyžus suavė́si. Per metus šešis porius naginių sùavi. Susiavė́jo kojinės, reiks naujas pirkt. Smertis nežiūri, kad vyžos nesuavėtos.

2. sudėvėti kelnes: Tep jau sunešiojo, suavė́jo tas kelines, kad tik vieni skarmalai.
aũtskarin suavė́ti paniekinti: Suavė́jo marčią aũtskarin.
užavė́ti, ùžavi, -ė́jo. beavint padaryti, pritrinti: Nejuokai užavėti tokią žaizdą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apaveti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x