Apavėlė – tai lietuvių kalbos žodis, kuris reiškia pabaisą, baidę, siaubą, baisų padarą ar monstrą. Dažniausiai vartojamas kalbant apie mitines būtybes arba kaip pabrėžiantis, išdidinantis žodis apie kažką baisaus / bjauraus.
Pavyzdžiai:
1. Tikroje reikšmėje:
„Senovės pasakose apavėlės siautėjo miškuose ir gąsdino keliautojus.“
2. Perkeltine prasme (pabrėžiant bjaurumą / baimę):
„Kokia apavėlė iš jo išėjo po tos išgertuvės!“
„Tas jo naujas drabužis – tikra apavėlė.“
Trumpai:
Apavėlė = baisi būtybė / monstras (tikroje ar vaizdinėje prasmėje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.