aparti

.
árti, ãria, ãrė (órė).

1. su arklu, plūgu dirbti, purenti žemę: Jau metas rugienos árti. Žemė buvo labai sunki árti. Kam tep giliai arì – neit baltžemis verčiasi? Sakė tave árti nemokantį. Órė per dieną, privargo. Kap kadai órėm žemę veršiais. Dabar su traktoriais ãria. Óriau óriau visą dieną, tai daug ažoriau. Kap ariù, tai ariù, o kap užsėdu namo jot, tai lekiu. Ãręs neãręs – namo parvaręs, sausais šiaudais pašėrė, rūdymėliu pagirdė. Lig pakluonei bus ãriamas varstas. Ãriamas botagas (vartojamas ariant) . Kur pasidėjo ariamì pavalkai? Buvo jau ariamas laikas. Tie arkliai ariamì, su jais gaspadorius niekur nevažinėja. Nei mane jaunos išdavei, nei pasogėlio davei: palšų jautelių ariamų̃, margų karvelių laidomų. Laukas neártas, šienas nepjautas, žagružė netaisyta. Geresniai atmen arti, nent poterį byloti. Ant tavo sprando galima árti (toks juodas, nešvarus) . Neark kap ožys (neik, nesitrauk atpakalias) . Kad ársi, tai ir duoną valgysi. Su meška nearsi, su vilku neakėsi. Kas ars, nepavargs, kas vogs, nepralobs. Žagrė ariamà žiba, neariama rūdija. Su ártu arkliu bepigė ir árti. Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomės. Ark dirvą, kol neišdžiūvo. Prigėręs buvau par aramą kartą.
ariamaĩ. Ariamaĩ sėjau burokus, t.  y. pasėjau ir apariau.
artinaĩ. Ariamõs bandai neduosiu, kad nori, árkis dirvoną ir sėkis. Bulbienas ãras žmonys. Pasakė „árkitės – ir susiarė visos dirvos.

2. ardyti, rausti: Jauteliai eina laukan baubdami, ragais žemę ardami.

3. laikyti savo valioj, spausti, engti: Kap tik apsiženijo, tai ana. ir ėmė juom árt. Árk ir árk su ana kaip su kokiu gyvoliu! Jis visas čėsas šitep su tėvu aria. nesutikti, rietis: Anies viens prieš kitą ãrias. Jie tuojau pradės artis.
(su) nósimi (snukiù) árti [žẽmę] . griuvinėti, klupinėti. Eina su nose žemę ardama. Plonis ėjęs namo iš smuklės, snukiu ardamas. Ein nose ardamas. Sau akis užpylę, eina nose ardami.
su žąselè árti; . rašyti, iš rašymo gyventi: Kurs kytras gimęs, su žąsele mok arti.
apárti, àparia, àparė (apórė).

1. arklu ar plūgu išdirbti, suarti: Roputieną àpariau, dabar arsiu dobilieną. Anas vienas visą lauką apórė.
apartinaĩ. Apartinaĩ sėjau, t.  y. tiek, kiek šiandien užarsiu. Šiemet pūdymas sausai apsìarė, tai mažiau žolės. Kažin ar apsiársime su vienu arkliu?

2. apversti žemėmis ariant: Mėšlus àpariau. Viso svieto vargą vargužėlį žagrele aparčiau. Kad taũ apar̃t po sierąj [a] žemyna (kad tu pastiptum) !. Lubinai gražiai neapsiaria.
atárti, àtaria, àtarė (atórė)

1. baigti arti: Dirva atartà. Àtariau lauką, dabar galėsiu pasilsėti.

2. antrą kartą, iš naujo arti: Niekai lysves anksti suarti, paskui jas vis reikia prieš sėją atárti. Iš šių kviečių nieko nebus, geriau atárk ir užsėk miežiais. Kai kur teks rugiai atárt. Prapuolusius rugius atãręs, pasėk miežius.

3. išversti į viršų ariant: Roputieną ardamas, daug ropučių àtariau. Kartojant vietom mėšlas atsiaria. atversti ariant: Eisme, padėsme po atarta velėna, ir niekas te jo neras.

4. apkaupti: Buliavas (bulves) àtariau.

5. ligi kur ateiti ariant: Ar atársi šiandien pakluonėn?. Jau pagal pakluonę atsìarė.

6. atskirti išariant vagą: Nuo rugių atárk, kad būtų tarplysis vandeniui nubėgt. Atárk vagą – išvesim rubežių.

7. atiduoti, grąžinti perartą dirvą: Kitas perardavo mano lauką, tai dabar norėjo atárt!

8. atsiimti perartą dirvą: Kad jis perarė skersinę, tai kodėl aš negaliu atsiárt.

9. pakankamai prisiarti: Nenorėk, kad tėvas artų – jau àtarė. Aš jau atsìariau, dabar vaikai tegul aria.

10. atsilyginti arimu: Aš tau až rugius ore atársiu.
įárti, į̃aria, į̃arė (įórė)

1. galėti, pajėgti arti: Lietaus nėra, pūdymas įdžiūvo, nebegalim įárti. Neįársi tu to pabalio.

2. įrausti, apversti ariant: Įárk gerai mėšlus, kad nebūtų paviršium. Sausa žemė, stumiasi, nesiverčia, ir mėšlas neįsìaria gerai, daug lieka neįarto.

3. įdirbti ariant: Neį̃arė žemės kaip reikiant, ir javai dabar menki. Ar jau įsìarėt lauką vasarojui? Ne tik įsìarėm, jau ir įsisėjom.

4. įprasti arti: Pradžioj buvo sunku, o kai įsìariau, tai net smagu paskui arklą vaikščioti.

5. įlįsti kur ariant: Neįárk į kito pusę. Jis mūs žemėn jau per kokias tris vagas įsiarė.
išárti, ìšaria, ìšarė (išórė).

1. išdirbti, išpurenti ariant: Turi išárt, išekėt ir rugius pasėt. Šiais metais išóriau visus raistus. Aš šiemet daug ìšariau pievų. Išarta dirva. Gerai išarsi, išakėsi, gerą ir derlių turėsi. Išsiársiu šiemet dirvoną ir pasisėsiu linų.

2. išrausti, išversti į viršų ariant: Ar daug bulbų ìšarei bulbienoj? Puodą su pinigais ìšarė. Slyvelę ìšarė, vyšnelę ìšarė, pykau, rėkiau, bet nieko nepadariau. Beariant išsìarė senai pamestas peilis.

3. išknisti, išdraskyti: Kiaulės visą kiemą ìšarė. | Nagais žandą išarė. sumušti: Su plyta visą burną išórė. Aš tau kap išársiu nugarą, tai tu žinosi!
nuárti, nùaria, nùarė (nuórė)

1. aparti, nuskusti paviršių arklu, plūgu: Dabar dobilieną plonai nuársim, kad geriau dirbtųsi. Jie tą kalną iš palengvo ir nùarė.

2. nuversti ariant: Kai su traktoriais pradė [jo] árt, visus kapčius nùarė. Jei ūkininkas kelio pakraštį nùaria, tai jis paskutinį metą gyvena.

3. išvaryti (ariant): Netiesią vagą nùarė.

4. išarti, išversti į viršų ariant: Kai tas. bulbas nukaste, daugiau nuársiu. Tiek daug nuóriau bulbų, ir visas nukasat. Ar nukasi vienas, kad tiek daug bulbių nusìarei? ariant nupjaustyti: Ark giliau, kad bulbų nenuartum.

5. ariant pasiimti: Jureliai turi nusiãrę Subačių̃ lauko.

6. nueiti ariant: Diedas nùarė ir nùarė net kitan galan lauko. Radau jį nusiãrusį į pačią galulaukę.

7. sunkiai nueiti: Senė šiap tep nusìarė pas dukterį.

8. nudildyti ariant: Nùariau plūgą par vienus metus, reiks kaldinti kitus noragus. Nusìarė mano noragas.

9. nuvarginti ariant: Arkliai buvo nuartì, nukamuoti. Atejau namo nusiãręs, nusivargęs, ė valgyt nėr ko.
nuárti nósimi. nugriūti kniūbsčiam: Nabagyną kad stvėrė žu krūtų, kad straigė žemėn, tai tas ir nùarė nósia.
nuárti (kieno)
pečiaĩs nuskriausti, nuengti ką: Nėr sunkesnės buitelės kap našlelės – kas atejo, tas pamynė, kas atejo, tas nùarė tavo pečiaĩs.
paárti, pàaria, pàarė (paórė)

1. kiek, nedaug arti: Pàaria kiek, ir stovi, ilsisi. Eik, dar lig pietų paárk, paskum eisim prie kito darbo!

2. užtektinai, ilgai arti: Tai pasìariau šiandien – visą dieną!

3. nuarti (bulves kasant): Jau bulbes pàarė, galiam eiti kasti.

4. galėti, pajėgti arti: Sūnus jau nebemažas, jau paaria ir paakėja. Jų jaučiai nepaariami. Kinkąs jautį su veršiu nepaar̃s; vedęs senis jauną nesugyvens. Geras artojas ir su žąsinu paaria. Jūs taip paskumbat užmesti. kad aš nepasiariu.

5. iš apačios išversti žemes ariant: Obelės šaknis pàarė, ir pradėjo džiūt.: Pasiarė akmuo ir nuvirto nuo ančežio.

6. apversti žemėmis ariant. . Botago neberandu, gal pasìarė, jei prie vagos buvo.
papaárti, papàaria, papàarė. visa, daug aparti: Laukus papàarė.
parárti, par̃aria, par̃arė

1. pareiti, sugrįžti ariant: Laukas lig namų, gali į namus parárti.

2. sunkiai pareiti: Tokis vėjas, bet parsìariau namo.

3. nuvarginti ariant: Jautį par̃arė, tai ant mėsos.
pérarti

1. dar kartą, iš naujo arti: Rudenyje po nuėmimo apynių, reikia iš naujo žemę perarti.

2. užimti, pereiti ariant: Mano ežę páraręs, neką jis čia pasikels.

3. perskrosti ariant: Žiūrėk, kiek bulbų pérarei. Žaibas įstrižai perarė juodą debesį. Ark giliau, teip daug bulbų pérsiaria.

4. tam tikrą laiką išarti: Ligi pietų pérars.

5. pervargti ariant: Beardamas pérsiarė ir apsirgo.
praárti, pràaria, pràarė (praórė).

1. pradirbti kiek ariant, šiek tiek išarti: Reikia praárti žemės bulvėms sodinti. Turi kiek žemės praãręs miške. Praarta pieva (išplėšta) . Prasìariau linam dirvono.

2. kiek išversti, išrausti: Praárk daugiau bulbų, jau tas nukasėm. Prasiaręs bulbų ir kasa. Išėjo bulvių artinai prasiarti.

3. pradėti arti: Žemė tiek buvo kieta, kad nė vagos negalėjo praarti.
priárti, prìaria, prìarė (priórė)

1. pakankamai, daug išarti: Yra priartos žemės, tik sėt reikia.

2. pakankamai, daug išversti, išrausti į viršų ariant: Kam taip daug prìarei [bulbų],
šiandien nenukasme. Prisiariau bulbų visai dienai [kasti].

3. įrausti ariant: Šlapiai priartas mėšlas eina niekais.

4. pridėti žemės ariant: Žiūri, kad nebūtų priárta kokia vaga. išarti skersai: Priart skersinę. Kerčių priárti su plūgais nemokėjo.

5. pakankamai prisidirbti ariant: Gana priariau lygų laukelį, prisikilnojau sunkią žagrelę. Aš prisiariau lygių laukelių, prisivadžiojau palšų jautelių.

6. prieiti, prisiartinti kur ariant: Kam taip priarei prie pat trobos.
suárti, sùaria, sùarė (suórė).

1. išdirbti ariant (žemę), baigti arti: Laukai vasarojui suarti juodavo. Tavo dirvos jau suártos, tavo pievos jau nupjautos. Jis savo rėžį sùarė į lysves. Šitą barą sùariau rugiams. Arti tai arti, bet ką suãręs darysi, jei sėklos nebėr? Rogėm sùarė (prastai) – vietom arta, vietom ne. Jų kakta iš rūpesčio suarta, o širdis sopuliais suspausta. Per seną, raukšlių suartą veidą ašaros tekėjo. Ans sako: „Susiárkit visos dirvos, ir susìarė. Kiek susiársiu, tiek pasisėsiu.

2. sudilinti ariant. . Jau mano plūgas suvis sùsarė.

3. sumušti, sudaužyti: Kad kas gerai suart snukį, tai nereikt blevyzgot. Suarsiu kaukolę! – perspėjo Šlėvė, vis tebesišypsodamas. Kai griuvo burna ant gruodo, tai visą burną susìarė.
užárti, ùžaria, ùžarė (užórė)

1. suarti 1: Kaip mes pareisim. laukus užársim, šienus nupjausim. Pūrą sėjimo rugių ùžariau ling pusryčių. Tas kelias, kur medžius veždavo, jau užártas. Tada ažùariam vieną dirvą ir einam in kitą. Kuomi užar [ia] lauką?. Kaip užsiar̃s rugienos, tada galėsit gint žąsis! A jau viską užsìarėt?

2. ariant panaikinti: Tas kelias, kur medžius veždavo, jau užártas.

3. užversti, užrausti ariant: Bernas ardamas nukirto jam galvą ir užarė vagoj. Giliau leisk, kad mėšlas užsiar̃tų. Botagas vagoj kur užsìarė, nebėr.

4. nudilinti ariant: Jau užártas plūgas.

5. nuvarginti, užkamuoti ariant: Pašaro nedaug ir blogas, ė sėt reikia, tai ùžarė arklelį lig kaulam. Mane užársi (užvarginsi) . Žusiariau žuvargau, kad rankos į darbą nekelia.

6. uždirbti ariant: Sakyk, kur tu ùžarei tiek pinigų? Aš šį vakarą vakarienę ir ùžariau. Apiariau daržą, ir užsìariau (gavau) pinigų.

7. užeiti kur ariant: Kad tu vis ùžari ant kelio.

8. pradėti arti: Pirmąkart užaręs, duok arkliui kiškio duonos – neils darbuidamas.

9. užkirsti, užduoti: Užárti į ausį. Nenustok nenustok, kad užársi (gausi lupti), tuokart nezurnyk. Nelįsk, užsiársi (gausi mušti) .

• Gairės: Zoologijos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>árti, </b>ãria, ãrė (órė). <br/>1. <span class="explanation">su arklu, plūgu dirbti, purenti žemę: </span> Jau metas rugienos árti. Žemė buvo labai sunki árti. Kam tep giliai arì – neit baltžemis verčiasi? Sakė tave árti nemokantį. Órė per dieną, privargo. Kap kadai órėm žemę veršiais. Dabar su traktoriais ãria. Óriau óriau visą dieną, tai daug ažoriau. Kap ariù, tai ariù, o kap užsėdu namo jot, tai lekiu. Ãręs neãręs – namo parvaręs, sausais šiaudais pašėrė, rūdymėliu pagirdė. Lig pakluonei bus ãriamas varstas. Ãriamas botagas <span class="explanation"> (vartojamas ariant) </span>. Kur pasidėjo ariamì pavalkai? Buvo jau ariamas laikas. Tie arkliai ariamì, su jais gaspadorius niekur nevažinėja. Nei mane jaunos išdavei, nei pasogėlio davei: palšų jautelių ariamų̃, margų karvelių laidomų. Laukas neártas, šienas nepjautas, žagružė netaisyta. Geresniai atmen arti, nent poterį byloti. Ant tavo sprando galima árti <span class="explanation"> (toks juodas, nešvarus) </span>. Neark kap ožys <span class="explanation"> (neik, nesitrauk atpakalias) </span>. Kad ársi, tai ir duoną valgysi. Su meška nearsi, su vilku neakėsi. Kas ars, nepavargs, kas vogs, nepralobs. Žagrė ariamà žiba, neariama rūdija. Su ártu arkliu bepigė ir árti. Ardamys arti, pjaudamys pjauti mokomės. Ark dirvą, kol neišdžiūvo. Prigėręs buvau par aramą kartą. <br/><b>ariamaĩ</b>. Ariamaĩ sėjau burokus, t.  y. pasėjau ir apariau. <br/><b>artinaĩ</b>. Ariamõs bandai neduosiu, kad nori, árkis dirvoną ir sėkis. Bulbienas ãras žmonys. Pasakė „árkitės – ir susiarė visos dirvos. <br/>2. <span class="explanation">ardyti, rausti: </span> Jauteliai eina laukan baubdami, ragais žemę ardami. <br/>3. <span class="explanation">laikyti savo valioj, spausti, engti: </span> Kap tik apsiženijo, tai ana. ir ėmė juom árt. Árk ir árk su ana kaip su kokiu gyvoliu! Jis visas čėsas šitep su tėvu aria. <span class="explanation">nesutikti, rietis: </span> Anies viens prieš kitą ãrias. Jie tuojau pradės artis. <br/><b> (su) nósimi (snukiù) árti [žẽmę] </b>. <span class="explanation">griuvinėti, klupinėti</span>. Eina su nose žemę ardama. Plonis ėjęs namo iš smuklės, snukiu ardamas. Ein nose ardamas. Sau akis užpylę, eina nose ardami. <br/><b>su žąselè árti; </b>. <span class="explanation">rašyti, iš rašymo gyventi: </span> Kurs kytras gimęs, su žąsele mok arti. <br/><b>apárti, </b>àparia, àparė (apórė). <br/>1. <span class="explanation">arklu ar plūgu išdirbti, suarti: </span> Roputieną àpariau, dabar arsiu dobilieną. Anas vienas visą lauką apórė. <br/><b>apartinaĩ</b>. Apartinaĩ sėjau, t.  y. tiek, kiek šiandien užarsiu. Šiemet pūdymas sausai apsìarė, tai mažiau žolės. Kažin ar apsiársime su vienu arkliu? <br/>2. <span class="explanation">apversti žemėmis ariant: </span> Mėšlus àpariau. Viso svieto vargą vargužėlį žagrele aparčiau. Kad taũ apar̃t po sierąj [a] žemyna <span class="explanation"> (kad tu pastiptum) </span> !. Lubinai gražiai neapsiaria. <br/><b>atárti, </b>àtaria, àtarė (atórė) <br/>1. <span class="explanation">baigti arti: </span> Dirva atartà. Àtariau lauką, dabar galėsiu pasilsėti. <br/>2. <span class="explanation">antrą kartą, iš naujo arti: </span> Niekai lysves anksti suarti, paskui jas vis reikia prieš sėją atárti. Iš šių kviečių nieko nebus, geriau atárk ir užsėk miežiais. Kai kur teks rugiai atárt. Prapuolusius rugius atãręs, pasėk miežius. <br/>3. <span class="explanation">išversti į viršų ariant: </span> Roputieną ardamas, daug ropučių àtariau. Kartojant vietom mėšlas atsiaria. <span class="explanation">atversti ariant: </span> Eisme, padėsme po atarta velėna, ir niekas te jo neras. <br/>4. <span class="explanation">apkaupti: </span> Buliavas <span class="explanation"> (bulves) </span> àtariau. <br/>5. <span class="explanation">ligi kur ateiti ariant: </span> Ar atársi šiandien pakluonėn?. Jau pagal pakluonę atsìarė. <br/>6. <span class="explanation">atskirti išariant vagą: </span> Nuo rugių atárk, kad būtų tarplysis vandeniui nubėgt. Atárk vagą – išvesim rubežių. <br/>7. <span class="explanation">atiduoti, grąžinti perartą dirvą: </span> Kitas perardavo mano lauką, tai dabar norėjo atárt! <br/>8. <span class="explanation">atsiimti perartą dirvą: </span> Kad jis perarė skersinę, tai kodėl aš negaliu atsiárt. <br/>9. <span class="explanation">pakankamai prisiarti: </span> Nenorėk, kad tėvas artų – jau àtarė. Aš jau atsìariau, dabar vaikai tegul aria. <br/>10. <span class="explanation">atsilyginti arimu: </span> Aš tau až rugius ore atársiu. <br/><b>įárti, </b>į̃aria, į̃arė (įórė) <br/>1. <span class="explanation">galėti, pajėgti arti: </span> </span> Lietaus nėra, pūdymas įdžiūvo, nebegalim įárti. Neįársi tu to pabalio. <br/>2. <span class="explanation">įrausti, apversti ariant: </span> Įárk gerai mėšlus, kad nebūtų paviršium. Sausa žemė, stumiasi, nesiverčia, ir mėšlas neįsìaria gerai, daug lieka neįarto. <br/>3. <span class="explanation">įdirbti ariant: </span> Neį̃arė žemės kaip reikiant, ir javai dabar menki. Ar jau įsìarėt lauką vasarojui? Ne tik įsìarėm, jau ir įsisėjom. <br/>4. <span class="explanation">įprasti arti: </span> Pradžioj buvo sunku, o kai įsìariau, tai net smagu paskui arklą vaikščioti. <br/>5. <span class="explanation">įlįsti kur ariant: </span> Neįárk į kito pusę. Jis mūs žemėn jau per kokias tris vagas įsiarė. <br/><b>išárti, </b>ìšaria, ìšarė (išórė). <br/>1. <span class="explanation">išdirbti, išpurenti ariant: </span> Turi išárt, išekėt ir rugius pasėt. Šiais metais išóriau visus raistus. Aš šiemet daug ìšariau pievų. Išarta dirva. Gerai išarsi, išakėsi, gerą ir derlių turėsi. Išsiársiu šiemet dirvoną ir pasisėsiu linų. <br/>2. <span class="explanation">išrausti, išversti į viršų ariant: </span> Ar daug bulbų ìšarei bulbienoj? Puodą su pinigais ìšarė. Slyvelę ìšarė, vyšnelę ìšarė, pykau, rėkiau, bet nieko nepadariau. Beariant išsìarė senai pamestas peilis. <br/>3. <span class="explanation">išknisti, išdraskyti: </span> Kiaulės visą kiemą ìšarė. | Nagais žandą išarė. <span class="explanation">sumušti: </span> Su plyta visą burną išórė. Aš tau kap išársiu nugarą, tai tu žinosi! <br/><b>nuárti</b>, </b>nùaria, nùarė (nuórė) <br/>1. <span class="explanation">aparti, nuskusti paviršių arklu, plūgu: </span> Dabar dobilieną plonai nuársim, kad geriau dirbtųsi. Jie tą kalną iš palengvo ir nùarė. <br/>2. <span class="explanation">nuversti ariant: </span> Kai su traktoriais pradė [jo] árt, visus kapčius nùarė. Jei ūkininkas kelio pakraštį nùaria, tai jis paskutinį metą gyvena. <br/>3. <span class="explanation">išvaryti (ariant): </span> Netiesią vagą nùarė. <br/>4. <span class="explanation">išarti, išversti į viršų ariant: </span> Kai tas. bulbas nukaste, daugiau nuársiu. Tiek daug nuóriau bulbų, ir visas nukasat. Ar nukasi vienas, kad tiek daug bulbių nusìarei? <span class="explanation">ariant nupjaustyti: </span> Ark giliau, kad bulbų nenuartum. <br/>5. <span class="explanation">ariant pasiimti: </span> Jureliai turi nusiãrę Subačių̃ lauko. <br/>6. <span class="explanation">nueiti ariant: </span> Diedas nùarė ir nùarė net kitan galan lauko. Radau jį nusiãrusį į pačią galulaukę. <br/>7. <span class="explanation">sunkiai nueiti: </span> Senė šiap tep nusìarė pas dukterį. <br/>8. <span class="explanation">nudildyti ariant: </span> Nùariau plūgą par vienus metus, reiks kaldinti kitus noragus. Nusìarė mano noragas. <br/>9. <span class="explanation">nuvarginti ariant: </span> </span> Arkliai buvo nuartì, nukamuoti. Atejau namo nusiãręs, nusivargęs, ė valgyt nėr ko. <br/><b> nuárti nósimi</b>. <span class="explanation">nugriūti kniūbsčiam: </span> Nabagyną kad stvėrė žu krūtų, kad straigė žemėn, tai tas ir nùarė nósia. <br/><b>nuárti</b> (kieno) <br/><b>pečiaĩs</b> <span class="explanation">nuskriausti, nuengti ką: </span> Nėr sunkesnės buitelės kap našlelės – kas atejo, tas pamynė, kas atejo, tas nùarė tavo pečiaĩs. <br/><b>paárti, </b>pàaria, pàarė (paórė) <br/>1. <span class="explanation">kiek, nedaug arti: </span> Pàaria kiek, ir stovi, ilsisi. Eik, dar lig pietų paárk, paskum eisim prie kito darbo! <br/>2. <span class="explanation">užtektinai, ilgai arti: </span> Tai pasìariau šiandien – visą dieną! <br/>3. <span class="explanation">nuarti (bulves kasant): </span> Jau bulbes pàarė, galiam eiti kasti. <br/>4. <span class="explanation">galėti, pajėgti arti: </span> </span> Sūnus jau nebemažas, jau paaria ir paakėja. Jų jaučiai nepaariami. Kinkąs jautį su veršiu nepaar̃s; vedęs senis jauną nesugyvens. Geras artojas ir su žąsinu paaria. Jūs taip paskumbat užmesti. kad aš nepasiariu. <br/>5. <span class="explanation">iš apačios išversti žemes ariant: </span> Obelės šaknis pàarė, ir pradėjo džiūt.: Pasiarė akmuo ir nuvirto nuo ančežio. <br/>6. <span class="explanation">apversti žemėmis ariant. </span>. Botago neberandu, gal pasìarė, jei prie vagos buvo. <br/><b>papaárti, </b>papàaria, papàarė. <span class="explanation">visa, daug aparti: </span> Laukus papàarė. <br/><b>parárti, </b>par̃aria, par̃arė<br/>1. <span class="explanation">pareiti, sugrįžti ariant: </span> Laukas lig namų, gali į namus parárti. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai pareiti: </span> Tokis vėjas, bet parsìariau namo. <br/>3. <span class="explanation">nuvarginti ariant: </span> </span> Jautį par̃arė, tai ant mėsos. <br/><b>pérarti</b><br/>1. <span class="explanation">dar kartą, iš naujo arti: </span> Rudenyje po nuėmimo apynių, reikia iš naujo žemę perarti. <br/>2. <span class="explanation">užimti, pereiti ariant: </span> Mano ežę páraręs, neką jis čia pasikels. <br/>3. <span class="explanation">perskrosti ariant: </span> Žiūrėk, kiek bulbų pérarei. Žaibas įstrižai perarė juodą debesį. Ark giliau, teip daug bulbų pérsiaria. <br/>4. <span class="explanation">tam tikrą laiką išarti: </span> Ligi pietų pérars. <br/>5. <span class="explanation">pervargti ariant: </span> Beardamas pérsiarė ir apsirgo. <br/><b>praárti, </b>pràaria, pràarė (praórė). <br/>1. <span class="explanation">pradirbti kiek ariant, šiek tiek išarti: </span> Reikia praárti žemės bulvėms sodinti. Turi kiek žemės praãręs miške. Praarta pieva <span class="explanation"> (išplėšta) </span>. Prasìariau linam dirvono. <br/>2. <span class="explanation">kiek išversti, išrausti: </span> Praárk daugiau bulbų, jau tas nukasėm. Prasiaręs bulbų ir kasa. Išėjo bulvių artinai prasiarti. <br/>3. <span class="explanation">pradėti arti: </span> </span> Žemė tiek buvo kieta, kad nė vagos negalėjo praarti. <br/><b>priárti, </b>prìaria, prìarė (priórė) <br/>1. <span class="explanation">pakankamai, daug išarti: </span> Yra priartos žemės, tik sėt reikia. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai, daug išversti, išrausti į viršų ariant: </span> Kam taip daug prìarei [bulbų], šiandien nenukasme. Prisiariau bulbų visai dienai [kasti]. <br/>3. <span class="explanation">įrausti ariant: </span> Šlapiai priartas mėšlas eina niekais. <br/>4. <span class="explanation">pridėti žemės ariant: </span> Žiūri, kad nebūtų priárta kokia vaga. <span class="explanation">išarti skersai: </span> Priart skersinę. Kerčių priárti su plūgais nemokėjo. <br/>5. <span class="explanation">pakankamai prisidirbti ariant: </span> Gana priariau lygų laukelį, prisikilnojau sunkią žagrelę. Aš prisiariau lygių laukelių, prisivadžiojau palšų jautelių. <br/>6. <span class="explanation">prieiti, prisiartinti kur ariant: </span> Kam taip priarei prie pat trobos. <br/><b>suárti, </b>sùaria, sùarė (suórė). <br/>1. <span class="explanation">išdirbti ariant (žemę), baigti arti: </span> Laukai vasarojui suarti juodavo. Tavo dirvos jau suártos, tavo pievos jau nupjautos. Jis savo rėžį sùarė į lysves. Šitą barą sùariau rugiams. Arti tai arti, bet ką suãręs darysi, jei sėklos nebėr? Rogėm sùarė <span class="explanation"> (prastai) </span> – vietom arta, vietom ne. Jų kakta iš rūpesčio suarta, o širdis sopuliais suspausta. Per seną, raukšlių suartą veidą ašaros tekėjo. Ans sako: „Susiárkit visos dirvos, ir susìarė. Kiek susiársiu, tiek pasisėsiu. <br/>2. <span class="explanation">sudilinti ariant. </span>. Jau mano plūgas suvis sùsarė. <br/>3. <span class="explanation">sumušti, sudaužyti: </span> Kad kas gerai suart snukį, tai nereikt blevyzgot. Suarsiu kaukolę! – perspėjo Šlėvė, vis tebesišypsodamas. Kai griuvo burna ant gruodo, tai visą burną susìarė. <br/><b>užárti, </b>ùžaria, ùžarė (užórė) <br/>1. suarti 1: Kaip mes pareisim. laukus užársim, šienus nupjausim. Pūrą sėjimo rugių ùžariau ling pusryčių. Tas kelias, kur medžius veždavo, jau užártas. Tada ažùariam vieną dirvą ir einam in kitą. Kuomi užar [ia] lauką?. Kaip užsiar̃s rugienos, tada galėsit gint žąsis! A jau viską užsìarėt? <br/>2. <span class="explanation">ariant panaikinti: </span> Tas kelias, kur medžius veždavo, jau užártas. <br/>3. <span class="explanation">užversti, užrausti ariant: </span> Bernas ardamas nukirto jam galvą ir užarė vagoj. Giliau leisk, kad mėšlas užsiar̃tų. Botagas vagoj kur užsìarė, nebėr. <br/>4. <span class="explanation">nudilinti ariant: </span> Jau užártas plūgas. <br/>5. <span class="explanation">nuvarginti, užkamuoti ariant: </span> Pašaro nedaug ir blogas, ė sėt reikia, tai ùžarė arklelį lig kaulam. Mane užársi <span class="explanation"> (užvarginsi) </span>. Žusiariau žuvargau, kad rankos į darbą nekelia. <br/>6. <span class="explanation">uždirbti ariant: </span> Sakyk, kur tu ùžarei tiek pinigų? Aš šį vakarą vakarienę ir ùžariau. Apiariau daržą, ir užsìariau <span class="explanation"> (gavau) </span> pinigų. <br/>7. <span class="explanation">užeiti kur ariant: </span> Kad tu vis ùžari ant kelio. <br/>8. <span class="explanation">pradėti arti: </span> </span> Pirmąkart užaręs, duok arkliui kiškio duonos – neils darbuidamas. <br/>9. <span class="explanation">užkirsti, užduoti: </span> Užárti į ausį. Nenustok nenustok, kad užársi <span class="explanation"> (gausi lupti), </span> tuokart nezurnyk. Nelįsk, užsiársi <span class="explanation"> (gausi mušti) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.