apalinimas

Apalinimas – tai kalbos reiškinys, kai žodžio pabaigoje prarandamas balsis (dažniausiai -i). Tai dažna tarmėse, šnekamojoje kalboje ar poetiniame stiliuje.

Pavyzdžiai:
- eiti → eit („Reikia eit namo.“)
- daryti → daryt („Noriu daryt darbus.“)
- sakyti → sakyt („Jis mėgo sakyt tiesą.“)
- matyti → matyt („Galima matyt žvaigždes.“)

Pastaba: Standartinėje literatūrinėje kalboje šis reiškinys nenaudojamas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apalinimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Apalinimas – tai kalbos reiškinys, kai žodžio pabaigoje prarandamas balsis (dažniausiai -i). Tai dažna tarmėse, šnekamojoje kalboje ar poetiniame stiliuje. Pavyzdžiai: - eiti → eit („Reikia eit namo.“) - daryti → daryt („Noriu daryt darbus.“) - sakyti → sakyt („Jis mėgo sakyt tiesą.“) - matyti → matyt („Galima matyt žvaigždes.“) Pastaba: Standartinėje literatūrinėje kalboje šis reiškinys nenaudojamas.