antžibti

žìbti, žim̃ba (-a, -ia), -o (-ė).

1. pradėti žibėti, šviesti: Žibo žibo ir pražibo saulė iš po debesų. Ant giedro dangaus po kita kitos žibo žvaigždės ir mėnuo pradėjo nertis iš užmiškio.

2. degti, žiebti: Nu, žìb’ ugnį. Ale ugnies tai nèžiba. Reikia lempa žìbt. Žìba žvakę ir duoda jam rankon. Ankstų rytą kėliaus, balanėlę žibiau.

3. pažibinti: Plyšin žìbė, ale nieko nerado.
antžìbti, añtžiba, -o. apšviesti, parodyti esant: Mėnuo, mėnuo, ar neañtžibi kame mirtį?
apžìbti. apžlibti, apspangti: Tų šilkų blizgėjimas – man ir akys apžìbo.
įžìbti. uždegti, įžiebti: Dar̃ tai inejai, inžibaĩ [elektrą],
ir šviesù. Ir akys tos jau nebe tokios… ugnis jose įžibo.
nužìbti, nužim̃ba (nùžiba), -o (nùžibė)

1. nušvisti: Ko, ašarėle, ko tu per skruostą nužibus riedi? | Ir atrado tokią dėželę, pilną auksinių piningų – nužìbo ir akys.

2. sudeginti: Kad taũ nužibtų̃ strėla!
pažìbti, pažim̃ba (pàžiba), -o (pàžibė). uždegti: Pàžibė ana ugnį. Kap jau ugnes pàžiba, tada susrinkdo in mojų. Tai jau pàžiba žvakes [bažnyčioje].
péržibti. perkurti: Kad būt malkų, péržibtau pečių vakarą, būt šilčiau gulėt.
pražìbti.

1. nušvisti, sužibti: Iš ūmo pamatė, kad pražìbo jam žiburėlis. Jau pražìbo diena, t. y. saulėta atsirado. Žvaigždės pražibo ant dangaus ir išnyko. Rodos, jog šviesesniai saulė pražibo. O štai angelas Viešpaties pristojo, ir šviesybė pražibo namuose. Tatai ne dovanai buvo, kas teip nepaprasto pražìbo. Marijos pribuvimu visas pasaulis pražimba. Kadangi neregėjo dievystės Christaus, bet truputį šviesybės, kuri iž kūno jo kaip pro plyšelį jam pražibo. Kryžius visoje savo galybėje pražibo.

2. sublizgėti. O kada išgirdo tas urėdas, tai jam ir akys pražibo iš to džiaugsmo. Ir pražìbo veidas jo kaip saulė, o rūbai jo tapo balti kaip sniegas.
sužìbti.

1. sušvisti: Sužìbo danguj žvaigždelės. Iš debesų sužìbo mėnulis. Languose žiburėliai sužibo. Surūkusioje pirkioje sužimba spingsulė. Liepsna kilstelėjo, sužibo skaisčiai ir užgeso. Šūvių ugnys vėl sužibdavo, lyg šviečią nakties vabalai. Greičiau į gelmę, atilsį, ramybę, – jau dega žvaigždės aukštumoj sužibę. Jis. daugiausia klausydavosi, stebėdavo, kartais giliai apie kažin ką įsigalvodavo – turbūt netikėtai sužibusias įkvėpimo kibirkštis gaudydavo. Sužibo viltis.

2. sužiebti, uždegti: Sužìbti žiburius. Pačios žvakės susižìbo.

3. sublizgėti: Balsvos [spyglės] akys sužimba žaliai it katės. Viešpatie, ką jie iš tavęs padarė, – šnapštelėjo ji, ir akyse sužibo ašaros. Gaili ašarėlė akyse sužibo.

4. imti reikšti kokį nusiteikimą, suspindėti. Džiaugsmu sužibo akys. Jo veidas sužibo kaip saulė.
užžìbti, užžim̃ba (ùžžiba), -o (ùžžibė)

1. uždegti, užžiebti: Ažžìbk balaną. Užžìbo degtuką. Ugnį ažùžibė toj mergaitė. Po vaiki žvakelę ažùžiba ir rankosna duoda [įvesdinamai moteriai]. Žužìbk jau lempą, bo tamsu rašyt. Žiemą šešiom jau lempą žužìbk. Žužìbom ugnę, atbraukėm duris. Kap žùžibi balaną, bur bur an žemės prūsokai. Priskina tos budės, pridžiovina ir àžžiba ugnį. Kelkis, sesele, žalia rūtele, užžibk šviesią ugnelę. Ažsižìbkie lempą ir laukie. Ir liktarną užsìžibi šitep, kap mini tuos linus. Žusižìbom ugnę, bijom. Užsižìbsim didžiulę lempą. Žiūri – pas kleboną žvakutės žusižìbę.

2. pašviesti, pažibinti: Anas su degtuku ažùžiba, velinas ažupučia.

3. imti šviesti, sužibėti. . Užžibus lietuvių vilties žvaigždei, to nevidono galva krito.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antzibti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis