antvynioti

vynióti, -iója, -iójo. vỹnioti, -ioja, -iojo.

1. sukti, riesti į ritinį, į kamuolį arba iš ritinio, iš kamuolio: Vyniók siūlus, virvę, kad nebūtum pakrika. Mergelės su motriškoms pradės siūti, vynióti siūlus. Siūlus apriečia, vỹnioja, kol pradeda aust. Pirštuose suka ir vyniója verpstukais. Žiūri: prie kadugio sėdi susikūprinusi senė ir mikliai vynioja tą žalią siūlą į kamuolį. Kamuolioką siūlų vynióju, sapnavau – kelionė. Močiutė svirne drobes vyniojo, tėvutis kieme žirgą balnojo. An stalo kočėlą pasideda i vynió [ja] [milo audeklą] į kietą tą volą. Stuksės ir stuksės per dienas [staklės],
vynios ir vynios an veleno drobes ir kitokias skaras. Kap išplaudžia [audeklą],
tokis baltas būna, an kočėlo vỹnioja. Ant kočėlo rietimus drobės vyniója. Virvę ant karties vynióti (vỹnioti). Kai atmirksta [linai],
tai vynióji apie pirštą: lūžta šiaudelis – valaknas atstojęs, gana. Kam vynióji kaspiną apie pirštą – ištepsi. Kad tu nelauktum, berneli mano, kad tu mano kaseles ant rankelių vyniótum. Auga sodely žalias erškėtėlis – tai tau, šelmi, ant rankelių vynioti. Vyniója vyniója šitas uodegeles (kaseles) ana virš galvos. Inspjovė pirštą, tuoj ieško varotinklio, vyniója in piršto. Kitąsyk vyrai bintus ant kojų vyniódavo, tai primegzdavau tų bintų. Rietenas vynió [ja] ant kojos, kai mėšlungis traukia – atleidžia. Vaikas išsigando, kai gydytojas iš naujo nuklojo paklodę ir pradėjo vynioti nuo galvos raištį. | Aš nevỹnioju ražančiaus an rankos, netveriu. Šiandie aš. jį. vỹniosiu. Vynió [ja] vynió [ja] tą kalbą i nesuvynió [ja]. Užejo viesulas ir išnešė iš kluono audeklą: vyniójos vyniójos i nudribo. Nesvynioja pašonėj drobinė paklotė. augant raitytis, suktis aplink: Pakraščiais mano darželio žirnikai vyniójas. Vyniõsis aplink sąsparą šitas vijoklis. Žabelės žirniam vyniótis, pamidoram – kuoliukai. Mietalius įkalu, i tos vielos aplankstinėju, kad anie. turėtų kame vynióties. Vỹniojosi visokių rūšių tų pliūkščių. Sunku apynėliui in viršų vyniótis. Lygiai kaip apvyniai ant smaigų vyniojasi, taip toksai kūdikis iš visų vargų išsivynioja. Vyniójas ant medžių šabalbonai. Ta, kur vyniójas, visa pilna žiedų, ten kambarė [je] y [ra]. Rožių krūmų šakos vyniojosi aplink langus. spausti (į gumulą), vatuloti: Avižas sumolė, vyniója kamuoliais – ir būna šustiniai. sukant gaminti, daryti: Mingėla drebančiom rankom vynioja suktinę.

2. sukti į ką: Vyniójamasis popierius. Nusipirkau popieros sviestui vỹniot. I su svogūnais, i su dažais vyniódavo, išdirbdavo gražiai [margučius]. Tik dabar į popierius vynió [ja] [saldainius]. Fabrikas tuos stiklus vyniódavo [į šiaudus],
nebuvo driožlių. In tą popierių mėsą suka: reikia penkis kartus vyniót. [Vaikas] glostė šuniuką vyniodamas jo galvą gūnia, kad jis nelotų. Tamsa viską kietai vynioja, spaudžia. vystyti, supti, muturiuoti kuo: Seniau vaikus ankštai vyniójo. Jaunojai a kokią lėlę mazgote duos vynióti. Vaiką supa supa, vyniója vyniója visokiais ryzais, kad nesušalt [ų]. Ir kaip ten jį pagimdė, ir rankosna ėmė, vystyklais jį vyniojo, kokius ten turėjo. Vỹniot reikia smaguris pirštas sužeistas. Indūrė plūksna, nevyniójo, nieko nedarė – kap ėmė jam sukt. Būdavo, gyvulėlius šituos sergančius vynióju, rišu, gydau. Abrūsu šlapiu vyniója galvą, vyniója. Še tau šiūbužė, vyniok kojeles, duos Dievulis gerus metus – pirksim kurpeles. Aš vynióčiau gegutę į žalius šilkelius. Žėri žalčio rūmai, – gintaro takai. Juos vynioja dūmai, kaip žalsvi rūkai. Tankios buvo kanapėlės, kojeles vyniojo. Vai ką kalba apynėlis smaigą vyniodamas. rišti, tverti: Vỹnioja rožę močekalapiais. Palyginti žmogu ligotam ir gumbus turinčiam, kuris to tiktai nor, idant gumbą arba randą klapstytų, vyniotų, pūstų.

3. rangantis judėti, raitytis: Kap palis lietus, tai tik vỹniojasi [gyvatės]. Atanešė šieno glėbį – o te gyvatė vyniójas. Šunagrybis, an saulės džiovina [miške],
tai kirmėlės vyniójas. Pasemi iš balos karvei vandenio, tai vyniojas dėlės. Kad vyniójas, ažtai vijūnai. In tako vyniójas dvi gyvatės. Per lauką tep greit vyniojasi tie žalčiai. Dideli vandens lašai varvėjo nuo langelių arba, vyniodamies tarsi gyvi, šliaužė per stiklą žemyn. Tik žviegia, tik vỹniojas mašinos, misliu, viena para pasieks Maskvą. Lėktuvai tik vyniójas (skraido) . Sukasi, vyniojasi – niekaip nelūžta. užimti vingiuotą padėtį: Kai prie Molėtų prasideda, tai ir vyniójas [Stirnių ežeras]. Ir prieinu upelį, kursai vyniojasi ant tyrumės lyg žaltys ant vieškelio. Parugėm sau vyniojas takelis.

4. volioti, vartyti, raityti: Nu šiandie aš tave ir vyniójau pabaly! Pakalnėn vėjas tuos ėglius vyniójo, tai pasrodė, kad vaidenasi. Ji vyniójas iš blogumo. Teip ir vyniójies kaip sliekas an rasos. Pro tą plyšelį tas katinas vyniójos vyniójos, ir išlindo. Vyniójas iš juoko, nat mėlynas. | Ramūnas [mušamas] vyniojasi kaip vijurkas ir dangstosi rankom galvą, nugarą. Joniukas vyniojas ir raitos kaip deginamas, bet negali ištrūkti iš jos stiprių rankų. Kai pakėlė tėvas – net vyniójaus. Šuniokas puola ant manę, net vyniójas. Paleidi vakare [šunį] nuo lenciūgo, tai tik opt opt apilekia apie namus, vyniójas, būdavo, tik džiaugias. Vilkas vieno kaulo, nesvyniója.

5. vikriai suktis, sukinėtis, judėti kur, apie ką: Ale tik vỹniojas bobelė. O o, tik vyniójasi mergiščia aplink svečius. Ir Petras da gerai vyniójas an prėslo. Tu po rinką nevyniosies, nė baronkų neparduosi. Paršiukai aštuoni tvarte tik vyniójas – atsivedė kiaulė. Tik vỹniojas anos. apie miežius. painiotis: Ne velnio ir vyniójies po kojom. meilintis: Vỹniojosi boba apie jį, kolei apgovė. Ta vyniójas aplink jį, o jis nė nežiūria. Visaip vyniójos aplinkuo valdžios, kumbinavo, daba urza. Lapė ausis priglaudus, su uodega vyniodamasi atsakė.

6. suktis, verstis: Jis moka visaip vyniótis. Vyniótis tai reikia, kitaip nepadarysi. Reika dabar visaip vyniótis. Žinoma, vyniosimės kaip nors, – ūmai pasitaisė. Jaunas ir liaunas: vyniójas kaip ungurys.

7. plėtotis, rutuliotis: Visur matome vyniojantis progresą. Tai gleivei besivyniojant visaip, pasidarę medžiai, gyvuliai ir net žmogus.

8. reikšti nepasitenkinimą: Vyniójas Jovita – suknelės reikia, vyniójas iš piktumo.

9. suduoti, tvoti: Aš jam kad vynióčiau par nugarą!
ant pir̃što (apiẽ pir̃štą, pirštùs) vynióti (s) . priversti paklusti, tvarkyti: Jį kaip nori an pir̃što vyniók. Gudrios moteres vyrus vyniója apiẽ pirštùs. Kai aš aną pamokysu, tai ant pir̃što vyniójamas pasidarys. Bet jis neprivalo duotis per daug ant piršto vyniotis tai bobai. Na, ir vėl ramygaliečiai pasirodė vyrais esą ir nesiduosią, kad kas vyniotų juos ant piršto.
į vãtą (
į bõvelną, pãkulas) vynióti. kalbant pagražinti, nuslėpti, ką negera, iki galo neatskleisti: Juk paprastai jis viską vynioja į vatą. Respublikonai aiškina ir vynioja į pakulas savo darbus. Nereik vynioti griekus, kaip sakom, ing bovelną.
antvynióti. užvynioti
1. Dar ir autuką antsivyniós [ant veltinių],
ka nepapjautų [naginių] šniūrai tų tūbų. Nu ir ans antsivyniójo, pavaikščiojo su tuo štuolu.
apvynióti.

1. apsukti, apriesti apie ką, ant ko: Apvynioju, apviju. A [p] vỹniok autelį ar lopinuką an piršto. Apvyniója šerius aplink vinę i peša. [Žmogus] parejo namon, pribarstė kiemą barankų, o ant tvorų apvyniojo kilbasų. | Turėjau beržinį vytį, miklus miklus – kaip apvyniójau apie blauzdas!. Autus apsivỹnio [ja] ir į vyžą įauna koją. Užsisėsk ant jos. kaip ant arklio, apsivyniok plaukus ant rankų. Padirbo lazdą: žaltys ar gyvatė apsivyniójus lig rankenai. Karvės gyliavo, anos į rinkį pušies apsivyniójo uodega. Pamatydavau tik baltus ponų rūmus baltomis apvaliomis kolonomis, apsivyniojusiomis žaliais vijokliais. Aukšti pilies stulpai buvo apsivynioję vynuogių lazdomis. Miškuose augąs apynys savo ilgu šiurkščiu stiebu apsivynioja aplink medžius ir krūmus. Jei nurysi moterišką plauką, tai plaukas apsivynios apie širdį, širdį perpjaus – ir mirsi. Kaip davė botagu, taip ir apsivyniójo aplink kaklą. Sako, ganyklose, kur yra žalčių, žaltys apsivynioja karvei apie koją ir žinda. Jam vis rodėsi, kad štai kris nuo medžio gyvatė ir apsivynios jam aplink kaklą. Pavalgius visada reik pasėdėt, taukai apie bambą apsivyniója. Geltonas žaltys ant kaklo apsivyniojęs.

2. apsupti, apsukti, apmuturiuoti kuo: Su apvyniokliu apvyniók skaustančią koją. Odomis ėrelių apvyniojo ji jo rankas ne kur slidus (nuogas) buvo ant kaklo. Veidas jo buvo apvyniotas kustka (skepeta). Karklinėm vyžom nešiojom, apivarais apvyniótas kojos. Naginium nuplyšusium, su apivarais apvyniódavai. Visad su autais nešiodavo, autus apvyniója, apivaras dideles nešiodavo. Žiemą apsiauna [vyžomis],
apvyniója autais ir važiuoja miškan. Kojos suskilę, skepetėlėm kokiom apvynióta arba ne. Apvỹniotos kojos tokiais ryzais. Kaklas apvyniótas i apvyniótas – striumas kakle. Vyrai ars, ir mes paakėsiam su medinėms [akėčioms],
karklais apvyniótoms. Inkanda gyvatė ar bitė, tai apvynioja šventytais linais. Apvyniok bulbų koše kojas nuo ramato. Tą kumpį apvynióji [duonos tešla] ir kepi – skanus kumpis būdavo. Drapana apvynióji [mėsą],
kad tau nė musė, nė niekas neprieitų. Jo. trūba beržo tošėm apvyniota, tik abudu galai iš medžio padaryti. Lazdą ryšiu apvynióti. Šoblės tos medinės, blizgančiu tuo popieriu apvyniótos. Ruožuota [karvė],
gal mušta, lenciūgu apvynióta, prisuktà. Par šį karą pasaulis buvo dratais apvyniótas vokiečių. Kojos kaip apvyniótos – kaip supančiota valkiojuos. Autskariais apsvyniója, pančekom apsiauna ir važiuoja vyrai miškan. Užstovas buvo, su vyžom karninėm, autskariais apsvyniójęs. Sutrauki [vyžas] dirželiù, apsivỹnioji raikščiu net iki klupsčio. Kojas apsivyniós su šiaudiniais pančiais ir eis ten šaukdami [Užgavėnių žydai]. Su autkojėliais apsvyniója, tai net dulka, kai aria akėja, kai višta pančekėta. Teip nulėks tos naginės, apsivynióji su tom auklėm. Skauda kojytę – apsivỹniojau. I kojom apsvyniót nėr ryzo. Nugi ir dirbdavom, būdavo, pirštai kiauri, pūsles apsivynióji ir vėl dirbi [prie linų]. Mato, kad kaži kas ateina baltu šaliku apsivyniójusi. Eidavo šiaudais apsvynióję [vokiečių kariai],
šalta labai būdavo.
apliñk [sàvo] pir̃štą (ant pir̃što.
) ap (si) vynióti padaryti klusnų: Gãli jį aplink sàvo pir̃štą apvynióti. Tave kiekviena merga aplink pirštą panorėjus apvyniotų kaip siūlą. Ma [n] būsi apliñk pir̃štą apvỹniojama! Kas kaip nori, taip gali jį aplink savo pirštą apsivynioti, destis, išnaudoti. Buvau tikra, kad turiu jį apsivyniojus aplink savo pirštą.
nė̃ (nèt) pir̃štui ap (si) vynióti. visiškai nieko, nė kiek: Atėjau kambarin: viskas išnešta – nė̃ pir̃štui apvyniót. Nèt pir̃štui apvyniót aš tų rankdarbių neturiu. Nenupirko nei skuduruko pirštuku [i] apsivỹniot, skūpas buvo. Nieko neliko man, nė pirštukuo apvỹniot. Neprisidėjo nė̃ pir̃štui apvyniót.
padur̃kais apvynióti suvilioti: Apvyniójo bernioką padur̃kais, ir gana.
popierėliù apvynióti kalbant pagražinti, visko nepasakyti: Baltras ir Onai tą patį pakartojo, jokiu popierėliu neapvyniodamas savo žodžių.
atvynióti.

1. suvyniotą atriesti, padaryti nesuriestą, nesuvytą: Atvyniók apvynioklį. Atvyniódavo vystyklėlius ir sausus pakeisdavo. | Kamuolį atvynióti. Geltonų plaukų kasa atsivyniojo jai nuo galvos. Atsivyniojęs turbaną, aš ėmiau abiem rankom smarkiai mosuoti, ir mane pastebėjo.

2. į ką suvyniotą atsukti: Atvyniókite man, kas čia suvyniota. Saldainį atvynióti. Lyg nustebusi [Nelė] atvyniojo baltoj skarelėj surištas dovanas. Bobutė įneša ir atvyniója tą kūdikį, anas bus greitas. Saldainį atsivynióti.
įvynióti.

1. vyniojant kuo nors apsukti: Įvynioju, įsuku. Įvỹniok šlikus į tą skepetą. Moteriškė įvyniójo savo pinigus į skepetaitę. Įvyniók nupirktas knygas. Į tešlą įvyniójus iškepti. Aš įvỹniojus vaikelio kojas drūtai. Nori, kad but gražesnis [margutis] – antvynióji rūtos šakytę, žemuogės lapelį. Žibenkšties kailiukas brangus – anais laikais žydas nešėsi in nosinę invyniójęs, kap nusipirko. Saldainiai buvo įvynioti į tokius dailius popierėlius. Aš tavi įvyniósiu į tą ilginių kūlį. Į šilkelius įvyniočiau, į sidabrą pakavočiau. Įvyniojo jį ing gražią drobę ir iždėjo jį grabe. Tad jį. pirmiaus turime įvyniot gražion prastyrion. Nuėmęs kūną, invyniójo prastyrion gražion. Įvynióji akminą, įdedi į tą [kraičio] skrynią, ka tik sunki būtų. Pirtin nueini, pašutini, intvynióji [skaudančias kojas],
biškį geriau. Invyniójau – vis tiek pereina kraujas. Įsivyniók knygas nors popieriun, kad nesudulkėtų. Įsivyniók kelionei sumuštinį. Anas mušė rūčnykan insvyniójęs penkių kilių girią. Ateik čia, še, įsivyniok į kailinių kampą kojas. | Šiemet svietas rogėmis į Velykas važiuoja, kailiniuosna įsivynioję. Jei trečias įsivyniójęs (meilužis yra) , tei vargiai suseis [pora].

2. užvynioti ant veleno, įriesti: Riečia audeklą, į stakles įvyniójam, velenan.

3. įtraukti, įsukti, įpainioti: Kelnių blauzdą pagavo ir įvyniójo [į girnas]. Jie, sako, ratan buvę įvynióję kabelį. Kulka terp rūbų įsivyniójo. O anas įsipainiojo, o jis įsivyniojo kaip katinas pašukose. Bijotina yra, jeng ing pirmąsias tamsybes tasai mokslas neįsivyniotų.

4. raitantis įlipti, įsirangyti: Žaltys insivỹniojo medin. Išaugo rožių dvi strėlės, ir tarp tų strėlių įsivyniojo žaltys. Berankis, bekojis – medžian insivyniojęs. greitai, vikriai įlipti: Mergičkutė tokia buvau, įsivyniódavau obelin, pakratau, kad pribira tų obuolių žemėn, tai kaip gruodas. Kad ir drūtas, ale kai pamatė vilkus, tai ką bežiūrint insvyniojo epušėn.

5. suduoti, užkirsti: Jeigu tu mano vaikas būtum, aš tau įvynióčiau, tuoj eitum sodint [bulvių].
gálvą įvynióti į padur̃ką suvilioti: Merga įvyniójo vyro gálvą į padur̃ką.
išvynióti. išvỹnioti.

1. ką užvyniotą atvynioti: Siūlus išvynióti iš kamuolio. Kai tu jį. išvyniosi, tai tu galėsi pasiverst, į ką tiktai tu norėsi. Kęsgaila išvyniojo popieriaus ritinėlį ir perskaitė. | Išaudžia šituos audeklus, išvynioja, išbalina. Kaip išausdavo audimą, rykmetį an rasos išvyniódavo. O jūs vieną rietimą išvyniókit, sukarpykit. O aš paprašau išvynióti [medžiagą] – ir išvynió [ja] munie. Išsivyniójo siūlas iš kamuolio. Suvynioja visą kailį ir suriša, kad nebeišsivyniotų. Tik jai. pasakysi: išsivyniók! ant jos atsiras visokių gėrimų ir valgymų. Išsitraukė nosinukę, kruopščiai išsivyniojo ir pakėlė aukštyn. Išsivỹniokit koldrą – neišvỹniojau.

2. išsukti suvyniotą į ką, padaryti nebesuvyniotą kuo: Išvyniók ryšelį. Išvyniójo saldainį, nebegali suvyniot. Iš vilnonės skaros rūpestingai, su meile kaip kūdikį išvyniodavo savo smuikelį. Gėlės visada įteikiamos išvyniotos. Ale sykį sumislio, sako: reik išvyniot, pažiūrėt, kas tame stuke yra. Paklotę rodžia gražiausią išvyniójus, in duonos atanešė mainyt. Ant mestuvų kai išvynióji kiek jau reikalinga platumo, tada jau nuimi. Merga kaip išvynióta iš popieriuko (graži) . Vienas [senukas] išsivyniojo iš storo rudo popieriaus silkę ir duonos riekę.

3. išgelbėti iš keblios padėties, išsukti: Liesis savo sūnų norėjo išvyniót. Tik tik išvyniójau arklį, kad nepaimtų [kareiviai]. Vyniojosi vyniojosi ir išsivyniójo iš bėdos. Jis nora išsivynióti ir muni suvynióti. Šiaip taip išsivyniójau iš bėdos. Diedas lapt jam už sprando. Ir per dideles mūkas išsivyniojo. Kaip iš tokio vargingo padėjimo išsivynioti. Bet mano smegenys kytros, gal iš to ir išsivyniosiu.

4. išridenti, išritinti: Ka tą kūlį bent į šoną išvyniótumiam. Ir žirgas, ir raitelis šitą uždavą laimingai išvyniojo.

5. greitai išeiti, išbėgti, išmauti: Da nesuskubau pasakyti, Petris jau išvyniójo į laukus. Išsivyniójom su kompanija prie Dubysos. | Tokių šokių mės iššokom, tai dabar neišsivyniója.

6. išaugti: Lygiai kaip apvyniai ant smaigų vyniojasi, taip toksai kūdikis iš visų vargų išsivynioja. išsiauginti: Kap tik vaikus išsivyniójau!

7. išsirutulioti: Bedieviai stygauja, jog viskas išsivyniojęs savaime, be jokio sutvertojaus. Galaktikos bruožų padrikumas verčia mus gretinti mūsiškę sistemą su vėlesniais, labiau išsivyniojusiais spiraliniais ūkais.
kãmuolį išvynióti viską išaiškinti: Nutvers [vagis],
pamatysi, išvyniós visą kãmūlį.
kamuolỹs išsivyniójo išaiškėjo: Nutvers [vagis],
pamatysi, išsivyniós kamūliùkas.
nuvynióti.

1. ką užvyniotą nusukti, nuvyturti: Verpalus nuo lankčio nuvynióti. Nuvyniók kamuolį siūlų, pamažink, neduok visą siuvikui. An to reketuko uždedi tolką ir kuo gražiausiai nuvynióji. Jis nuvyniójo nuo kojų šlapius autus. Tus bintus nuvyniójo, kamašus numovė i bėga šalin. Baigus aust, tuoj nuvyniók audeklą nuo veleno. Kap užkabino siūlą nuo špulios, tai ir nusvyniój [o] vekulys. Ji nusivyniójo daug popieros i benešdama pametė. Piemuo, prie pilkalnio beganydamas, perpiete ant jo viršaus kamuolaitį siūlų radęs, ėmė nuo to botagams nusivyniot.

2. kuo apvynioti, apvyturti: [Belaisviai] buvo nurėdyti, kojos su zupermaišiais nuvyniótos. Vyžos su tokiais šniūrais nuvyniótos. Vìršininkas (kerdžius) su trūbu pūs, trūbas ilgas, su beržo toše nuvyniótas. Kietai medį nuvyniójo, kad suaugtų. Milo autai aparoms nusivyniós lig to šmoto. Atgriotavo įnamio Melio karšinčius iš Pakarniukų alksnynės, iki kelių nusivyniojęs baltus autus apivarais.

3. vikriai nueiti, nubėgti: Ir Pikčiurnienė nuvyniojo pėsčia į Smeltę. Nusvỹniojo kap gyvatė pakrūmiais. Vir vir vir nusvỹniojo kiaunė į medį. | Traukinys nulėks, nusivynios kaip žaltys laukais, giriomis. užimti vingiuotą padėtį: Tas kelias nusivynió [ja] par mišką.

4. primušti, prilupti, nuvanoti: Nebuvo maža lupta, dabar reikt [ų] nuvyniót. Nuvyniója, būdavo, užstovas kojas botagu. Aš jį kai nuvyniójau diržu, tai daugiau nebedūko. Nuvyniók botagu [piemenį] – tuoj pabus. Aš nubėgau į kanapes ir pasikavojau, bet atradęs gaspadorius vadžioms nuvyniójo.
pavynióti.

1. kiek vynioti, pavyti, pasukti (ppr. į kamuolį): Vyniojus pavyniojus siūlus, vis pratrūkdavo: – Ką tu, seni, sumanei?

2. apvynioti 2: O vyrai kitoj pusėj pilki, tik kaklai jiems margai pavynioti. Brolio pabalnotas, piršlio pažabotas, o to šelmos jaunikaičio karklais pavyniotas.

3. suvynioti į ritinį: Kartais su aguonums pavyniósi, cukrum pabarstysi [pyragą].

4. po apačia įvynioti: Paduok siūlų kamūliuką, pavyniósu špūlę – šniūrą meta.

5. pasiraityti: Kap jam pasivỹniojo po grynas kojas vijūnas.
parvynióti. svirduliuojant pareiti: Vos vos į numus parvyniójo [girtas].
pérvynioti. pervynióti. parvynioti.

1. iš naujo apvynioti: Skalnas per tą visą linksmybę tvirčiau pervynioja savo naginių apivarus.

2. iš naujo suvynioti, pervystyti: Būdavo, pérvynioji vaiką – i miega. Kūminas išbėgs paveizėti, kunigas ar yr, jei yr, tą vaiką párvynios švariai i bėgs nešinys. Reikė vis pérvyniot po raparacijai. Tik dabar jis kažkodėl rūpestingai pervyniojo kojas autais. Jis atsargiai sugrįžo į savo laužą ir persivyniojo sausais autais sudrėkusias kojas.

3. nuo vieno nuvynioti ant kito: Pérvyniok, Juozuk, siūlus į du kamuoliukus.
pravynióti. kiek atvynioti kuo apvyniotą, suvyniotą: Pravyniók galiuką saldainio, aš nukąsu.
privynióti.

1. daug suvynioti, prisukti, pririesti: Ant šito verpsto tai privyniõs privyniõs siūlų. Šeivelę privyniója siūlų ir įdeda į šaudyklę. Merga rado juostą pakraštin ežero, vyniojo vyniojo ir privỹniojo to merga kamuolį. Lininio, būdavo, mama priverpia, tokią megztuvę privyniója siūlo. Mano motinytė turėdavo privyniótų išskrostų žarnelių plonų. Autų privỹnioja ir tan vyžan indeda. Privyniójau [autų],
i vis tiek atšalau [kojas]. Čianai tokis virbalas, o an jo siūlo prisivỹnioja. Prisivynióji pilną [klebetą] virvgalių, kol telpa. Kai aš plona, tai prisivynióju prisivynióju rūbų [žiemą].

2. daug susukti, prisukti: Pilna skrynelė kaliošų priguldyta, privynióta. Kočėlą privyniósi i brūžkuoji. Popierė [je] prisivyniójusi atsinešė pupikių.

3. pritvirtinti, prisukti, pririšti: Vytim grebėstas privynióta. Su vytikėm privynióji i pririši tus kūlius. Kaip jau pavarsluos tus atvarslus i privyniós pri ratų rungo, arkliai nepabėga. Privynióju virvele in obelį lašinių [paukščiams]. Cigonas vėl ąžuolan grūdas prisvyniójęs, kad neiškristų žemėn.

4. prislinkti, prieiti, prisisukti: Prisivyniõs Žalė. pri sieto.

5. sutvarkyti, sudoroti: Tas bandinykas ir privyniójo tijūną.
suvynióti.

1. susukti, suriesti į ritinį, į kamuolį: Išdrikusius siūlus į kamūlį suvyniók. Pakulas reik į kuodelį suvynióti. | Daro kuodelius, suvỹnioja, suspaudžia. Bekratant ans. toks paliekta ilgas, pasku aną suvynió [ja]. Pasitiesi an suolalio [pakulas] i suvyniósi į kuodelį, ka nesusiveltų. Kasos ilgos, aukštai an galvos suvyniótos. Suvỹniok meškerę ir nešk namo. Ka vinčiavos, jei mergė su vaiku yr, ta rūtų vainikelio nededa an galvos, šiaudų nusuka tokią grįžtę, suvynió [ja]. Ažudengtė suriečiama, suvyniojama. Suvyniotasis popierius. Ištepa koše rugine [avikailį],
suvyniója, kad ir vilnos būtų švarios. Reikėdavo suvyniót [nakčiai] audeklą, iš ryto patiesi vėl. Išbaltėm, rietimus tokiuos gražius suvyniojom, iškočėjom [drobes],
tik stovėk ir žiūrėk. Anksčiau su rankom mindavom linus, paskui išaustus suvyniójam į ritulį i padedam. Minkštą blynelį suvyniók i dažyk su smetonyte. Kamuoliukais tokiais suvyniódavo te su vandeniu [šustinius]. Kapitonas liepė greičiausiai nuleisti inkarą ir suvynioti bures. Supjaustom tokiais diržais [mėsą],
palaikom sūryme, daugiau suvyniójam. Linus džiovina pirtė [je] ir paskuo anus iškula, iššukuo [ja] ir suvynió [ja]. Suvynió [ja] [milo audeklą] i padeda par naktį nuvarvėti. Aguonom nupylė, suvyniojo [pyragą],
kai atrieki – aguonos tik stovi. Suvyniók maltinius. Cibulių suvỹniojus numestie – peteliškės dvesia nuo gailumo. Kap išbąla [audeklas],
tai suvỹniojam rietiman. Suvyniója kartom [naginių odas] į kokį kubiliuką i raugina. Rinktinė [paklotė],
tik suvyniójus turėt. O dangus atstojo kaip knygos suvyniotos: o visi kalnai ir salos iš savo vietų perkeltos buvo. Ir skepeta, kuri buvo and jo galvos (regėjo) padėta ne su prastiromis, bet and šalies suvyniota and (kitos) vietos. Gavo priemėtį, ale tokį, kad sutraukia, suvynioja net kamuoliukan. Visi pečiai užtirpę, ir žarnos dieglių suvyniótos. Tą meisą susivyniósiam į popierių. Vaikas išėmė iš burnos ir susivyniojo į skarelę kumuniją. Šiaudų gniužuluką susvynióji ir iššveiti puodus, tai mazgotuviai vadinos. Dimša susivyniojo savo žemėlapį ir rengėsi eiti. Kitas susivyniõs ir išeis su visu rietimu. Tuojaus ištiesė tą staltiesę…, pavalgė, atsigėrė, Dievui padėkavojo, o tas jauniausias susivyniojo ją. susiriesti, susirangyti: Jos. susvynióta ir inlįsta [į pagalio tarpą]. Gyvatė susvyniójo ir kirs. [Gyvatė] kap kačerga guli susvyniójus. Ana. buvo susivyniójus mazgu. Kap susvynioję buteluky tokios didelės dėlės, tai persigando ir perejo tas [danties] skausmas. Inėjo – tam name nieko nėr, tiktai didelė kirmėlė guli lovoj terpu paduškų susvyniojus. Anas. susvyniõs, i šuva nieko nepadaris: nusbos lot i apleis jį. Ežys prie peludės susivyniójo ant kamuoliuką, ir šuva jam nieko nebepadarė. | Viena skieda susivyniótų, ir stogas varvėtų. Pūrai yra garbiniai susivynióję, t. y. susiraitę. Kad trauksiu, tai susivyniósi [iš skausmo]. susipinti: Ejau, kojos susivyniójo, kritau – ranką nulūžau.

2. susukti į ką, kuo: Tam ryzely suvynióti pinigai. Vienai kvietinių miltų į skarelę įpylė, kitai lašinių gabaliuką, kopūstlapyje suvyniojusi, rankon įbruko. Skurlyje atsinešė suvỹniotus peilius – pjaus mane. Tuos kiaušinius suvyniójom lukštuos: kur ploniau, kur storiau. Silkę, būdavo, suvynióji į popieriuką i an žarijų pakepi. Dėdienė įdėjo lauktuvių: pusę kepalėlio iškepto šienapjūtei kvietinio ragaišio ir į skepetą suvyniotą neseniai spaustą sūrį. Viską susdėjau skrynelėn, suvỹniojau popieriun. Į popierių suvyniójus, didliai paliekta skani silkė, į anglis įdėta iškepta. Suvyniójam, surišam [marginamus kiaušinius] su skepetaitėm, ir būna visokios spalvos, margūs. Vieną pyragėlį ji suvyniojo vaikui. Suvyniók negyvą auksuos, sidabruos, tai anas supus ir mum dar susmirdins. Nusivilko savo marškinius, muni suvyniójo, – pliko [vaiko] neneši par lauką. Iš senų paklodžių, būdavo, padarai vystyklų suvyniót tą vaiką. Ponai važiavo pro šalį, veiza, – vaikas skarelėse gražiose suvyniótas. Ka ans. neišsiardytum, taip ankštai su ta pačia siaustuve suvyniósi, i gan. Ans suvyniótas storai – ne tokiai nūsprogai panešti. Negalėjo vaiko merga išmaitinti, padėjo prie kelio suvyniotą. Vaiką suvyniója juosta [veždami krikštyti]. Reikėjo vaikalį suvynióti taip ankštai kaip medelį. Vaiką teip sau suvyniós, kaip kočėlą padirbs, suvyniós su tuo tatai valiniu. Suvyniótą mergaitę bovijau. Mun kai tik suvỹniojo [petį] – ir skausmą atleido. Kojos į priegalį suvyniótos atdrungo, atšilo. Margoj skrynioj pakavosiu, silkų kuskoj suvyniosiu. Ievos a karklo vytim suvyniója suvyniója, suriša [akėtvirbalius]. Mergų pyktis kasoj suvyniótas. Susvỹniojau paklotėn vaiką ir nuejau linų raut. Susvỹniojus galvą guli. Šiltai susìvynioti ir gulėti išsitrynus. Būdavo, susvynióji vaiką, prisriši an nugaros ir tep eini grybaut. Mergiotę susvyniójus atsivijo jį iš kariuomenės. Vaikus susvynióję, būdavo, i nešamės į laukus. Pripratus šiultai miegot, susvynióju susvynióju. Skaron tokion veltinėn susisupa, susivyniója ir važiuoja. Žiemą su šlėdalėms ka važiuos, susivyniós kojas į šuneną. Į skarmalus susivỹniojusi gulėjo. Sermėgą išsineša ir guli rugiuos susvyniójęs. Patalai tokie dideli, susivỹniok vìsas i gulėk.

3. suvartoti kam vynioti: Suvyniójau visus popierius į pipirus.

4. visu greičiu pašokti: Kad vyras būtų, rikteltų, tai cigonė tik susvỹniotų ir dingtų. Tas mūs katinas tai ir gajus: rėžiau spragilu, o jis tik susvyniój [o] ir kap nuej [o],
tep nuej [o].

5. vikriai susitvarkyti: Kap jūs greitai susvỹniojot. Vienu rozu tik susvỹnioj [o] ir ištekėj [o]. Greit susvỹniojau: in šę, in tę – ir kapmat namie.

6. sumušti: Vai, aš tave suvyniósiu šita lazda. Suvyniójo piemenį vadelėm.

7. įveikti, nugalėti: Aš jį visai lengvai suvyniojau. Tik tu jį paduok! Suvỹnios kaip šiltą vilną. Ta aną suvyniójo teip, buvo kaip balta vilna. | Anys tave kaip norės, teip suvyniõs. pribaigti: Liga jį labai greit suvyniójo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antvynioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis