antsodinti

sodìnti (-ýti), -ìna, -ìno. sõdinti, -ina, -ino;

1. kviesti ar liepti sėsti: Svetį sodìnk (svadink), o medį, daigus diek. Tu mane ir nesodinì – sėsiesiu. Atejau svečiuos, kogi nesodìnat? Manęs niekas į minkštą kėdę nesodìno ir pyragais nevaišino (nelepino) . Rinkis pamergėles, sodìnk į suolelį, sodìnk už stalelio. Sodin muni su berneliu pirmą vakarelį. Per lauką jojau, žodį kalbėjau, sodyk, mergele, sodyk, jaunoji, po ąžuolėliu. Kasdien sodindavo pas duris bažnyčios. Pradės … sodint juos ant sostų. Katė svečią sodìna net ažusukdama (prausiasi) . Kap juosė šilkų juosta, kalbėj [o] meilų žodelį, o kap vilko marškinėliais, an kelių sodìnosi.

2. padėti ar liepti lipančiam atsisėsti ar nusėsti: Nuo žirgelio sodino, į svirną vadino. Ir įleido į dvarelį, sodìn mane nuo žirgelio. Mačnuosius nuog sosto sodin ir puikumą jų išniekin. Ir an arklio sodìntas, ir po arkliu buvęs (daug vargęs) .

3. augalą, daigą kišti, terpti į žemę, kad augtų: Eina bulbų sodìnt. Bulbas sodìnt toj pačioj vietoj negerai. Kada arklį govė, tada sodìna. Ir arė, bulbas sodìno su jaučiais. Apie tris centnerius sodýta, prikasė penkiolika. Bulbų sodìnom ežiom, kapliavom su kapliais. Bulves reikia sodýt, kai būna pilnačio, tai didelės bulvės užauga. Jaunam nesodìnk bulvių – po pilnatim an senagalį. Bulves sodìnki basas (kai žemė įšilusi) . Mūsų daug te buvo mergiočių, berniokų, i sodìnom mišką. Jaugi reikia daržai sodìntie. Kad sodìnsi, tai sodìnies batvinius. Česnakus in žiemos sodinù. Šitas sodas tai mano sodìnta. Čia mūs sodìnta pušelės. Anos. gi mano rankom sodìntos, iš grūdelių. Agurkus reikia sodýt, kai iš pilnačio į delčią pats sugriuvimas, tai tada mezga. Sodinaũ, auginau – svetimam teko. Dvieilė bulvių sodinamoji mašina. Sodino brolelis obelėlę. Tave sode sodìno, mane jauną augino, apynėli pūruonėli, apynėli žaliasai. Arba sodykit gerą medį, ir vaisius jo geras bus. O Abrahamas čiepijo (sodino) medžius. Kvailių nereik nei sėt, nei sodìnt: iš tų pačių atsiranda. Tavo ausysna tai nor burokus sodìnk (labai nešvarios) . Da kitos moterys sodìnasi bulves. | Šiemet vėlai sodìnosi bulbės.

4. apsodinti 3: Vieškeliai platūs, medžiais sodìnti. Sodìnkite kapelį baltomsiomis lelijėlėmis.

5. atkelti į kokią vietą, apgyvendinti: Lietuviai valstiečiai buvo iš žemės varomi, o į jų vietą sodinami vokiečių kolonistai.

6. skirti (kalėjimo) bausmę: Kap kuris pavogė ką ar ažumušė, turmon sodìna. Kvailo turmon nesodìna. Įmetė juos kalinėn, kurion kitus sodindavo.

7. kišti, šauti į krosnį: Duoną pečiun sodìnam. Lopeta sodìna duoną pečiun. Ažmiršom, kap duoną ir sodìnt.

8. tupdyti (ant kiaušinių): Višta in pautų reikia sodìnt. Žąsį sodinaũ sodinaũ, o žąsiukų neturiu.

9. kišti, įstatyti kalant: Vienas kuolelis nuluš, tai kitą sodìna. Dirba grėblelį, sodìn kotelį, ved mane jauną šienelio grėbti. Kirvis [medžiams tašyti] an kreivo koto sodìnas, kad rankų neapdaužyt an medžiagą.

10. puošti, gražinti smaigstant kuo, marginant: Plūksnomis sodintas. Kalavijai, kilpiniai su saidokais sodytais, pakabinti ant šėtrų sienų, mirgėjo. Ir jos žiurstužėlis žalių šilkužėlių, aukso kvietkoms sodìntas.

11. stengtis, kad praloštų (lošiant kortomis): Jie labai sodìno mane, tik kad man stipra korta, tai nieko negalėjo padaryt.

12. (sadzić się). vadovautis, remtis, pasitikėti: Yra piktas daiktas sodintis ant išminties ir dūmos savos.
antsodìnti. užsodinti 1: Aną antsodinęs ant arklio, pats ejo pirmu.
apsodìnti.

1. susodinti aplink: Stalą apsodìnti svečiais. Vidury stovėjo geležinė krosnelė su ilgu skardiniu kaminu, visa jau apkrauta kitų šeimų daiktais ir apsodinta vaikais. Lenčiūguose surakino ir da vartoms apsodìno. O anys nuėję apsodino grabą sargais. Jis, apsisodìnęs vaikais, ištrenkė į Mūšą maudytis. pasisodinti į vidurį: Jį vakar apsisodìno už stalo bobos ir neišleidė. kartu susisėsti: Apsisodìnę vienas kitą, tinginėliai minta per dienas.

2. prisodinti, pridaigstyti aplink: Apsodìnta eglelėm ir samanom apdėta. Kapas apsodìnta samaniūtėm. Pasieniais apgrūsta, apsodýta uogų. Aplink mano dvaružėlį medžiais apsodýta. Šunobelėm apsisodìno.

3. visą plotą prisodinti: Daugiau ten medelių tokių atvežė, apsodìno. Apsodìno jis visą ežę diegais. Čionai bus miškai, apsodỹs miškais. Penkiolika arų apsodýta bulbom. Kaip te medžiais neapsisodìnt – pavėsis ir gražu. Apsisodìnęs bulbas, eisiu grikių sėt. | Sunkiai apsisodiñs toks daržas su tiek rasodos.

4. apgyvendinti: Apsodinu žemę, šalį žmonėmus. Šitai yra tie trys sūnūs Noah, kuriais visa žemė yra apsodinta.

5. susodinti 5: Ir padavė jį kalinės namuosna, anon vieton, kurioj buvo apsodinti kaliniai karaliaus.

6. patupdyti perėti: Apsodinaũ dvi vištas, bus mažų viščiūčių.

7. įtvirtinti, pritaisyti, užmauti: Apsodìnt reikia kirvakotį. An žagrės apsodìnam noragus iš geležies. Mano dalgė gerai apsodìnta, nenutruks. Kūjelį apsisodinaũ.

8. sutvirtinti sargyba: Apsodinu pilį. Ją. stipriai gina ir apveizdi ir apsodina. Apsodino miestą Damaškaus gyventojų, norėdamas sugaut mane.

9. apkalti, apkaustyti, papuošti metalo apvedžiojimais: Lazdos apsodìntos geležim. Jo drabužiai ir ginklai, be gražiai apsodinto durklo ir blizgančio kalavijo, nebuvo puikūs. Seniau buvo pypkos medžio, variu apsodìntos. Visi pilioriai priesėnio apsodinti bus apiskritai sidabro ryšiais.

10. įrėminti. Paveikslas apsodintas.

11. apdėlioti, apsmaigstyti: Apsodinu žemčiūgais. | Aviža skarota, pašaknė su plaukeliais apsodinta. Apsodìno [išgėrusį] prakaitu kap karoliais. Kad taũ apsodiñt votimu!

12. sutraukti apsiuvant: Sietka reikia numegzt dvylika sieksnių, o kai apsodìna, tai lieka šeši. Numezgiau jam tinklą, dar prašo ir apsodýt.

13. nuraminti, sutramdyti: Tylėk, ba kap apsodinsiu, tai sėdėsi kap cvekas tvoroj!. Apsodinaũ [svogūnais] kirmėles. Neapsodìno daktarai [ligos].
atsodìnti.

1. atsistojusį, pasikeliantį vėl pasodinti: Aš paėmiau jį už krūtų ir atsodinau. [Jis mėgina keltis, ] bet Palmyra jį vis atsodina atgal į lovą. krestelėjus, kilstelėjus atmesti atgal: Arklys smagiai eina, tai kai duosis kur akmenin – net atsodìna.

2. iš naujo pasodinti išnykusio vietoje: Pavasarį reikia atsodinti iššalusius vaismedžius. Jei diegas neišdygo, sudžiūvo, atsodìnk kitą. Kur neprigijo kopūstai, vėl atsodinaũ. Mūsų daug cukrinių spragėlės iškirto, tai atsodìnom. Kur kopūstai išdegė, galėsim runkeliais atsodìnt.

3. baigti sodinti: Jau mano roputės atsodýtos. Vos spėjom daržus atsisodýt, jau reikia šieną pjaut.

4. padaryti, kad suslūgtų (iškilęs skaudulys), sulaikyti kėlimąsi, augimą: Kaimo bobos kai sunešė visokių visokiausių žolių žolelių, tai ėmė skaudulį ir atsodino, ir ligonis išgijo. Kaip tik pradeda kur keltis [skaudulys],
tuoj reikia dėt drignės lapų, tai atsodins.

5. duoti neigiamą atsakymą.
įsodìnti.

1. leisti, liepti įsėsti, įlaipinti: (Žmogų) senį į važį įsodìnk. Insodìno manę ton bačkon. In beržą insodìno. Tas karalius jam gerai pamokėjo, pakinkė karietą, kučerį įsodìno. Insodýtų mergelę ir paleistų an marių. Jonelis, įsisodinęs Marelę į ratukus, lakino apsukui kiemelio.

2. užsodinti 1: Ir pagriebęs mergužėlę meiliai apkabino, žirgan insodino. Įvesi jas, įsodinsi jas and kalno tėvainystės tavo.

3. įkišti į žemę augalą, daigą, kad augtų: Insodìnom bulbeles. Retai roputės įsodýtos yr. Pernai šituo laiku buvo insėta ir insodýta. Kuolą įsodinaĩ žemėn, ir auga [žilvitis]. Visus medžius tei dailiai įsodinaĩ. Tas bus kaip medžias įsodintas. Įsodink tiedvi [roželi],
mergele muno, po galiniu trobos langeliu. Nesa jis šitą liemenį vyno … įsõdino ir laistė. Žemė gerai įkrėsta, ka tik gerai įsisodýtų tos bulvės. Įsisodìnčiau į du darželiu po du žaliu berželiu. Išsišaknyk ir įsisodink mariose.

4. apsodinti 3: Šiemet greit visus daržus insodìnom. Buvo gaspadorius, kursai įsodino vynyčią ir aptvėrė ją tvora. Ir sa [vo] arus insisodinù.

5. paskirti kokioms pareigoms: Netrukus į šio vietą vėl buvo įsodintas Jaskas. Ant visos karalystos įsodintų šimtą ir dvidešimti storastų.

6. uždaryti (į kalėjimą): In trejų metų jį kalėjiman insodìno. Ką į kalėjimą įkišti, įsodýti. Sunkiai nuplaktas ir stipriausion kalinėn įsodintas. Pagavo Joną ir įsodino jį kalinėn.

7. įkišti į krosnį, pašauti: Pečių iškūrenau, duoną insodinaũ. Tas vaikas paėmė pečiun ir insodino [raganos dukterį].

8. įtaisyti, įdėti, įtvirtinti: Prisdarau [grėbliui] dantų, insodinù galvelėsan. Čia paaštrus peilis, reikia da įsodìnt medin (padaryti geležtei kotą) . Pjautuvas toks lenktas, dantytas, insodýtas kotan. Durelės šiokios tokios buvo, langą įsodinaũ, ir gyvensiu. Dirbdins grėblelį, įsodins kotelį. Akmenis (brangakmenius) pjauti ir įsodinti.

9. įkišti, įsmeigti, įterpti: Širdis duria, kap peilis insodìnta. Abu ratai insodìnta (įklampinti) . Skaldyk, tik žiūrėk – kirvio neinsodìnk (neįkirsk taip, kad negalėtum ištraukti) . Reik išrėžti kamiene medžio ar galūnės šakoje vietą, į kurią sprogymę arba akelę reik įsodinti. Mažos ir toli viena nuo kitos įsodintos akys. Vyrukai 4 – 5 ruloj karūnos įsodinti. įduoti: Kreipsies an jį – ansodìnsi kokį trisdešimt rublių.
į dū̃šią įsodìnti patikti, į akį įkristi: Anas dū̃šion insodìna ir nori savęsp pritęst.
išsodìnti.

1. išlaipinti: Išsodìnk iš ratų senelį. Išsodìnti iš traukinio. Atavežė mus ir išsodìno iš mašinos.

2. užsodinti 1: Išsodìno in bėro žirgelio.

3. pasodinti (augalus): Tokią nevienarūšę bulvių sėklą mašinos blogai išsodina. Kap išsodinaũ lietuj bulbes, tai kap nukirstos – nebuvo bulbių. Sėklas sėja šiltadaržiuose, vėliau išsodina į lauką. Eglių išsodìnta. Aš tau išsodìnsiu guzą in galvos ažu itokį darbą.

4. apsodinti 3: Tai aš išsodinčia kelelį rūtelėm.

5. sodinant suvartoti: Išsodinaũ visas bulbes.

6. sodinant praleisti kurį laiką: Visą dieną išsodinaũ bulbes.

7. paskirti pareigoms: Teip yra tie ant tos kunigystos ižsõdinti.

8. išpuošti, išgražinti kuo apdėliojant, smaigstant, aptraukiant: Pakajai mano: vienas visokiais brangiais akmenėliais išsodytas, kitas sidabru, trečias auksu. Svočia su visokiais kvietkais išsodìna karavojus. inkrustuoti.
nusodìnti.

1. padėti ar priversti nusėsti, nulaipinti: Nuo arklio nusodìnk jį. Dvaro vartus atkabino, man' nuo žirgo nusodino. Savą pažinęs, ir klane nusodina.

2. atsistojusį vėl pasodinti: Kučkailis keliasi išeiti, bet nesuspėja: nusodina Akvilė, atbrazdėjusi iš virtuvės su vyno buteliu ir užkandžiais.

3. apsodinti 3: Sodų pakraščiai būdavo nusodinami vyšniomis, slyvomis ir apyniais. Nusodìna kelius medeliais. Aš čia buvau liepom nusodìnęs, tai tik kelios užsiliko dar. Laukai nusodintì sodu. O jau gražiai pataisytas kapas: eglaitėms nusodýtas – ka jau gražu! Lyg nusodìnti visi takeliai – kur tiktai eini, visur kvietkeliai. Koks gražumas to kūdikio: saulė kaktoj, mėnuo pakaušy, visas žvaigždėm nusodýtas.

4. daryti, kad nusistotų, nusėstų: Kad sultys būtų skaidrios, kietoji fazė nusodinama ir nuosėdos nufiltruojamos.
nusodìnamai. Kalkių pienas nusodinamai veikia sultyse esamą pašalinę medžiagą.

5. nušalinti: Diedukai buvo nusodinti nuo žemės. Senuosius dievus nuo sosto nusodino. Tu apleidi galiūnus o nusodini nuog stalčio. Ir tą nusodinęs prikėlė jiems Dovydą už karalių.

6. pažeminti, suniekinti: Jis aukštai galvą rietė, bet dabar ir jį nusodìno: atleido iš viršininkų. Vaikai, norėdami nusodinti draugą, tikrai galėjo taip pasakyti.
pasodìnti.

1. paprašyti ar liepti atsisėsti: Ir nuputojusio alaus pastatė, ir svečią kampan už skobnių pasodino. Pasodìno in šaltos žemės vaiką, i apsirgo. Pasodintì vietoj svečio, jie tik žiūri an pečių, kad gaspadinė duotų visiem mėsos po šmotą. Rado valgant, ir jį pasodìnom [valgyti]. Pasodinai save stalopi. Pasodino už stalelio, davė gert vynelio. Motinyte mano mieloji, kamgi šį rytelį terp pulkelio sesučių pasodinaĩ? Ir anys tapo pasodinti (buvo pasodinami) pryš jį. Ant karaliaus sosto … pasodino. | Ta liga ka pasodìno, tai jau septyni metai, kai ant lovos. Nepasodys ant lentynos (grožiu sotus nebūsi) . Kaip anoji sėdos kojosemp Viešpaties, teipag vėl ir mes pasodykimės kuo žemiausiai. užduoti kokį sėdimą darbą: Tu dabarykštį žmogų pasodin' prie kalvarato – anas iš proto išeit [ų]. Kai užkliudžiau septintus metus, tėvas pasodino mane prie elementoriaus.

2. padėti lipančiam atsisėsti, užsodinti, įsodinti: An žirgelio pasodino ir kardelį prikabino. Nuvedė vežiman, pasodìno ir nuvežė namop. Ant arklio pasodintas bile kas pajos. Kai pavargau, mane sau ant nugaros pasisodìno.

3. augalą, daigą ar sėklą įkišti į žemę, kad augtų: Pasodinaũ vyšnelytę. Pasodinì daržą, tai paskutinę vištą aždaryk. Sakė buvus pasodìnus pomidorų, tai klostė klostė nuo šalnų. Agurkų dvi vageli pasodìno. Iš grūdų pasodìntos šitos obelės, o kaip auga! Tep kap pasodìntus rugius pjoviau (buvo labai reti) . Ankstyvosias jau pasodìnom. Ašminką bulbų [išsiderėjo] pasodìnt. Aš pasėjau rūtelę, pasodinaũ roželę. Pasodinęs keruoklį, nelauk, kad užaugt sienojas. Mūs ankstyvųjų bulvių pasisodìno. Pasisodìno gražų sodelį. Nepasisodinsi medžio – neturėsi pavėsio. pastatyti, įsmeigti: Reiktų nor kokį kryželį pasodýt gale kapo.

4. įkurdinti, apgyvendinti: Į mano namą svetimą pasodìno. Sa [vo] pirkion dukterį su žentu pasodìno. Te juos pasodìno ir davė žemės. Katrelę pasodinsiu kaip vištelę ant kiaušinių. Dievas tėviškę praplatino, sūnus visus joje pasodino.

5. paskirti kokioms pareigoms: Pasodìnsiu kantoron tavę. Lietuvos metraštyje sakoma, kad Lietuva pasodino į didžiojo kunigaikščio sostą Vilniuje ir Trakuose Žygimantą. Prikels Christų, kad jį pasodintų ant sostos jo.

6. nubausti kalėjimu: Pasodìno až tai, ką perėjai kur nereikia. Nekalbėsiu, kad nepasodýtūt mane kalėjiman. Kalinėj pasodintas. Tada, kai Vilių Karalių kažkur paėmė ir pasodino, ant jo namų griūte užgriuvo nelaimės. Kurį teipag pagavęs pasodino jį kalinėn. pasirūpinti, kad uždarytų (į kalėjimą): Aš jį vis tiek porai metų į kalėjimą pasodìnsiu už tokius darbus.

7. (duoną) pašauti, įkišti į krosnį: Padėk padėlį po liže, ba duonos nepasodinsi. Jau duonelę pasodìnom.

8. patupdyti perėti: Nusipirksiu tris dešimtis kiaušinių, ant tų pasodinsiu vištą.

9. nužeminti, suniekinti, nutildyti: Dviem žodžiais jį pasodinaũ.
pérsodinti. persodìnti.

1. liepti ar leisti kitur atsisėsti: Pérsodino mokinį į kitą suolą.

2. iškasus kitur pasodinti: Persodintas augalas. Kiek jis tų obelėlių parsodìna – visos jam neprigyja. Šiemet pérsodino: buvo tankiai viena prie kitai. Kambarines gėles geriausia persodinti pavasarį. Diegai, kaip pársisodino, ir pasigavo augti.

3. perkelti: Noris būtų, kad turėčia visokią vierą teip, jog persodinčia kalnus, o meilės neturėčia, nieku būčia.

4. perkelti kūno organą kitam, transplantuoti: Persodinti širdį. Bandomajam gyvuliui persodinamas kito gyvulio audinys arba organas.
prisodìnti.

1. šalia pasodinti: Susėdom valgyt, man' gi prisodìno. Puotospi buvo prisodintas. Beregiant ir šitą gaspadorių prisodino an stalą su svečiais. Prie ko, motinyte, dabar mane prisodinai: ar prie ledų krūsnelei, ar prie dagių krūmeliui?. O iš savo namų nieko neišleido, neprisisodinusi prie stalo ar bent kuo nepagirdžiusi iš viralinės. Gaspadorius …, atsisėdęs valgytie vakarienės, ir durnių prisisodino.

2. daugelį pasodinti, leisti užimti sėdimas vietas: Priprašė svetelių, prisodino. Prisodino pilną valtį. Vaikų lugnelės [na] prisisodìna ir važinėja. Jis, prisisodinęs savo automobilį mergelių, visur su jomis važinėjęs. daugeliui leisti sulipti, prilaipinti: Prisodìno stačių pilną mašiną.

3. pakankamai pasodinti (augalų): Čia daug žilviečių buvo prisodìnta. Uogelių yra čia visokių prisodìnta. Apie gryčelę prisodinta ropių. Visko prisisėjo ir prisisodìno. privargti ilgai sodinant: Per vidų sopa – prisisodinaũ bulbų.

4. užsodinti 4: A visą žemę braškių prisodìnot? Įvairių daržovių prisodìntos lysės.

5. įkurdinti, apgyvendinti: Būrai, kurie tačiaus mums vierni būt prisiekė ir mumus juos prisodyt daug pinigų kaštavo, nepaliauja šalin bėgti.

6. daug patupdyti perėti: Prisodinù vištų, gražios – pjauti gaila.

7. prikaišioti, prismaigstyti: Tas velenas tokių pagalių prisodìntas. Stebulėn sprikų (stipinų) prisodìna. Liežuvis yra raumeningas ir prisodintas raginių dantų.
razsodìnti. apsodinti: Razsodìno medžiu (mišku) žemę.
susodìnti.

1. visus paprašyti ar visiems liepti susėsti: Vaikus susodìnti už stalo. Svečiai buvo susodinti vaišių. Padėk, močiutė, vynelio, susodìnk mano svetelius. Liepė tada jiems, kad juos visus susodintų pulkais and žolės. Bus šalčio – varnos medžių viršūnėse tupi kai susodýtos.

2. visiems padėti įlipus ar užlipus atsisėsti: Vilkas susodino abu ant nugaros ir nulėkė į tą dvarą, kur buvo aukso kumelys. Ir surinko in pulkelį, susodino an žirgelių. Visus susodìno į laivą. Karaliūnas, susisodìnęs tėvą ir motiną karieton, parvažiavo su jais savo karalystėn.

3. pasodinti (augalus): Tai sodas: obelis ant obels susodýta. Kručkai geriau auga susodinti ant kitos vietos. Kad būtai gilėliau susodinus žirnukus. Atvažiuoja bulbių susodìnt. Vyšnių sodai susodyti, juodos uogos sunokintos.

4. daugelį apgyvendinti: Prastose žemėse, smėlynuose susodintì. Susodìno gimines kolūkin.

5. daugelį pasodinti (į kalėjimą): Tai da kalėjime susõdino, ba mislio, kad tę kokia zaraza užėj [o].

6. įkišti, pašauti į krosnį: Pečiun duoną susodinaũ. Visus bakanus pečiun susodino.

7. sukišti, susmaigstyti: Lankan lenteles susodinì ir paskui suverži. Į tą ašikę špykiai susodýti. Pagaliokai susodintì [ratelio] rate. Akys didelės, susodintos į šonus, užtat ir vadiname kiškį žvairaakiu.

8. nulošti (lošiant kortomis): Turėjo stipresnę kortą ir susodìno.

9. sugėdinti, sutramdyti: Aš jį taip susodìnsiu!
ant sprándo susodìnti palikti visais rūpintis: Vaikus susodìno ant kitų sprándo, o pati kažin kur išdūmė.
pasusodìnti. visus (augalus) susodinti: Moma ėmė ir vėlei tas bulbes pasusodìno žemėn.
užsodìnti.

1. padėti užlipus atsisėsti: Užsodinu ant arklio. Užsodino ant bėro žirgelio, liepė jotie an uošvės dvarelį. Užsodina mus ant bandykščio savo. Ir atvedė aslyčią ir asilaitį ir uždėjo ant jų rūbus savo, o jį viršun užsodino. Ir užsodino savo vaikus ir moteres ant velbliūdų. Užsodino kap ant arklio (išaukštino) . Užsisodìnęs vaiką [ant dviračio] i veža. Vaiką pasiėmė, užsisodìno an motociklo. užkelti, užnešti. . ant sausumos užvaryti: Ten nesiirk, užsodìnsi valtį.

2. pasodinti (už stalo): Veda mane už rankelės, užsodina už stalelio. Kam tu mane už balto stalelio užsodinai?

3. užimti (stalą) sodinant: Vienais svečiais tris stalus ažusodìno. O ižpeiktais žmonėmis užsodino stalus savo.

4. užimti plotą sodinamais augalais: Kopūstais užsodìno ana visą daržą. Čia užusodìnta mišku visur, tai nei kelio nebėr. Ažusodìno medžiais pievą – karvelę sunku išlaikyt. Kad tik palytų, mes kai mat užsisodýtume daržą.

5. pasodinti (augalą): Topoliai, liepos, kaštonai žusodìnta. Ponia poną nudaigojo, rūtų darže pakavojo ir leliją užsodino. Agurkų ažusodìno. Ažsisodìnk kitur kur braškių.

6. įkurti: Ant pirmos paskui save uolos bažnyčią savą Viešpatis Christus subudavot ir užsodint teikės. Tą karalystę savo su didžiu džiaugsmu čionai užsodint teikės.

7. įkurdinti, apgyvendinti (žmones): Būrus ant gyvatos užsodinti.

8. pasodinti į kalėjimą: Dabar, rodos, i anas sėdi ažsodìntas.

9. uždėti: Ir užsodink ant jo galvos kepurę ir šventą karūną kepurėspi. Liktorių pastatyk bei lempes ant jo užsodink.

10. įtvirtinti, įstatyti: Reikia eiti kulti, ir dar niekas šakės neužsodìno ant koto. Skliutas užsodýtas an kirviakočio tokio.

11. patupdyti perėti: Užsodinu vištą, užtupinu.
ant galvõs (ant sprándo) užsodìnti primesti rūpintis: Užsodino šitą bezliepyčią man ant galvos. Ponai visi vienoki: ne tik patys, bet dar ir savo tarnus užsodina žmogui ant sprando.
paužsodìnti. užimti visą plotą sodinamais augalais: Visą tą lauką medžiu (mišku) paažusodìno.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antsodinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis