antskųsti

skų́sti, skùndžia, skùndė.

1. pranešti kam kieno kaltę, neprideramą elgesį, įduoti: Skùndei mane nekaltą – ką gavai: mane nepapjovė, nepakorė tėvas. Skų́sk, nedovanok: tegu neleidžia į pievą. Jis mane visiem skùndė. Koja primynęs skùndžia. Ne kitus skųsk, ale pats save. Lauras ir Laurienė, Jekė su Pakuliene liudyt ir ant Dočio skų́st anksti nukeliavo. Skùndžia vienas kitą. Ir eina senutė skųsti karaliui, o Jonukas paskui. Skruzdėlė jau rado vorą beskundžiantį. Kad neskųstų̃, davė pinigų. Savo seserį skùndžia liekna sedulėlė. O vyriausi kunigai skundė and jo apie daug (daiktų), bet ans nieko notsakė. Šie yra murmėtojais skundžiančiaisiais. Pradėjo skų́stis vienas kitą. Nebtekusiu kuo bedalyties, pradėjo skųsties ant viens antro vyresnybei. Neteisiai ant jo skundės. Idant ant jo žydų kunigai neskųstų̃s. O čionai išmok ižgi tos vietos, kaip tiemus atsakyt turi, kurie skundžias.

2. kreiptis dėl patirtos nuoskaudos, neteisybės: Teisė skųstis suteikta kiekvienam. Skųstis galima žodžiu ir raštu. Keturisroz buvo [šernas]. Nežinai, kur skų́stis. Nuganytumi kam noris a javus, a ką, tujau ateita ūkininkas, skùndas. Jei didė byla yra, idant tą tavęsp atneštų (tau pasakytų, skųstųsi). Jei kas nuog kito yra pažeistas, tada jis teskundžiasi tatai vyriausybei.

3. prašyti aukštesnės instancijos peržiūrėti (sprendimą): Komisijos sprendimą skùndžia.

4. guodžiantis išskaičiuoti, bėdoti, dejuoti: O tarpais, išėjus į girę, savo vargą skų́sdavo medžiams, paukšteliams, vandenims. Ein dukrytė keleliu verkdama, motinytei vargelius skųsdama. Jis tuojau pradėdavo taip dejuoti, taip skųstis, kad jį apvagia. Krizui taip besiskundžiant, štai pulkai susibėgo. Dėl miegojimo aš negaliu skų́stis, gerai išsimiegu. Skundžiuos dėl kokio apsunkinimo. Šiuosmet visi skùndžias, kad su šarais labai blogai. Gražūs linai, negalima skųstis. Su broliu kalbėjo dūsaudama – skundėsi sunkiu gyvenimu, blogais metais, nepritekliais. Aš nė vienam neskùndžiaus nuejęs, ka tu toki esi. Vaikas egzaminus laikąs ir skundžiąsis, kad visai išsibaigęs. Kad jis būtų taip visų mylimas, kaip sakai, juo taip baisiai nesiskųstų žmonės. Pasizgenda ir skùndžiasi antram, jog nebėr, ką turėjo. Ji kentė nesiskųsdamà. Jis nesiskùndė nuovargiu. Ar atmini, ka visą laiką skùndeis, ka blogai y [ra]. Daba, rodos, tik gyvenk, daugiau nieko, negal skų́stis. Nors nelengva buvo malkos skaldyt, bet aš nesiskùndžiau, bo pats įsiprašiau prie to darbo. Bėgčiau per dvarą tekina, skųsčiaus motušei verkdama. Verkė mergelė, verkė jaunoji, skùndžias senai motulei. Mergyt, nedūmok klastingai, nesiskųskis ant manęs. [Paklydusi] avis …, kaip išgirsta balsą piemenies savo, džiaugiasi …, bliauja, kaip kada jam skųsdamosi. Geras nežadžia, kuris prieš Dievą niekada neištaria žodžio kokio, skųsdamasis prieš jo apivaizdą. Nė vienas teneskundiẽs. Teskùndies graudžiai, jog dažnai ir tankiai užmiršo Viešpatį. | Skùndas karvelė, taip bliauna kūtė [je]. Veršiukai bliauna, skùndas. Ir suprato, dėl ko verkia mergos daina, ko skundžiasi kankliai vaidilo. Žalia liepelė šlama – pilkai žemelei skundžias. Jau ir blogs skilvys dėl pietų pradeda skų́stis. Javai skùndžias. Kas dainuoja, tas bėda nesiskundžia. Eina ežerais, balomis ir skundžiasi, kad šlapia. Skùndėsi puodas, kad katilas juodas. Didelis kurmis daug žemės išrausia ir nesiskundžia. aimanuoti dėl ligos, negalavimo, skausmo: Skerdžius skundėsi, kad jį labai krečia, kaulus laužo ir šoną diegia. Maž visi keliauninkai ėmė skųsties sergą. Galva, viduriais, pilvu skundžias. Ana dantim skùndės. Mūs vaikai toki pilvaskaudžiai: užvalgys ką riebiau, tuoj ir skùndžiasi pilvu. Beždžionė į senatvę ėmė akimis skųstis. Jei senelis skundžiasi kaulais, bus lietaus. Be sveikatos, skùndžias. Kam ką skauda, tas tuom ir skundžias. Kam sopa, tas ir skùndžias.

5. turėti matomą skaudamą vietą, sopulį: Arklys koją skùndžia (laiko pakėlęs) . Iš peties kumelė skundžia. Nevaryk jo prie malkų: jis krūtinę skùndžia. Pamušė kas šuniui koją, matai, kad skùndžia (eina vilkdamas) . Skùndžia gyvoliai kojomis par šaltį. Mūsų arklys pirmutine koja skùndžias (šlubuoja) . Nekaustytais [arkliais] pavažiavau plentu, tuoj pradėjo skų́stis kojom (šlubčioti) . skaudėti: Mano ranka skùndžias ir skùndžias, nežinau, kas yra. Šiandiej va daugiau pavarginau koją, ir skùndžias jau.

6. sakyti, ko reikia, kreiptis, prašyti: Kačei ponas Kristus labai gerai žino kožno žmogaus bėdą, tačiau jis noris skundžiamas, ko tau reik. Pasiuntiniai skundžiasi ponui savam, ką jiemus reik, bylodami: mes prapuolam.

7. šykštėti, gailėti, taupiai vartoti: Tu skùndi išleisti skatiką, o aš skundžiu šieno, t. y. po biškį teduodu. Gan skùndžiau, vienok išsiimliojo visi taukai. Duok daugiau, ko čia skùndi?! Aš jau taukų neskùndu, veizėk – viskas plauka. Muno motriškos neskùndžia druskos: sūra sruba i sūra. Skùnda anie to ėdimo, titnagai. Ji skunda pati sau kąsnelio męsos. Baisiai skūpa buvo, ana skùndė sau valgyti. Jei valgymo reik skų́sti, kam begyventi. Šunis vienu pienu lakina, šeimynai tik skundžia. I skùndant negal galo su galu sudurti. Ans to arklio skùnda. Ans mun visako skùnda. Skùndė skùndė – vis tiek paliko kitims. Neskų́sk, jug i teip daug turi. Builių reik skų́sti valgyti: reik parduoti. Skų́sk miltus, o nedaug tėra. Duonelė skundama buvo, kad ir su pelais. Neskų́sk lašinių – naujų greitai būs. Neskų́sk arkliuo avižų. Motriškų marškiniams juo skùndė linų. Skùnda geresnį drabužį apsivilkti. Skùndė avalynės: nebuvo iš kur visus apauti. Trobelė pri trobelės – baisiai skùnda, trupina tos žemės. Dideliai yra skùndamas medis (mažai malkų turi) . Skùndžiu medžių, nenoru daug kūrinti. Skùndam medžių, ne miške sėdam. Neskų́sdavo išgerti, o parejęs šūkauti neskų́sdavo. Žolės, giliai leidančios šaknis, užvis varputis, neskundant nė kokio vargo, iki paskuojo tur būti išnovytos. Praniukas neskundė botago sartukams. Ir jei kame nusidės, tad juos. bart ne tiektai žodžiais, bet ir rykštės neskų́st. Tūlas motinas rasi, kurios … ir pieno jiemus. skundžia. Skùnda šį metą tos šilimos. Saulelė jau buvo arti laidos ir nušvietė Tomkų trobelę, neskųsdama spindulių. Ko skųs ubagas kleckų ne savo miltų.
skùndžiamai. skundamaĩ: Ar tų vaistų mažai begaunate, ar taip skundamai yr. Pasipjovė paršą, davė skerstuvių neskùndamai. Pašaro karvei duoda neskùndamai. Yra visako, al skundamaĩ. Skundamaĩ duonos, mažai. pavydėti: Težanijas, kas skùnda! Skùnda tau anos i peika. Gera i dora – imk. Aš jau tau neskùndu, gali imti, kiek tik nori. Terašai, a čia skùndi mergelėms papasakoti, kaip gyvenom. Atsakyk, jei gali, kurio medžio arba kurio vaisiaus ižg medžio Dievas žmogui pavydėt arba skų́st turėjo. Neskų́sk: visako užteks – amžiaus neužteks.

8. užjausti, gailėti, guosti: Aš tinginį neskùndžiu ir ėsti neduodu. Aš jo neskùndžiu.

9. saugoti, tausoti: Aš neskùndžiau savęs (savo jėgų): aš plaksu tą duoną, plaksu, ta duona pabals, balta būs. Svetimo gyvolio niekas neskùnda. Igauniai iš visos galios kariavo su vokyčiais, neskųsdamys ne turtų, ne gyvybos. Negailėkias savo kūno, neskųsk ano. Svetimo niekas neskundžia.
antskų́sti. įskųsti 1: Antskų́stas buvau vokyčiams.
apskų́sti

1. pranešti kam kieno kaltę, neprideramą elgesį, įduoti: Tave nekaltą apskų̃s tėvui. Tuoj kaimynas apskùndė, ka jis savo sodne medį nupjovė. Kai tik apskų̃s, greit išmes iš darbo. Bus, kas apskùndžia. Ėgu (jeigu) kas apskųstų̃ jį, tai nubaust [ų]. Šuo didžiai smarkus, vadinams Krizo Didgalvis, pas liūtus bylinėdams, kartą avį apskùndė. Tėvuli, mūs neįduok, tėvuli, mūs neapskųsk į mylimą motinėlę. Apskundė sūdui degėjus. Sūdžia dabar vė klausinėjo apskų́stąjį. Provoj apskundžiu. Apskųstasis savo apskundėjui po akim yra. Apskundė falšyvai tarną tavo viešpatiesp mano. Buvai neteisiai apskųstas. Pradėjo vyriausieji kunigai ir vyresnieji sunkiai jį apskųsti. Gymis apskundžia (išduoda, rodo) . Jie apsiskùndžia kits kitą. Atėjau apsiskųst pas jus, kunige.

2. kreiptis dėl patirtos nuoskaudos, neteisybės: Iškliuvęs Gervė iš kalinio nuvažiavo į sūdą ir apsiskùndė, kad jį toks ir toks gaspadorius primušo nekaltai. Neatsirado nei vieno drąsesnio vyro, kurs apsiskųstų valdžiai už tokią neteisybę. Da mamai apsiskų̃s. Kvailys apsiskundė seneliui. Nuo velnio eisi į šėtoną apsiskųst.

3. prašyti aukštesnės instancijos peržiūrėti (sprendimą): Apskų́sti teismo sprendimą.

4. pabėdoti, padejuoti, pasiguosti: Ana Antanui apsiskùndžia. Sesuo apsiskundė, kad par juos kluone vaidenas. Kas mane patiešys, kam aš apsiskų́siu. Aš būtau apsiskundus savo vargelius, būtų ji. man davus didelę rodelę.
atsiskų́sti pakankamai prisiskųsti: Nu, ką, atsiskundei, ragana? – Ir Šmukštaras užsimojo ant savo pačios lazda, bet nesušėrė.
įskų́sti

1. pasakyti kam kieno kaltę, įduoti: Kaimynas mane labai įskùndė ponui. Tik tu mani neįskų́sk jiems! Apklegėjai, anskùndei kap šuva mane. Vaikai vienas kitą įsiskùndė tėvui, ir abudu gavo lupt.

2. įsileisti skųstis, dejuoti: Ir įsiskùndžia gi marti savo mošomis ir anyta.
išskų́sti.

1. išsakyti bėdas, nuoskaudas, išsiguosti: Jurgio žmona ligi amžiaus galo niekam savo tragedijos neišskundusi. Vai tu paribuoki dar nors tris myleles …, kad mes palydėtum savo seną motulę, kad mes išsiskųstum savo didį vargelį. baigti skųstis, dejuoti: Ar jau visi išsiskùndė, ar dar skųsis kai kas? praleisti kurį laiką skundžiantis, guodžiantis: Visą vakarą išsiskùndė, daugiau nieko nė nekalbėjo.

2. iššykštėti, sutaupyti: Ką čia išskų́si – valgyk!
nuskų́sti

1. reikšti nepasitenkinimą, paaimanuoti, padejuoti: Kai grašio „prie dūšios“ nebliks jau visai, … tada bus nuskundžiami sunkūs laikai!. Kareiviai maistu nusiskùndžia. Aš nenusiskùndžiu, man užtenka tų pinigų. Aš turėčiau ir daugiau kuo nusiskųsti šioj nemalonioj byloj. Aš negaliu nusiskų́st, jie man žmonės geri. Oi, kaip Petrė nusiskùndė nuo Marutės! An vaikų negal nusiskų́sti, geri. Apsukrus žmogus badu nenusiskundžia.
nusiskùndžiamai. Nenusiskùndžiamai gyvenam. padejuoti, pasiguosti dėl ligos, negalavimo: Jis nusiskùndžia galvos sopuliu. Kada pradėjote nusiskųsti sveikata?

2. turėti sopulį, negaluoti: Šiandie karvė kažko nusiskùndusi gulia (nelinksma, neėda) .

3. užjausti, pagailėti, paguosti: Jis nuskundė mane, t. y. pagailėjo. Yra kas juo rūpinas, kas jį priglobia, nuskundžia. Bepigu nedejuoti, kad yra kas nuskùndžia. Mano vaikai negailyvi, niekuomet manęs nenuskùndžia. Nėra kas jį varge nuskùndžia. Aš nenuskùndžiu marčiai, kad anyta ją ėda: ir marti ne pėsčia vaikščioja! Nusileis mėnuo, užtekės saulelė, o nuskųs mane, biedną siratėlę. Tegul nė vienas žmogus niekad nenuskundžia, paties ir jo vaikelių niekas nenuramdo. Sekė jį didis pulkas žmonių bei moterų, tos nuskundė ir apverkė jį. Sotus alkano nenuskùndžia.

4. pašykštėti, pagailėti: Kraujo savo nenuskundė primisti.
paskų́sti

1. pranešti esant kaltą, įduoti: Kas tę jį paskùndė, ale šiai tei jis išlindęs. Nežinau, kam mañ policija šaukia – gal kas paskùndė?

2. kreiptis dėl patirtos nuoskaudos, neteisybės: Matyti, suimtieji vakare jam pasiskundė. Gausi – nebus kam ir pasiskùndžia. Vištelė parėjo verkdama namo ir pasiskundė senutei, kad jai gaidelis akelę išmušė. Nemušk, nebark, berneli, pasiskų́siu tėveliui. Vilkui pasiskųsti jo vaikais! Kam pasiskųsi: Dievas aukštai, karalius toli, o žmonės neklauso.

3. pabėdoti, padejuoti, guodžiantis papasakoti: Tatai mes tau paskundžiame su širdžia gedulinga. Bet kas savam vaikui per minkštas yra, tas paskundž (apdejuoja, apgaili) jo mėlynas (mušimo žymes) ir nusigąsta jam verkiant. Nėra kam savo vargu pasiskų́sti. Pasiskùndžiau [kaimynei] aple marčią, apsirėkėm abidi. Šnekėjo, vargšelė, pasiskųsdamà. Mamai parejusi pasiskų́si, ka mažne primušo žąsinas. Po tų visų vargų daba negalėčiu pasiskų́sties, gyvenu neblogai. Oi aš nueisiu aukštan kalnelin, aš pasiskųsiu savo vargelį. Aš eisiu, dobilėli, pas savo motinėlę vargelio pasiskųstie. Iškelkie, motule, baltą rankelę, aš tau pasiskųsiu didelį vargelį. Močiutei pasiskų́siu, širdelę nuramysiu. Tai ji priejus žalią liepelę nelaimėn pasiskùndžia. Gera dejuoti, kai yra kam pasiskųsti. Pas svetimą būt, o savam pasiskųst.

4. pašykštėti, pagailėti, pataupyti: Mėtys, barstys, nė maž nepaskųs. Paskùndė jis naujį drabužį, t. y. patuopė, pačėdijo. Paskùnda valgymo ana. Biškį paskų́sk meisos – paskuo nebužteksiam. Nepaskų́si meisos vyruo – dirba smagiai (sunkiai) . Nepaskundė jai Dievas nė augumo, nė skaistumo.

5. pagailėti, užjausti: Bet ėjo paskui jo didis pulkas žmonių ir moterų, kurios jį paskundė raudodamos.

6. turėti matomą skaudamą vietą, sopulį: Blogai pakaustė: arklys koją paskùndžia (pašlubuoja) .
pérsiskųsti

1. paduoti skundą, prašant peržiūrėti sprendimą: Aš dar pársiskųsiu.

2. skundžiantis persakyti: Aną dieną Kuprienė parsiskundė, kaip jom buvo.
praskų́sti.

1. atkakliai skųsti, įduoti.

2. nuolat pasakoti skundžiantis. .
priskų́sti

1. skundžiant prišnekėti, smarkiai apkaltinti: Priskundė, primelavo žaltys. Našlė, kuri dėl uždegimo priskųsta buvo, tapė apteisinta.

2. pridejuoti, prisiguosti. . Daug ji man prisiskundė, prisipasakojo.

3. turėti kiek skaudamą vietą: Arklys koją priskùndžia (šlubčioja) .

4. pataupyti, patausoti: Priskų́sk brangų daiktą. Priskųsk valgį ir turėsi piningų.
suskų́sti.

1. apskųsti, įduoti: Jis žada tave suskų́sti seseriai. Tas skundukas mus visus močiutei dabar suskų̃s. Žinau, kas mane suskùndė. Už tuos žirnius jis mane tėvui suskùndė. Susiskùndė savo tarpe broliai.

2. sutaupyti. . Ką susiskų́si, taip skųsdama – su savim nenusineši.
užskų́sti. paskųsti, įduoti: Užskùndžiau aš jį ponui. Matyt, kas užskùndė, kad tep krėtė. Užskųsta buvo ta rubežiaus vieta, ir gavom nešti šmukulį pro kitą vietą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antskusti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis