antskleisti

skleĩsti, skleĩdžia (skleičia), skleĩdė (skleitė?), skléisti, skléidžia, skléidė.

1. plonu sluoksniu kratyti, kloti: Skleĩsk linus ant pievos. Eik pirma, skleĩsdamas kūlį, o aš pasku eisiu rišdamas. Kaip linai išmirksta, spalį paleida, i skleĩsi. Linus tus vešma į lauką, skleĩsma. Plonai skleidžiáu tas bulves, i gerai buvo. Darbo yr dar: reik tų durpių skleĩsti. Molį neša į trobą i skleĩda. Padaro skleistą minklę: padžiovinę verda lekšalynę. Virbais, žabarais kelią skleisti. | Ved žirgelį iš dvaro, skleid šimtelį ant stalo. Ten skleĩdės tus šiaudus, ten reikėjo mušti su spragelais. išplėtojus tiesti, dengti: Skleĩsk drobulę ant tvoros. Skepeta skleidžiamà ant pečių. Žemėlapį skleĩsti. Skleidu ir leidu pilksermėgelę ant bėro žirgo.

2. skėsti, plėsti ką suglaustą: Skleĩsti skėtį. Kad pradės parasodnyką skleisti, tai tuoj daros tvanas. Veltui ilgis, nerimsta iškentėjus dvasia; nor padangėmis skleisti sparnus. Šutiniokas vis šokdino Adelę, jos sijonus palube skleisdamas. Važiuojant valtimis į šalis, du vyrai nuolat meta po gabalą [tinklo] sparno vandenin – skleidžia sparnus. Jos plaukai skleĩdėsi ligi kelių. Šviesiame dangaus fone buvo matyti, kaip skleidėsi parašiutai. tiesti į šalis: Skleidė uosis šakas per naktis ir dienas. augant plėstis: Tie tavo arbūzai skleĩdžia, bulves stelbia. Dvelkia oras minkštai, auga jaunas [uosis] aukštai ir skleidžias platyn, ir didžiuojas.

3. versti (knygos lapus), atversti (knygą): Skleĩdžia knygos lapus. Paėmę skleisti mūsų šiokio ar tokio laikraščio lapus, susitiksime su daugybe sumanymų, patarimų, ginčų. Skleidžia kunigas knygelę, alpsta mergelės širdelė. Skleiskim ant antros pusės (pažiūrėkim iš kitos pusės) .

4. plėtoti išleistus, išsprogusius (lapus, pumpurus): Pumpurus, lapus skleĩsti. Klesčia medžiai ir skleidžia lapus. Medis pradeda pumpuruoti ir lapus skleisti. Medžiai lapus skleida. Avižas reik sėti, kai apušelės lapus skleĩda. Šiaudų kūlys kai žydės, sausi karklai lapus skleis. išsprogus plėtotis, augti. Senieji tankiausiai miršta ar lapui krentant, ar lapui skleidžiant. Vidury lauko liepelė su linkstančiomsiums šakelims, su skleidžiančiaisiais lapeliais. Pavasarį, skleidžiantis lapams, patelė padeda 15 – 20 kiaušinių. Rožė skleĩdžias. Grakščios gėlių galvutės skleidžias. Skleidėsi bijūnai, jazminai. Jei iš vidurio gudobelės skleidas žiedai, būs geri viduriniai (sėti pavasario vidury) linai. lapoti: Pavasaris šaltas, medeliai nèskleida.

5. skirti, darant tarpą: Plaukus skleĩsk par šoną, daugiau pritinka. Eina, rugius rankomis skleĩsdamas. Pūsk, vėjeli, skleisk plaukelius, vėdink man veidelį. Kalnas debesis skleida – toks aukštas. Eina teip laivai, kad vanduo skleĩdas. Debesys skleidės par kalnus – toki aukštybė yr Kaukazo. Būdavo, bėgs, tai žmonės tik skleisis. Ma [n] drabužis turia būt laisvas i skvernai nesiskleĩst.

6. daryti, kad plistų į šalis, sklisdamas užimtų tam tikrą plotą: Prašavau zuikį, lapę, kad skleidą̃s buvo šautuvas. Skleidžiamieji stiklai. Lova žemių velėnomis apriesta, idant tenai žemės neskleistumias. Paskutiniai saulės spinduliai, pasiekę akmenų krūvą, atspindžiais skleidžias nuo jųjų. Leiski, močiute, miegelio noriu, saulutė leidžias, naktelė skleidžias. Kaip tie dūmai skleidžiasi ir nyksta, taip ir jūsų baimė išnyks. Bėga, kad purvynė skleidžiasi. Kas myl, purvai skleidžias, kad lek prie mylimos.

7. skirstytis iš būrio, išsivaikščioti: Gyvolių buvo daug, anie tujau plačiai skleĩsias, jeigu nebūs kas sulaiko. Skleĩdas į visas puses.

8. leisti iš savęs į aplinką: Lempa degė šviesiai ir skleidė ypatingą jaukumą ir net šilimą aplink save. Kur tavo, Vilniau, tie spinduliai, kuriuos skleidei Lietuvai, mūsų tėvynei? Nuo skleidžiamų spindulių rūšies priklauso radioaktingo skilimo produktai. Saulė ir žvaigždės nuolat skleidžia savo turimą energiją. Skleĩdžia aplink kvapą. Nuo jų skleĩdėsi malonus kvapas. Švelni šviesa lygiai skleidžiasi pro plačius langus.

9. platinti: Skleĩsti gandus. Tokios raganos liežuvius ir skleĩdė po sodą. Skleĩsti naujas idėjas, pažiūras. Raštus į liaudį skleisti. Knygos paslėptą išmintį skleidžia tik tam, kas jas pamilsta. Skleisk naujynas – kratyk, pasakok. Jei ana galia tokias malagystas skleĩsti, a gali tikėti ana! | Jeigu jis. neskleĩs (nesodins, neaugins) tų medelių, viskas žūs. Pasakos … palengvėle skleidžiasi tarp žmonių, platinasi iš vietos į vietą. Žmonėse skleidžiasi kalbos, kad Šiauliai pilni iš Prūsų atgabentų žmonių. Paleido liežiuvius, tie ir skleĩdas didėdami.

10. plėtotis, rutuliotis: Leidžia įgimtoms įvairių tautų ypatybėms skleistis greta viena kitos. Žmogaus organizmas negali be to skleistis.

11. griūti, irti: Budinkas tavo budavojamas skleĩdžias į šalis, t. y. eina iš daikto. Mano namo pudimentas skleĩdžias.

12. eikvoti, švaistyti: Skleĩsti vyrai mėgsta, o čia motriška. Teisinos tik nenorėjęs veltui skleisti pinigus, kurių ir be to dėdė daug buvo išleidęs.

13. smarkiai aidėti, skambėti, plyšti (nuo garsų): Kaip praplyšo dainuoti, tai laukai skleidėsi. Šauka, kad laukai skleĩdas. Toks kriokimas, ka visa troba skleĩdas. Šokimas buvo begalinis – troba skleĩdės. [Vaikėzas] užleida radiją – troba skleĩdas.

14. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Naktį nuo ožkos skleĩdėm – pasirodė, kad velnias. Skleĩsk pri tėvo ir ėsti nulakink. Skleida, kaip gaisrą pamatęs. Dėl to prakeikto krepšo turėjau par lytų skleĩsti. Antai zuikis par laukus ka skleĩda, tei skleĩda! Turbūt į turgų skleidat?

15. gaudomam gūžtis, tūptis. Tokia jauki buvo višta – skleĩsdavos. Teip lekia, teip lekia vištos man ant kelių, skleĩdžias. Teip skleĩsdavos ta vištelė, teip dėjo – ėmė bjaurybė vanagas ir nunešė.
antskleĩsti, antskleĩdžia, añtskleidė. skaitant, sklaidant rasti, užtikti: Ir aš pats niekur antskleisti negalėjau [ko nors parašyta apie Izidoriaus gyvenimą].
apskleĩsti, apskleĩdžia (àpskleidžia), àpskleidė.

1. kuo išskleistu apkloti, apdengti, apgaubti: Žemė šiaudais apskleistà. Puikus klevas, išsikerėjęs, išsišakojęs, maž visą stogą apskleidęs savo šakomis. Visi medžiai žiedais apskleistais yra. Liepų ir kitų medžių lapais apskleistie visą apynyną. Dagiai ir veja apskleidžia nedirbamą dirvą ir nusmelkia apleistą jais gražiausią žolę. Petronelė apskleidė stalą pirmu su šienu, paskiaus su drobule. Pjūklelį padėjo į mišką ir àpskleidė su žagarais. Stalas laikraščiais apskleistas. Laukus apskleidė numirėliais. Apskleičiu. Tarpininkas atsisėdęs, stalą popieriais apsiskleidęs, berašąs. Sėdėjo apsiskleidęs raštais. Eina pri mūso lig pusės nugaros baisiai apsiskleĩdusios [plaukais]. Apsiskleĩdęs plaukais kaip nelabasis – še rublį, apsikirpk! | Apsìskleidė (apibėgo, pasklido) kraujas ant to stalo.

2. apsupti: Su kokia rūstybe ir narsybe lietuviai apskleisti mirė vidurė [je] neprietelių, save gindamys. Dievystė yra apskleista šviesybe. apimti: Pavasario linksmybės apskleidė visą pasaulį, bet jomis džiaugtis niekam nebuvo laiko.

3. užgožti: Tos obels àpskleidžia, nė bulvių nėr, nė nieko.

4. sklindant į šalis, užimti tam tikrą plotą: Šratai àpskleidė, bet lapei nekliuvo.
atskleĩsti, atskleĩdžia (àtskleidžia), àtskleidė

1. skleidžiant atidaryti, atverti, atversti: Popieras atskleĩsk. Kningą atskleĩsk i padėk. Povilas pasilenkė ir tvarkė ant kėdžių numestas atskleistas knygas. Saulė dar buvo ne taip aukštai, bet jau šildė krūtines pro atskleistus švarkų atlapus. Atskleidžiamosios durys. Skolytiniai žodžiai jam atskleidžia senovės gadynės tautų santykių ne vieną lakštą. Atsiskleidė knygą, knyga atsiskleidė. Liepia man atsiskleisti knygą ir skaityti. Jos žengė į mano pusę, atsiskleidusios veidus ir linksmai šnekučiuodamos tarpu savęs. Matai, atsìskleidė drabužis, ir pamatei krūtinę pliką.

2. iškelti aikštėn, parodyti, išaiškinti, išryškinti: Visas savo mintis tau atskleidžiau. Moksle slypi tūkstančiai neatskleistų paslapčių. Būga pagrįstai ir įtikinamai atskleidė gilius istorinius baltų kalbų, jų tarpe ir lietuvių kalbos, ryšius su slavų kalbomis. Niekas taip neatskleidžia tautos esmės, prigimties, dvasios, kaip jos liaudies menas. Jis nori pamatyti, kur prasideda jo tėvų gyvenimas. Nori atskleisti tėvų praeitį. Nėra lengva atskleisti paauglių ir jaunuolių profesinius interesus. [V. Montvilos] poetinis talentas, anksčiau buržuazinės santvarkos slopinimas, dabar atsiskleidė visa jėga. Atsiskleidė žmogaus taurūs bruožai. Ir niekados niekam neatsiskleisk, ką turįs. pasidaryti matomam, iškilti prieš akis: Priešais atsiskleidė graži, erdvi aikštė.

3. greitai atbėgti, ateiti, atvažiuoti: Kad àtskleida par laukus, kad àtskleida! Àtskleida su pora arklių. Àtskleida vaikai tekini pry saldainių.
ausìs atsiskleĩdus labai įdėmiai (klausytis): Klausėmos ausìs beveik atsiskleĩdę.
kortàs atskleĩsti supažindinti su planais, sumanymais, paslaptimis: Jūs pernelyg protinga. Atskleisti kortų jums negalima. Kam viską paaiškinti, kortas ligi galo kam atskleisti?
išskleĩsti, išskleĩdžia (ìšskleidžia), ìšskleidė

1. plonu sluoksniu išdriekti, iškloti: Skleĩsi, skleĩsi linus, nepaspėsi išskleĩsti – antpula bulbes kasti. Išskleisk kūlį ant stogo stiegdamas. Senis nutvėrė kūlį, išskleidė jį ant grebėstų. Išskleidžiau kningas. Išskleidžiau į aslą pupas.

2. išskėsti, išplėsti ką suglaustą: Šlapią skėtį reikia tuojau išskleisti, gerai išdžiovinti ir pavalyti šepečiu. Povas uodegą ìšskleidė. Prisigėręs senis žvirblis sparnelius ìšskleidė, kojeles ištiesė priš saulę. Jautis su išskleistais ragais. Jug ienas ir išskleida, kad arklį kinko. Atsisėsti turi gerai, išsižergti ir kojas savo išskleisti. Ne mano valia, – išskleidė rankas studentas. Tas duris ìšskleidė ir įvažiavo vidun. Aš akis ìšskleidžiau i žiūriu. Akelės jos, plačiai išskleistos, žibėjo. | Šviesos spinduliai pro iškilą stiklą išeis iš skrynelės išskleistu pluoštu. Visą laiką rankas išskleidęs laiko. Vienam [lakūnui] neišsìskleidė parašiutas, vienas vargšas užsimušė. Išsìskleidė mergelės aukso plaukai. Nukrito rankos nabašninko, išsìskleidė į šonus. Pusiau rungų suriši tas rungvirves ir vėl krauni: jagu nesuriši, rungai išsiskleĩs. Išsiskleidę kai perkūno ūsai. ištiesti, išvynioti ką sudėtą, susuktą: Čia aš kiek išmanydamas geriau nupasakojau, kas yra laivas, ir su išskleista nosine parodžiau, kaip jis vėjo varomas. Žiūriu į tavo išskleistą žemėlapį, į jo vingiuotas linijas, išmėtytus taškus.

3. išleisti, išplėtoti (lapus, žiedus): Pumpuras ìšskleidė žiedus savo. Oi tu, lazdyneli, žaliasis medeli, kuomet išskleisi žalius lapelius? Ir išskleidė [avietėlė] baltūsius žiedelius. Medžio pumpurai išsiskléidžia pavasarį. Pumpurai jau tuoj išsiskleĩs. Neišsiskleĩdę vainiklapiai. Epušių pumpurus reikia rinkti, lapams neišsiskleidus. Šitoji buvo gražuolė, moteris visai išsiskleidusio gražumo. sulapoti: Kad medžiai ìšskleida, yr dideliai gražu.

4. išplisti, išsklisti: Iš daikto žemės, smiltys, grūdai, drabužiai išsìskleidė. Sula, tekėdama iš šaknių aukštyn, užsitūr tuo kartu kamiene, išsiskleid artimose šakose. Po visas ginslas krau [ja] s išsìskleida. Išsìskleidė tokios ugnys, kibirkštys, i nebliko nieko. Naktis išsiskleidė plačiai.

5. iškrikti, išsiskirstyti: Parvažiuo [ja] jisai – tie arkliai išsiskleĩdę. Žmonės, išeję iš bažnyčios, išsiskleidė po visus kapus. Negalėjo surinkti minčių išsiskleidusių.

6. gaudomam susigūžti. Višta išsìskleidžia ir laukia, kol paimi.

7. pasidaryti stambiam, išplitusiam, išdribusiam: Išsiskleĩdusi karvė mūsoji Šermūnė. Tešmuo išsiskleĩdęs, nėr ko laukt, reik eit milžt. Kokia pardžiūvus buvo, o dabar matytum – graži, išsiskleĩdus. Einu išsiskleĩdusi (išsikėtojusi) tokio [je] slydžiausio [je]. Sėda išsiskleĩdusi kaip varlė. Kaip tu sėdi?! Kaip ropynė išsiskleidusi. Išsiskleĩdęs kaip devynios nelaimės. Išsiskleidusi kaip Raseinių Magdė.

8. ištižti: Molis nei verda, nei tirpsta, bet tyžta, išsiskleidžia ir pasiskleidžia. Jei kleckai neišsiskleĩs, būs gerai, jei išsiskleĩs – i po viso gerumo.

9. išardyti, suplėšyti: Jeigu greit uždarysi alų, tai kiekvieną [bačką] išskleĩs. Mato, ka jau ìšskleista (po avarijos sudaužyta) . iširti, sugriūti: Išsiskleidė tekinis, muni ir paleido iš purmankų. Šulus tuos parskėlė stačius, ir išsiskleidė siena. Suduskins [atomas] žemę, pamatysi, kaip viskas išsiskleĩs.

10. parvirsti: Ale tikrai, vos aš neišsìskleidžiau. atgulti susirgus: Kiek tokių jaunų išsìskleida! Guliu išsiskleĩdusi, jau po visam (mirsiu) . kristi negyvam, žūti: Paleido šūvį, ten pat ir išsìskleidė.

11. išeikvoti, iškleisti, išleisti: Tiek daug turėjo piningų, i visus paspėjo išskleĩsti. Tokie dvarponiai paleistuviai ìšskleidė turtus. Kazys uždirba, bet veltui išskleidžia.

12. išplėtoti, išugdyti, išrutulioti: Laisvas darbas leidžia darbo žmonėms išskleisti visus savo sugebėjimus. Sudėtingos mašinos išsiskleidė iš paprasčiausių įrankėlių. Išsìskleidė rašytojo talentas.
nuskleĩsti, nuskleĩdžia (nùskleidžia), nùskleidė

1. nukloti kuo paviršių: Lentyna nuskleistà tų popierų – negali žiūrėt. Neapregimi laukai buvo nuskleisti užmuštų kareivių kūnais. Jau karvietė, nuskleista svietu, žirgais ir ginklais, niūksojo. Žemaičiai, nuskleidusys neprieteliais sniegą, su grobiu laimingai pagrįžo į namus.

2. skleidžiant išblaškyti: Kur tas žemes dabar nuskleĩsi?

3. pasklisti: Nusiskleidė šviesybė – dangus atsivėrė.

4. nusidriekti, nutįsti: Veizėk, kaip nusiskleĩdęs šašuolėtis.

5. nuaidėti, nuskambėti: Ponaitis kad surėkė, kad visi laukai nusiskleidė, seniukui ko tik ausys neplyšo.

6. nulėkti, nudumti: Kas jį sugaus – skleidė i nùskleidė. Par pelkes nuskleidžiau ant numų.
paskleĩsti, paskleĩdžia (pàskleidžia), pàskleidė.

1. nestoru sluoksniu pakloti, pakratyti: Paskiau iš markos ištrauks [linus],
dar paskleĩs kelias dienas, o i būs gražiausiai, kaip vieni silkai. Atrišo tus [linų] ryšiukus i pàskleidė plonai. Išdžiovys, iškuls [linus] i paskleĩs an dirvos. Javus rejos kluone paskleidusys kul. Krapai džiovinami paskleisti ant sietų. Ka būs pagada, pàskleidei ten dirvo [je],
ir išdžiūs šiaudai. Aš pàskleidžiau linelius ant tėtušio laukelio. Saulužė šįryt negudriai tekėjo, rūkas aukštyn pakilo, gali būti lietaus, šienas gi paskleistas. Ar jau avižas paskleidei? | Penkis šimtus kaip ledą pirm šliūbo tėvas paskleidžia. By tik šimtus paskleis, kito nieko nereik. Aš paskleĩsu šešius šimtus ant balto stalelio. išsklaidyti, išskirstyti iš krūvos: Kalio trąšos turi būti vienodai dirvoje paskleistos ir ypač gerai su dirva sumaišytos. Tamošius savo rėžyje paskleidė ir sulygino žemes, išmestąsias iš griovio. Grūdus nuižytus reik patogiai sluoksnėmis paskleisti sausoje vietoje. Įnešė į virtuvę ir pàskleidė tas šukes iš to maišo. plėtojant ištiesti, patiesti: Skepetą paskleidžiau ant tvoros padžiovinti. Vėjai susuka paskleistus balinti audeklus, todėl reik skleidant mirkyti. Tėvas, parėjęs iš Gudelių, paskleidė ant stalo su geltonais viršeliais ir gražiais paveikslėliais lietuvišką „gazietą“. Ka aš noru didesnį kokį popierių pasiskleĩsti, nėr vietos. Kiti prie arbatos užkandos savo ryšelius pasiskleidę valgo. plėtojant pasistatyti: Šioje dykumoje netoli antrosios piramidės bastuoliai beduinai pasiskleidė keletą baltų ir juodų palapinių.

2. kiek paversti (knygą, knygos lapus): Paskleĩsti knygą. Paskleĩsti keletą puslapių toliau.

3. kiek pastumti: Paskleĩsti į šalį.

4. praskirti, darant tarpą: Paskleĩsti plaukus.

5. padaryti, kad išplistų, išsklistų į šalis: Pàskleidė šautuvas, o būčio nušavęs juodmeisę (varną) .

6. išsiskirstyti, iškrikti iš būrio: Jie pasìskleidė plačiu būriu. Ir paliko jie savo gimtinę, ir pasiskleidė plačiame pasaulyje. Pirmieji kariai pasiskleidusia linija jau kopė lėkšta atkalne. Tų ančių labai daug, po daržą pasiskleĩdusios. išsidėstyti: Motiejukai labai paplitusi pievų žolė, bet auga retokai pasiskleidę. Ganyklos, krūmai, alksnynai, lazdynai, plačiai pasiskleidę upės antkrančiais, jam prigulėjo.

7. išduoti (garsą), padaryti, kad plistų, sklistų (ore, erdvėje): Priglaudė ragą prie lūpų, ir gaidą tolimą, raudančią paskleidė ragas. Balsas po visą girią pasiskleĩdžia, visi kampai skamba. Viešpats davė griausmus ir krušą ir pasiskleidžiančius ant žemės žaibus.

8. būti plačiam, išsiplėtusiam: Tę ant kampo stovia toks namas pasiskleĩdęs. Pasiskleĩdęs (plačiais kraštais) bliūdas – ką tu čia jam̃ gali išvirt?!

9. išplatinti: Reikia paskleĩsti mokslo žinias. Kas gi yra paskleidęs gandus, kad Lietuvos karalius kryžiaus atsižadėjo? Paskleistų raštų skaičiumi buvo matuojamas žmonių susipratimo laipsnis. Jie tikėjos palengva paskleisti pradinį apšvietimą tarp saviškių prigimtąja kalba.

10. patrūkti, persprogti: Nebėsk, pasiskleisi!

11. išeikvoti, iššvaistyti: Nu jo viską atėmė, pàskleidė. Gavo vyras algą, [pati] pàskleidė, i nebtura.
parskleĩsti, parskleĩdžia (par̃skleidžia), par̃skleidė. greitai parlėkti, pardumti: Žiūriu – žmogus par̃skleida, parlakatuo [ja]. Tiek nusijuokė drūktai [velnias],
ka i mūso tėvelis be kepurės parskleidą̃s.
pérskleisti.

1. padaryti tarpą, perskirti: Pérskleisti užuolaidas. Párskleisk mun plaukus, aš pati negaliu tiesiai sau sklydžio parsiskleisti. Pasergėjo vieno [je] vieto [je] sukibusius lakštus, kurius parskleidęs, šius žodžius atrado. Žydams, nuog faraono bėgantims, vandenius marės pusiau parskleidei. Plaukai pársiskleidė lygiai. Tokia merga a bepársiskleis sklydį?! Persiskleidė debesys, ir pasirodė dangaus mėlynė. Šis jiems su kuskele pablaškė į šalis [v] andinį, ir tuojaus [v] anduo parsiskleidė.

2. skleidžiant atversti, atskleisti, perversti: Pérskleisti kelis puslapius. Parskleisiam dar pirmūsius raštus raštinykų. Párskleid kunigas knygeles, krint kaip lietus ašarėlės.
praskleĩsti, praskleĩdžia (pràskleidžia), pràskleidė.

1. padaryti tarpą, praskirti ką suglaustą: Eina, rugius praskleĩsdamas. Norėsi, ka dora būtų eglelė, aukšta, – šakas praskleĩdęs mieruosi. Praskleidė kareivis apsiaustą. Einam žiūrėt pri tos daržinės: pri vienos kerčios žagarus praskleĩdusios i pri kitos – nieko nėr. Zenienė priėjo prie lango, praskleidė užuolaidą ir pakvietė merginas į vidų. Mintuvų žiomenis praskleĩsk aukščiau, nedraikyk linų. Su prosu pràskleida siūlę. Rugelius praskleisdama, vosilkas paskindama, atrasiu kelelį pas matušę. Ans, praskleisdamas žmones, eina. Nejau tavy nėra drąsos praskleisti nakties glūdybę?. Uždanga prasìskleidė. Jo apsiaustas plačiai prasiskleidė, ir visiems krito į akis spindintieji ant jo krūtinės medaliai. Prasiskleidusi skepetą, merga žiūri, kur josios mylimasis. Jis nespėjo užmigti, žiūri – vienoj vietoj prasiskleidė žemė, iš ten pakilo dvasia ir nulėkė. Atsiklaupkie prie tėvelio kapo, tai prasiskleis žalioji vejelė, tai prasivers sieroji žemelė. Prasiskleisčia velėnėlę, prisikelčia motinėlę. Ir pablyškusiame veide blankios lūpos prasiskleidę.

2. ištiesti ką sulenktą: Mokytojas praplėšė antrąjį laišką, ištraukė perlenktą sąsiuvinio lapą ir praskleidė popierių.

3. kiek praskirstyti, prasklaidyti: Praskleĩsti šieną. plėtojant kiek ištiesti. .

4. išplėtoti (žiedą, pumpurą): Kilk, saulute, kilk, meilioji! Tu taip glostai, taip vilioji! Kai tik tavo spinduliais gėlės pumpurus praskleis, pasistiebęs iš pavėsių, aš taip pat jau pražydėsiu. Būkime atidūs viduryje girių, viduryje pievų, raistų rytmetį prasiskleidžiantiems žiedams. Tos žolės dar neprasiskleĩdusios.

5. iškelti aikštėn, parodyti, išryškinti, atskleisti: Jo eilėraščiuose dažnai slypi konkretūs gyvenimo įvykiai, kurių prasmė praskleidžiama ryškiomis kontrastinėmis situacijomis. Poetas labai miglotai tepraskleidė teigiamą įsivaizduojamos valstybės santvarkos idealą. Tarybiniu laikotarpiu plačiai prasiskleidė Grušo dramaturginis talentas.
akìs praskleĩsti

1. išlavinti, išprusinti: Jai praskleidė akis svietas, kaip nuvažiavo į miestą jauna, t. y. praakino.

2. atsibusti: Akìs praskleĩdęs valgyt šaukia, i dar skubyk. Pràskleidė akès i prašo ėsti.
priskleĩsti, priskleĩdžia (prìskleidžia), prìskleidė

1. skleidžiant sluoksniu daug prikloti. . Aš i žiūriu, iš kur čia to šieno tu tiek prisìskleidei. Paskuo nešiam iš tos pirties, prisiskleĩsiam i kulsiam. Marcikė, Striaukienė, Julikė, prisiskleidusios pilną prieangį žalumynų, gėlių, kopėčias pasistačiusios, vainiką ant durų bekabinančios. pridraikyti: Pri toros buvo prìskleista plunksnų. Prisiskleidė [puodo] iženų (šukių) pilna troba, kad pavirtau su puodu nešina. plėtojant pritiesti: Kambarys didelis, ant stalų ir kėdžių pluoštais priskleista spausdintų ir nespausdintų lietuviškų raštų. Priskleidėm daug audeklų. prikreikti, prišiukšlinti: Negali paspėti trobos šluoti, kaip i vėl prìskleida.

2. daugeliui apsigyventi, paplisti: Kiek tų žmonių prisìskleidė, prisistatė [miestelyje] – mainės, pirko.
suskleĩsti, suskleĩdžia (sùskleidžia), sùskleidė.

1. suglausti, sudėti, suklostyti: Greitai suskleidė parašiutą, šiaip taip sulankstė jį, įkišo į krūmus. Stovi Teofilis su suskleistu skėčiu po pažastim. Apskleistuvė – būklas (prietaisas), kuriuomi apsidengame nuog lietaus arba saulės, kurį gal išskleisti ir suskleisti pagal reikalo. [Ilgos kasos, ] vainiku suskleistos, puošė jai galvą. Atlek gegutė par lauką, įtup į žalią liepelę ant nulenktųjų šakelių, ant suskleistų̃jų lapelių. Žiedai vakare susiskleĩdžia.

2. išplėtoti, išauginti (lapus, žiedus): Medžiai kaip išsprogsta pavasarį, suskleidžia lapus.

3. plėtojant ištiesti.
užskleĩsti, užskleĩdžia (ùžskleidžia), ùžskleidė.

1. uždengti, užgaubti: Užskleidęs apsiaustą, išėjau pro duris. Ten dega lempa, ir langas neužskleistas. | Tie lapiniai medžiai suaugo ir ùžskleidė (užstojo), nebgal beregėti [rūmų]. Užsiskleidus skara seno žvejo dukra. Nuo lytaus galėtų skėtį užsiskleisti. Užsiskleĩdusi didelį skepatą. Atsilošė į palangę ir vėl užsiskleidė laikraščiu. | Tokio šakoto medžio neverta laikyti taip užsiskleidusio ant stogo.

2. užversti atskleistą: Užskleidžiau knygą. Užskleĩsti puslapį. Paėmė literatūros vadovėlį ir ėmė ieškoti užsiskleidusio puslapio. Ans sau tą kningą užsìskleidė.

3. susiglausti (išsiplėtojusiam): Daugelio gėlių žiedai vakarais užsiskleĩdžia.

4. užrakinti, užsklęsti: Ar bijai ko, kad užskleidei duris?. Vos ji jam galvą linktelėdavo ir tuoj užsiskleisdavo kambary. Nesistengė užsiskleisti vien tik tarp keturių sienų. Ji gyvena užsiskleĩdusi.

5. apskleisti, užkloti: Užskleĩsk šiaudais diegus agurkų. Apdėjai dugną tais pagaliukais, an tų pagaliukų užskleĩsti reik šiaudų. Ùžskleidė aslą drožlėmis. Kapas gėlėmis užskleistas. Graži žemė, puikiais žiedais užskleista. užsėti, užsodinti: Tą visą daržą užskleĩsu batviniais. Kol užskleisi tą dirvą, builių, palauk, kiek reiks! užželti: Buvau išravėjusi, kas tat žliūgė užsìskleidė!

6. privisti, išplisti: Jei nešaudys [usūrinių] šunų],
užsiskleĩs jų daug.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antskleisti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis