káutis, káunasi, kãvosi (kóvėsi) įsimylėti, pamilti, apsiskirti: Aš káunuos, t. y. įsimyliu, jemu į meilę, įsidėmu. Vaikinas su mergina káunasi, t. y. myluojasi. Bernas káunas su merga iš didžios mėdžios.
antsikáuti. Káute antsikãvo jis ant manęs, t. y. įsimylėjo. Magdė antsikáuna Petrį.
apsikáuti. pamilti; pamėgti: Ir pati jauna, ir vaikų keletas, o kitą mergą kaip apsikavo. Senė vaiką apsikãvo, supa dieną naktį. Senės jaunais apsikáuna. Avis vieną vaiką apsikãvo, o į kitus nė skersa neveiza. Apsikavo vaikis mergą, t. y. įsimalonėjo. Bernas su merga apsikóvė. Mergė vaikį apsikãvo.
nusikáuti. nustoti mylėti: Buvo apsikãvęs bernas mergą, o nu jau nusikãvo.
pasikáuti
1. pamilti: Anos ant tos asabos buvo pasikavusios.
2. pasiryžti: Pasikãvo eiti, daryti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.