antsegti

sègti, sẽga, sẽgė.

1. kabinti, tvirtinti (smeigtuku, adata ir pan) ar nuimti ką prikabintą: Kaspiną, vainiką sègti prie kasų. Ta mun atnešė tokią auksinę špilgelę, į krūtinę čia segamą. Kas jai segė rūtų vainikėlį? Nesek sau rožės prie kasų: ji širdį jauną pavilios. Avelei tai prie ausies sègdavo žymelę. Oi, sẽga, sẽga žalią rūtelę prie juodo surdutėlio. Anta galvos vainikėlį segė, anta rankų žiedelius maustė. Seg ant galvos vainikėlį paskutinį vakarėlį. Statykit kreselę, sodysim seselę, segsim rūtų vainikėlį paskutinį kartelį. Raudojo mergelė vainiką segdama, o jaunas bernelis ant žirgo sėsdamas. Lapė džiaugės vaikus išvedusi lyg sena boba vainiką segusi. Jai vainiką jau sega (nusega). Vienų širdims daina segė sparnus, kurie nešė jas į nesapnuotas dausas.

2. vieną su kitu kabinti, jungti, sieti (saga, sagtimi ir pan) ar atkabinti: Aš segù kabes apsiausto, kabineklius sermėgos. Kiaurai segamà [palaidinukė]. Atnešk sẽgamąją skrynalę. Švarką sègtis. Adomas piktai velkasi milinę, segasi diržą su perpete.

3. mauti, vilkti: Marti padovanojo anytai sẽgtą sijoną. Viršutinius drabužius sẽgasi. Žiemą bobos bent keliais andarokais sẽgas. Reikės sègtis kuoj – lietus lyja. Kokia nori suknele, tokia ir sèkis. Aš nesegsiúos jos – man iteip šilta! Sèkis, eisim malkų pjaut. Ar jaisiais. da segsíes? aprūpinti drabužiais, apsivilkimu: Ir rengiu, ir perku, ir segù, ir peniu.

4. kalant tvirtinti: Sẽgė sẽgė tą taburetę – kliba. Lentas sèk, pėryk trobą.

5. kaustyti: Nesegtì arkliai paliko. Rytó reiks važiuoti į Mažeikius, o nesegtu arkliu blogas važiavimas. Ašvieniai, nesegti pasagais, žirgsta ant ledo ir strėnas sulaužys. Atbėgo arklys, sidabro padkavoms sẽgtas. Kad arklį seg, ir varlė koją kel.

6. brošiūruoti: Knygas sègti.

7. smigti: Kulkos čaksėdamos segėsi tamsoje namo sienon. kabintis: Bitės sẽgasi į plaukus.

8. kibti, lįsti prie ko: Mergų preina, kad sẽgas!

9. įkirsti, užduoti: Sègti reik į subinę, i bijos.
ant visų̃ keturių̃ sẽgtas labai gudrus: Juk aš sakau, kad ana y [ra] ant visų̃ keturių̃ segtà. Segtas ant visų keturių.
šìrdį sègti prie mẽdžio kaltinti, teisti: Čia muno šìrdį lai nèsega pri mẽdžio!
antsègti, añtsega, añtsegė.

1. prisegti, prikabinti, prismeigti: Anseg manei vainikėlį ant mano kaselių. | Apkarpyti būs tie popiereliai, antsegtà (uždėta, prispausta) būs tiktai tas pečiotės ženklas – nu i piningai.

2. prikalti: Į tą volą antsegti kluciai. Įkalo mietą, añtsegė kartę, rageles pri galo – nu i suks.
apsègti, àpsega, àpsegė.

1. apjuosus susieti, surišti, prikabinti. . Jis ir jo šoblę apsisegė, ir prie krūtinės geležinį kryžių prisisegė.

2. apvilkti, aprengti, apmauti: Prastą margienį kokį išaudžia, apìsega. Mes neapsẽgę gražiai. Man àpsegė gerais kailiniais ir liepė važiuot. Ką pačiai šalta, tai da kenčiu, ale neturiu kuom vaikeliai apsègt. Svietas àpsegė, aprengė, anas šokinėj su marškiniais [po gaisro]. Vis in pilvo: reikia papenėt, reikia apsègt pilvą. Dabar va kap vaikai – apsegtì viskuom. Tada jį pirtin nuvedė, apìsegė kap poną i apženijo. Ponelis dvidešimt kaptonų apsẽgęs. Senam šalta ir šalta, tai reikia kailiniai apsisègt. Kailiniai tai šilta, apsìsegi žiemą, tai nedrebėsi. Atsikėliau ir kailiniais apsìsegiau. Reikia apsisègt kailinius. Segutę apsisègt duoma. Apsìsegė andaroką tai nuo predkų svieto: dar̃ tokių niekas nei turi, nei nešioja. Nors apsisegtum: svečiai atvažiavo, o tu tik su andaroku. Anas viso turi: ir pavalgęs, ir apsisẽgęs, ir apsiavęs. Juodai apsisẽgę buvo. Bėgo in šulnį lengvai apsisẽgus. Plentu eina moteris, tamsiu prinešiniu sijonu apsisegusi. Kailiais bestijų nudirtų apsisegę, žemčiūgus ant kaktos ir ant ausų pasikabinę. apsisiausti: Nu i jos į trobą an to arklio, drobulę apsisẽgęs.

3. aptraukti, aptaisyti, apmušti, aptempti kuo: Kailinius àpsegam. Aš àpsegiau naujus skritus ant ratpėdžių, karštuvų, tekinių. Kaulus iždžiūvusius tiktai oda apsega. Auksu tur anys apdaryti (apsegti) būti.

4. apkalti: Yra tokia daržinė pabudavota iš rąstų arba apsegtà lentoms. Àpsega stogą.

5. pakaustyti: Be tėvo ans jau gerai kalvė [je] dirba: i arklius àpsega, i ratus apkala. Kaštavo rublis arklys apsègti. Raudąjį reikės duoti vėl apsegti. Apsisegė su pasagoms kuo aštriausioms ir įjojo į stiklo kalną.
vil̃ko káiliu apsisègti supykti, užsirūstinti: Kęs, kęs, ale kap apsisègs vil̃ko káiliu, tai atduos visa, dar su procentais.
atsègti, àtsega, àtsegė.

1. atpalaiduoti sukabintą, sujungtą, susegtą; atkabinus užsegimą, atverti: Mane veržia, atsèk man segelę, kabę. Atàsegtos kelnės. Važiuoja girtas namo, pilvas (marškiniai) atàsegtas. Užsikėlė [mokytojas portfelį] ant kelių, atsegė ir pamažu traukė sąsiuvinius. Atàsegė [rankinuką] ir ištraukė pinigus. Šarko, apsiausto sagas atsìsegė ana.

2. atpalaidavus nuimti: Atàsega pantį. Atsegti juostą. Pagaliau tėtis ima tyliai graibytis apie juosmenį – atsisegs jis diržą.
įsègti, į̃sega, į̃segė

1. segant įkabinti, įtvirtinti: Plaukiukai palaidi, dvi kukardikės į̃segtos. Pamergys į̃segė pajauniui švarko ąselėn rūtų šakelę. Jutryną į̃segė, su raktais nerakino. Įsegti reik dantis į šėrę kalvaratuo – parsiverpę dantys papjauna siūlą. Kad ir kokie tie parodymai būtų – aš juos įsegsiu į bylą. Poduškelė adatai įsegti. Sesute gražuole! Kad galvą kaišysi, įsek tu rūtelę! O kai uždėsi tymo balnelį, įsek aukso kilpeles. Įkabink (įsek) ąseles ing kabes. | Pirmas pabrolys maldaknygę in skarukę, in nosinukę iñsega (įvynioja) . Litvomano vardas įsegamas tiems inteligentams todėl, kad jie neapkenčią kitų luomų inteligentų. Žyginę kukardą nešiojaus įsisẽgęs. Merga įsìsegė puikią špilgą į plaukus.

2. kalant įtvirtinti, įkalti: Kiaulėms selę reik dirbti – reik šonus įsègti.

3. įsitverti, įsikibti: Vaikas insisẽgęs in motinos sijoną ir sekioja visur. Antanėlis iš karto paleido mane. Įsisegė į Lauryną abiem rankom. Ji lig dvidešimt metų vis būdavo įsisẽgusi į motinos pasamonus. Ji įsisẽgusi dirba – nė neatsikvepia. Nėra ginklo prieš jos. nagus: kožną seka įsisegus.

4. įsisiurbti, įsikabinti: Kai šienuodavom, tai įsisègdavo dažnai erkės. Ale kad insìsegta žąsiuko pilvan kumedėlės (siurbėlės), tai nė ištraukt. Vėžys įsìsegė į pirštą. Žąsinas insìsegė andarokan, ir neatsiginu. Įsisegė kaip dėlė. Įsìsegė kaip erkė.

5. įkąsti, įgelti: Į̃segė mun bitis, patino ranka. Man viena bitė jau į̃segė į kaktą. Bitė kap iñsegė, tai neturi kur dėtis. Jei gyvatė į̃sega, reik išpjaut. Reiks pasiundyt šunį: kai įsègs, tai daugiau nebesivalkiosi po lauką. Šuva jam gerai iñsegė, net kraujai nuej [o]. Šuva į̃segė pakinklin. Ėmiau iš pašalio malkas, ir insìsegė rankon vapsva. Cakt – ir įsìsegė bitis į kaktą.

6. įvaryti šaunant, įšauti: Senis įsegė man kulką į blauzdą. Merginėk tik, merginėk – insègs tau druskos uodegon, tada pašokinėsi! | Senis įsegė (įdūrė, įbedė) akis į mane.

7. įkirsti, suduoti, įkrėsti: Ka krioka [vaikas],
į̃segu į užpakalį. Aš tau įsègsiu į kaktą, ka tu daugiau nebnorėsi. Karalius prisakė gultis ant stalelio, ir tarnai jam įsegė 50 rykščių į antrą galą. mušant padaryti: Da ir aš iñsegiau jam kelias mėlynes.

8. paskirti (bausmę): Jis buvo vyras padorus, tik jam labai nesisekė. Jam dvidešimt ir penkerius kažkaip netyčia įsegė. Vienam kap iñsegė ažu mažiuką berželį, ką pavogė!
į káilį įsègti suduoti, sušerti: Įsegs tau į kailį.
į šìrdį įsisègti įsiminti, įstrigti: Tas jo pasakymas man in šìrdį įsìsegė.
į úodegą įsisègti sekioti: Vaikas nė kiek nenori vienas pabūti, visą dieną įsisẽgęs į úodegą.
kaĩp įsisẽgęs įkandin, neatstodamas (eina): Eik įkandin kaĩp įsisẽgęs.
žìburį (žiùburį) įsègti nubausti, norint perspėti, paakinti: Dievas čia žiùburį į̃segė!
išsègti, ìšsega, ìšsegė.

1. išimti ką įsegtą, atsegti, atkabinti. .

2. segant pritvirtinti, prikalti: Visur skelbimus išsègs, mieste, kame kryžkeliūse, ka ten i ten prasidėjo dobilų kūlė.

3. kalant iškloti: Anie tokiu popieriu ìšsega sienas.

4. prisegtą, prikaltą nuimti: Lubos buvo lauk ìšsegtos.

5. išsirengti: Išsìsegė pasidegyt ir susirgo.
nusègti, nùsega, nùsegė.

1. nuimti ką prikabintą, prisegtą: Veliumą nusega segėjai. Tikroji pamergė nùsegė jaunajai vainikėlį nuo galvos ir padėjo ant staliuko. Jaunybėlėj, puikybėlėj nuseg vainikėlį. Nesėsk, našly, prie šalelės, tu negausi vainikelio: beveliju nusegusi ir į upę įmetusi. Nusègs vainikėlį, uždės gobtūrėlį, sunkumėlį ant galvelės. Nusisègti sagę.

2. atpalaidavus ką susegtą nuimti: Ir prisėdo lelijėlė prie mano šalelės, ir nùsegė pentinėlius nuo mano kojelės. Nusisẽgęs diržą ir velėja vaikuo skūrą. Jis nusisegė laikrodėlį ir pasiūlė man. nusitraukti (pririštam): Nūsìsegė karvė, bėk, sugrobk!

3. atsegus pavogti: Kas no [rs] jam nùsegė tą laikrodį, i viskas. Lenciūgą nū̃segė, i nūtvėrė.

4. nuvilkti, nurengti, numauti: Anas nùsegė tą savo apranyką (apsiaustą) ir apkloj [o] paukštyčius. Ant kelio marškinius nusègs. Aš nuimsiu kepurėlę, aš nusegsiu surdutėlį. Aš noriu nusegti ta [vo] kailinėlius. Rūbus nusegdamas, kiemionis mokia, jog nereikia rūbų didžių ir gražumo kūno. Eisiu pirkion, tada nussegsiù [kailinius]. Sūnus tokis jau laidokas: ir burką pragėrė, ir kailinius nusìsegė – pragėrė. Kad pasiuvo siaurą andaroką, tai negalima niekur ir nusisègt. Vakare, ka gulti eita, nùsegas i apsiklo [ja] su tais pačiais [sijonais]. Sėdi nusisẽgęs (be švarko) .

5. nulupti, nudirti: Ką, tu nemoki voveraitės kailio nusegt?! Arkliuo kailį nùsegiau.

6. nualinti: Čystai nùsegė jų tą gaspadorstvą.
panusègti, panùsega, panùsegė. nusegti 4: Panùsegė, panutraukė drabužėlius.
pasègti, pàsega, pàsegė

1. iš apačios prisegti.

2. pavilkti, pamauti į apačią: Apačion pasèk kailinaičiais, o viršun segute – bus šilčiau. Apačion da pasìsega vieną [sijoną]. Margąjį andarokioką apačion pasisegsiù. Pasisèk anuoj. apačion! Pasisèk ką po kailiniais, ba bus šalta. Pasisegiau švarką, ir kap tik. Tai da gerai, kad apačion multinį pasagą pasìsegiau, – būč sušalus ledan. Kai šokau iš ugnies, net ir nepasisẽgus išbėgau, vienais marškiniais.

3. pakaustyti: Arklį pasègti nūvedė. Kol jis arklį pàsega – prailgsta. Ans bijo duot ir arklį pasègt kitam. Po dviejų kojų pàsegtas arklys. Numaus tavo aukso žiedą, pasegs savo bėrą žirgą. Žylės žemos kojytės, stipriais nagais pasegtos. Girtiems ir ožkos pasegtos. Jis turėjo joti arklių pasisègti. Jis prisakė keturims velniams persiversti į žirgus ir pasisegti ne su padkavomis, bet su torielkomis molinėmis. Pasìsegiau žirgą aukso pasagėlėm.

4. kalant pritvirtinti iš apačios: Pàsegiau paklajus (lenteles) – ekėtvilkos bengės.

5. suduoti, uždrožti: Veizėkis, kol pasègsu į akių tarpą.
ant visų̃ keturių̃ pàsegtas labai gudrus: Kol dar jauna tebebuvo, ant visų keturių buvo pasegta.
pérsegti.

1. perkalti, persmeigti: Pársegta tura būti lenta suopynių viršuo [je] ir apačio [je]. Galvos gale vinimis persegtos raidės. Sveika būk, ranka kairioji, smarkiai vinim persegtoji.

2. susegioti: Seniau buvo šniūrelkos (liemenės) pársegamos (per vidurį susagstomos) .

3. persirengti kitais drabužiais, persivilkti: Nė nepersisegusios sijonų, puolė žiūrėt, kaip viskas paruošta. Pérsisegė ir nuskrido (nubėgo) .

4. iš naujo pakaustyti, perkaustyti: Jau pradėjo pirmųjų kojų padkavos klepčioti, reiks vestis į kalvę pársegti.

5. primušti: Vakar kažin kas Kazį pakely pérsegė.

6. prasiskverbti.
piesègti, piẽsega, piẽsegė.

1. prisegti 1: Adata linams pysègti.

2. prisegti 3: Lenta py namo galo pysegtà.
prasègti, pràsega, pràsegė. kiek atsegti, atlapoti: Šeimininkas prasegta ilgaskverne skranda. Sau kaklą prasisẽgęs, pasirėdęs, ką tu nori! Sulytas, prasisegusia apikakle atrodė apverktinas. Nė nejausdamas prasisega striukę, atlapoja šaliką.
prisègti, prìsega, prìsegė.

1. prismeigti, prikabinti, pritvirtinti segant: Visi svotai turėjo po rūtelę, prìsegtą prie krūtinės. Nuperka gėlę, prìsega panelei, tai su šitąja šoka gėlių valsą. Mes eisiam vainiko ten prisègti. Tai mes tau sudėsim po rūtos šakelę, tai mes tau prisègsim prie tavo širdelės. Šukuos galvužėlę, supins kasužėles, prisègs rūtų vainikėlį paskutinį kartelį. Prisèk kilpą prie atlapų, kad nenutrūktum. Pabalnok, pažabok arklį, prisek kardą ir paleisk, jis mane atras. Kaip prisègsi kilpužėles, kaip prisègsi auksinėles, sėsk. Ir suėmė brolelį kaip diktojį vyrelį, kojas rankas surišo ir kaladę prisegė. Tačiau vos koją pakėlė, tuoj pasijuto, sakytum, jam kas sparnus būtų prisegęs: lengva buvo. Užkabą prisek sagčiais. | Raštelį išdevė, viską surašė, štampą cakt prisegė (primušė, prispaudė) . Mokiniai, pabandę jam prisegti ir vieną, ir kitą pravardę, nusivylė – jokia etiketė ir nelipo, ir netiko. Vienuolio peizažas nėra vien išviršinė šiaip sau prisegta kūrinio puošmena. Žiūrėjo, skaudino akis, bet nė viena žvaigždė nekrito žemyn – visos blizgėjo kaip prisegtos. Ana, rasi, pasivaikščioti norėtum, o tu – kaip prisegtas pri to stalo (vis rašai, rašai) . Niekas judums čia negala laikyti prisẽgęs (neišleisdamas) . Juodą kepurėlę užsidėjo, aukso pentinėlius prisìsegė. Jis ir jo šoblę apsisegė, ir prie krūtinės geležinį kryžių prisisegė. Prisisegsiu šviesią šoblę – tu bijosi manęs!. Prie rytinio ežero galo prisisegęs (prisišliejęs) nedidukas ežeriūkštis Ilgis. priskirti: Plikės kalnas ne prieg mūs prìsegtas. Jau prisegė jam kokią ten kaltybę. Daug ko bloga Ksaveras per tuos metus pergalvojo ir Klimkai prisegė. pristatyti ką dirbti: Prie katilo prìsegė – vot tau ir užkuriom!

2. pritvirtinti, prijungti augant: Lapai abipusiai prisegti. Jis girdi visa, tiktai kalbėt nekalba – gal prisegtas liežiuvis ar kas. Prie krūtinės ląstos ir stuburo yra prisisegę rankų ir kojų griaučiai.

3. kalant pritvirtinti, prikalti: Skliauto apačioje nuožulniai prisegama lenta, kad vanduo nuo skliautų netekėtų ant sienų. Pri pašto yra laikrodis prìsegtas. Ans tik [tvoros] mietus prỹsega, aš suvelku. Tikriejai vainikai (Devintinės), reik beržų pry angos prisègti. Zovieskai pry durų prisegtì. Ten rado pri vartų prisegtą popierių. Atėmė jį ižg vidurio, prisegęs jį kryžiausp. Rankos ir kojos vinimis prisegtos. Sveika būk, dešine koja, kryžiausp baisiai prisegtoja. Davei uodegą, duok ir vinių jai prisegti.

4. apsivilkti (ppr. išeigai skirtą, bet jau nenaują drabužį): Neturiu jokio prisìsegamo andaroko: naujų škada. Turi prisìsegamą eilukę. Broliai maniej, ir aš jotau su jumi, kad turėtau kuom prissegt.

5. įsisiurbti, prikibti: Kai ėgliuos karvė įlenda, prisìsega erkių. Ogi eketėje palaikiau uodegą, ir prisisegė žuvų. Kaspinuočius turi 2 – 4 siurbtukus (prisisegamus organus).

6. būti neatsitraukiant, prisikabinti: Prisisẽgus prie tų vaikų (niekur nuo jų nesitraukia) . Tai prisìsegė vaikas, lyg savo namų neturi. Šuo bėga prisisẽgęs iš paskos. Kad tu ir prisisẽgus labai prie pirminyko! Buvo prie kokios tę gyvanašlės prisisẽgęs (prisiplakęs) .

7. priteisti: Capt nūtvėrė [pereinant sieną] i prỹsegė. Sūdas gerai prìsegė.
liežùvį (liežiùvį) [prie gómurio] prisègti

1. uždrausti kalbėti, nutildyti: Bet liežiùvio niekam prie gómurio neprisègsi. Žmonių liežuvis neuždaromas ir neprisegamas.

2. nekalbėti ko nereikia, saugotis kalbėti: Katrie liežiùvio neprìsegė, tuos išvežė vokiečiai.
prie uodegõs prisisẽgęs neatsitraukia, labai prikibęs: Vaikas visą dieną sekioja prisisẽgęs prie uodegõs.
razsisègti, razsìsega, razsìsegė. atsisegti, atsilapoti: Net razsìsegta guzikai. Vaikščioja kap Pilotas razsisẽgęs. Tep ir važiuojat razsisẽgę.
susègti, sùsega, sùsegė.

1. segant susieti, sukabinti: Sagelę sùsegė jis. Skarą susek su sagčiu. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinkti, suvyniota, su gvaizdikeliu susegtà. Tujau paimk ir susek laikraščius. Sùsegė raštus į aplanką. Plonos knygos, brošiūros dažniausiai tik viela susegamos, o jų viršeliai priklijuojami. Mužikas – aukso guzikas bajoro kelnėms susegti. Susisèk apykaklę. Susisuka [Šarūnė] plaukus į kuodą, susisega ant pakaušio ir, nusimetusi chalatą, brenda į vandenį.

2. kalant sutvirtinti, sukalti, suleisti: Duonos lovys iš lentų sùsegtas. Ans. iš lentalių buvo sùsegtas. Susègti grabą reik, jau mirsiu. Prašiau brolių, ka susègtum klumpį. Triobos dar pjūklo nematę, medinėm vinim susegtos, kirviu tašytos. Susìsegė lentas i gulėjo.

3. susikibti, įsikibti: Bitės susisẽgę koriuose. Kirmys susisegusios slenka paskuo kaip sakas.
užsègti, ùžsega, ùžsegė.

1. sukabinti saga, segtuku ir pan, užkabinti, pritvirtinti: Užsègsiav švarką ir eisiav lauk. Sijono apačioje, šoninių siūlių linijoje – trys ar keturios užsegamos sagos. Tada nusiėmė ji savo auksinį raištelį ir užsėgė stirniukui ant kaklo. Jungą ažùsegė iš apačios. Nupirkdė nagines gražias, dirželiais žùsegi. Seniau užteko branktelio kelnėm ar žiuponu [i] užsègt. Aš sagę nuo apkaklės marškinių užsegiau. Užsek Juzei kelnes – ar nematai, kad atkritusia kritele bėgioja. O kai uždėsi man tymo balnelį, užsek aukso kilpeles. Ùžsegė valgį (nebėra apetito) . Vaiku [i] tep kap ùžsegė viduriukus, nieko o nieko nevalgo. Užsisèk sagas. Naujõs kilpos pats neužsìsega. Su pumpa ir kilpa užsisega kailinius. Kaklą gi ažsisèk. Ko vaikštai atsilapojęs, ar negali ažsisègt?!. užsidėti susegant: Reikia nusistatyt laikrodis ir užsisègt.

2. užkalti, uždengti: Langai buvo su lentoms užsegti, ir buvo tamsu. Nupjovei rąstą, iškaušei vidų, galus ùžsegei – ir aulys. Tad įkiša mane tėvas i bosalį, užsega tą. Nebė blėkų užsègti [stogui],
eita viskas kiaurai (perlyja) .

3. užsivilkti, užsimauti: Nedėliom užsisègdavau šitą sijonėlį. Šiandiej šalta, užsisegsiu vilnoniu andaroku. Viršum užsisek geresnį sijoną. Kai jauna buvau, tai kuom užsìsegei – i šilta, ė dabar? Vienus metus rugius pjovėm ažsisẽgę (apsivilkę viršutiniais drabužiais) . Žušalsi, žusisègt neturit kuom. Toj boba segutę buvo užsisẽgus.

4. sužeisti kanopą (blogai kaustant): Segti arklį nemokėdamas, veikiai gali pusnagas užsègti. Kas ir par kalvis, kad tokį gerų nagų arklį galėjo užsègti?!

5. užduoti, uždrožti: Uodegon kai ažusègs, tai žinosi!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antsegti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis