antšaudyti

šáudyti, -o (šáudžia), -ė. šauti.

1. leisti kulkas iš šaunamojo ginklo: Vakar visą dieną jie šaudė. Šáudyti aukštyn, į orą. Šáudomasis laukas. Šaudomasis langas, skylė. Šáudyti iš lanko. Strėlėmis šáudyti. Sprogyklomis šaudyti, sprogyklas mesti, laidyti. Apstojo šáudę – tyku, ramu. Prisakė muni šáudyt in viršų. Kap šáudė – skylės yr [trobelėje]. Čia šáudo, kulkos eina, lėktuvai lekia. Pradėjo ten šáudyti iš patrankų, veizam, ka karūmenė važiuo [ja]. Pradėjo iš armotų par tą daiktą šáudyt. Šuniukas orlaivio bijodavo: šáudžia – kojas palaižė ir miškan! Juk tie žmonės, į kuriuos aš šaudžiau ir kurie į mane šaudė, taip pat galvojo laukus sėti. Glūps savovalninks šáudydams durnai kitiems supleškino namą. Šaudykiamà, vaĩkeliai. Gavau slanktą ir šáudau kaip iš armotos (smarkiai čiaudžiu) . Christus buvo už ženklą, arba cielių, kuriop visi šaudė. Žmogus šaudo – velnias kulkas gaudo. Žmogus šaudo – Dievas kulkas gaudo. Nešáudyk in Dievo langus (dirbk atidžiai, tiksliai) . Šáudyk į taikinį, o ne Dievui į langus. Šáudytis kulkosvaidžiais. Visą savaitę šáudėsi su turkais. Baisus buvo karas, šáudės ten, karūmenės didliai daug. Trobą uždegė, tos padegamosios kaip šáudės. Pradėjo šáudyties, o švilpti, ūžti! Parsigandom, sulėkėm į kaminą. O tyku, niekur nebesišáudo. Susitikusi abidvi šali pradėjo kyvoties, paskiaus mušties su kumstėmis ir brūkliais, pagalop pradėjo šaudyties. Pasdabok, ar gerai strielba šáudos (ar tinkama šaudyti) . laidyti (ppr. su timpa): Vaikai šáudo iš ragatkių. Berniukai, pasidalinę į du frontus, šaudėsi iš gumelių, mėtėsi drėgna kempine.

2. žudyti šūviais: Priešai mūsų brolius šaudo – kaip mes galim tylėti, nuleidę rankas?! Reikia vietoje šaudyti tuos, kurie, pasinaudoję suirute, plėšikauja. Šaudė visus, neiškadijo nei mažų, nei senų. Atsirado tokių padėjėjų, kad anam padėjo šáudyti žmonis. Tada nešáudė, ale da pikčiau – bizūnais [plakė]. Niemčiai gaudė ir šáudė. Pradėj [o] jau šáudytie, tai jau truputį apmušė juos. al vis tiek dar yra. An šitų ežerų antis šáudė. [Būrai] sau karnų vyžas nusipint užsigeidžia ar ką šáudyt ir gardžiai pasikept prasimano. Medžiotojai šáudė žvėris iš lankų. Per du tris laukelius kurtelių vytas, o per šį ketvirtą strielčių šaudytas. Ėjo strielčius žalion girion šaudyti žvėrelių. Žvirbliam šaudyti nestato kanuolių. Vienu šūviu du zuikius šáudai.
šáudytinai. Kitur kara piršlį, ten šáudytinai šáudė.

3. spragsėti, pyškėti, pokšėti: Jeigu paimsi pūslelę (naktižiedę) už galo ir duosi (muši) – ana šáudo. Teip šáudo malkos – net žarijas iš pečiaus išmetė. Malka eglinė, tai šáudo labai. Susitvenkusioje tyloje smagiai plepėjo puodai ant krosnies, šaudė pušinės malkos. Tvoros įšalusios pyškina, šaudo. Didelis šaltis buvo, kad net kiauliašūdžiai šaudė. Prie daugelio staliukų skamba taurės, šaudo šampano buteliai. Garsiai šaudė spyruoklė, pritraukdama duris. Jeigu pečiuj malkos šaudo, atsilankis kas nors. Ugnė šáudo – da svečių bus. Ugnis šáudosi, spraga. pliauškinti, pyškinti: Putna į orą šaudė botagu. Lėkė zovada šaukdamas, šaudydamas su botagais.

4. trankytis, griausti, trenkti. Girdi jis, kad perkūnas vis vienoj vietoj šaudo. Labai šaudė perūnas – pie keturiskart daužė. Kviečius šventinam – tai nuog perkūno, kad nešáudyt. Perūnas griaudžia ir šáudo. Kap šaũs budinkan [perkūnas],
tai dar ažudegs.

5. plaišinti: Šáudė tuos akmenus, skaldė.

6. mušti, pliekti: Šáudė šáudė su lendrine par kuprą. Kožnam tėvuo vaikas – a tu leistumi su diržais šáudyti?! Jis gerai Pranui šáudė per ausis. Šáudėm [karvę] iš votagų – smaigstės visur. Laikraštį susilanksto ir šáudo musias. Milžionis geruoju prašė, kad atstotų, paskui kaip pradės šaudyti su lazda velniams – visi išlakiojo!

7. laidyti į viršų iššaunant: Tę skamba dainos, šáudomos margos ugnys.

8. mėtyti, svaidyti: Meška užšoko an kūgio, šieną sukė lopa i vilkus šaudė vis. Ejo bernai pabaliais, šáudė mergas pagaliais. Par ūlyčią šunim užpjudysiu, par laukelius akmenais šaudysiu.

9. kaišioti į krosnį, kepti: Ana šáudė bakanus duonos po pečiaus. Motutė darė iš tirštos tešlos didelius kepalus, dėjo ant ližės, prausė su vandeniu, o tėvelis nešiojo ir šaudė krosnin. Duoną šáudo lopeta.

10. kaišioti šaudyklę audžiant: Viena ranka šáudo [šaudyklę],
kita muša [muštuvus]. Šaudyklę iš vienos pusės, iš kitos šáudai [ausdama].

11. smarkiai, greitai bėgioti, lakioti: Čiurliai visą laiką šáudo aukštai ore. Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė irgi bešūtydamos nei kulkos šáudė per orus. Bitės, piktai zvimbdamos, kaip kulkos šaudė į avilius. Blezdingos šáudo pačiais pažemukais – būs lytaus. Pro daržo tvoros rikius šen bei ten šaudo viščiukai. Ir šermuonelis, mažas žvėrelis, peleles gaudo, kaip kulka šaudo. Ten tetervinai bubeno, zuikiai šaudė aplinkui. Šįryt ka bešáudąs į Salantus! Ko šáudai pro duris? Įnirtusi motina šaudyte šaudė iš vieno kambario galo į kitą. Kas ten toksai po pievą šáudo? Toks apykula, o, žiūrėk, šáudo (vaikštinėja) in kitas. Ko čia šáudais po visus kampus? mėtytis. Skaudėjimas šáudos kap gyvas. Šonus diegia, galvon spiegia, po visą kūną šaudos sopuliai.

12. šiurkščiai, užgauliai sakyti, rėžti: Ta Jonienė šáudo motinai, oi!. Šáudos, šáudos (barasi), jau, sakau, susmuš. Šáudais ir pati nežinai ko. Lėtas kaip lapelis, nemoka šáudyties (atsikirtinėti) .

13. godžiai valgyti, ėsti, ryti: Bliūdą košės ana pasiėmė, ana tik šáudo į save. Šuo tuo tarpu virenė [je] meisas šaudąs. Šáudo kaip Balsys baravykus. Šaudo kaip Balsienė grybus. Šáudo kaip Gurskis guires.

14. tverti kartimis (ppr. viena kartelių eile): Daržą kartimis šáudyti.

15. durti, siūti (ppr. prie senų batų aulų naujas galvas): Šiaučius šáudo čebatus.
[su] akimìs šáudyti (šáudytis) .

1. gundomai, viliojančiai žvilgčioti (žvalgytis): Vyras knisis po žemę, o jo ponia šaudys akimis į vaikius! Blikt, su akìkėms tik šáudo! Į mergas akim̃s šáudo, pačiõs reikalingas. Ka būčio bjauri, nešáudytų vaikiai į muni akimìs. Gi par sambarį jie tik šáudo akim̃ vienas kitą. Du ponaičiai akims šaudė, gražių mergų veidus gaudė. Jiedu tik akim̃ šáudosi, turbūt mylisi.

2. įdėmiai žiūrinėti, žvilgčioti: Į kiekvieną tik ir šáudo akimis. Valandą tylėjo, šaudydamas savo mažomis akimis po trobą.
kalbomìs šáudyti apkalbėti: Kaip didi vėjai medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets kalbomis šaudo.
várnas šáudyti. žiopsoti, dairytis: Gal nešdamas varnas šaudei, kad nusiteliuškavo. Reikia ne várnas šáudyt, ė karavalataitį suktie. Ko stovi kap žioplys ir šáudai várnas, bene pirmąroz kermošiuj?! Ar varnų šaudyt eisi į bažnyčią?
zuikiùs šáudyti klūpoti ant vieno kelio: Begėdis, par visą sumą zuikius šaudo!
žõdžiais šáudyti (šáudytis) įžeidinėti, užgaulioti; ginčytis: Dar mat dręsi žodžiais prieš brolį šaudyti! Jisai kaip strypais žodžiais atgal motynai šaudė. Užveizėta ana, net žõdžiais šáudo kaip strypais. Būtų gerai, ka žõdžiais [seno] nešáudytų. Tik šaudo akysna visokiais žodžiais! Sena neslaugys, jauna nemylės, o bagotoji žodeliais šaudys. Kaip smarkus vėjas medžių šakas laužo, teip muni jauną sviets žodeliais šaudo. Šáudos žõdžiais par dieną, bijau ir nueiti.
žvil̃gsniais šáudyti. įdėmiai žvilgčioti: Jaunas, visi žvil̃gsniais šáudo.
antšáudyti. atausti: Antšáudyk su ataudais, ir būs kanapinelis gražus.
apšáudyti.

1. šaudyti, leidžiant kulkas, sviedinius į numatytą vietą: Apšáudau miestą. Tas kelias buvo ir nakčia apšáudomas. Jie te kur iš kokio griovio kiek apšáudė [traukinį]. Užė [jo] vokiečiai čia, apšáudė, išbėgom į laukus. Minosvaidžių apšaudoma riba pasiliko užpakalyje. Fronto čia ištiso nebuvo, ties Ylakiais biškį apsišáudė.

2. šaudant apnaikinti: Tus visus apšáudė, katrie neišbėgo į Rusiją. Visus anus jau apšáudė, ans išsisaugojo – išvažiavo.

3. apmušti, apdaužyti: Apšáudžiau su pagaliu, ka nevalkiotųs su vaikiais. Par murzą apšáudžiau, apšáudžiau, i nebreikėjo karties (laipioti) ! Išeik ir apšáudyk iš lazos tokį! Kamisorius apšaudė vaikius su naika. Ausis apšáudė.

4. apmėtyti, apsvaidyti; apspjaudyti (vyšnių kauliukais): Ėsdamas vyšnias, kareivis apšaudė iš burnos senį. | nukreipti vienas materijos daleles prieš kitas: Alfa dalelėmis apšaudydamas azoto atomus, pagamino deguonį.

5. pasakyti užgaulių, aštrių žodžių, apibarti, iškoneveikti: Turi apšáudyti muni, i gan.

6. aptverti (ppr. viena kartelių ar vielos eile): Apšáudyk su kartelėm daržą – nebelįs karvės. Reikės sodną nors po vieną kartelę apšáudyt – vis gyvuliai ne teip lįs. Reiks genesį su kartėms apšáudyti. Po vieną kartę apšáudė apšáudė. Apšáudė laukus drotimis, ir nebreik ganyti.

7. greitai apvažinėti: Padabok, kiek mergų apšáudė piršlėm!
akimìs apšáudyti įdėmiai apžiūrinėti: Jis dar apšaudė visus iš laimės blizgančiom akelėm. Senukas įtartinai apšaudė Girinį savo žydromis akutėmis.
žõdžiais apsišáudyti įžeidinėti vienam kitą, žodžiuotis: Žõdžiais apsišáudo, nesutinka.
atšáudyti

1. šaudyti atgal į šaudančiuosius. . Priešas atsišáudė. Šitie sugulę, o tas stačias atsišáudo. Ten žvalgai buvo, anie atsišáudė ir pabėgo. Atsišaudė tie plėšikai smarkiai, nakčia troboj apsupti.

2. pakankamai prisišaudyti.

3. šaudant numušti, sužaloti: Sau pirštus atsišáudė, kad paleistų iš kariuomenės.

4. apmušti, apdaužyti: Atšáudė tokiam par ausis, ir gerai. Jam gerai reikia atšáudyt, tai kitąroz žinos.

5. šiurkščiai atsakyti, atsikirsti: Mokytam taip neatšáudysi, turi gražiai šnekėti. Tėvas tylės tylės, o kad nesukentęs pradės atsišáudyt, tai ažverda – nor iš namų bėk!

6. vikriai atbėgti, ateiti: Antai tas jau atšáudo į šokius. Ir atšáudąs rugių pjauti, kad ir neprašytas.

7. atšauti, atverti: Atšaudyk [tvoroj] spragą ir suleisk į daržą gyvulius.

8. audžiant išlyginti, leisti šaudyklę ne per visą audeklą: Atšáudyk biskį, matai, kap kreivuoja [audeklas].

9. atausti: Tų reiks siūlų atšáudyti.
žõdžiais atsišáudyti atsikirtinėti: Kitas nepasiduoda, atsišáudo su visokiais žõdžiais. Krizas atsišaudo taikliais žodžiais.
įšáudyti

1. įšauti
1.

2. įsileisti šaudyti, įstengti ilgai šaudyti: Ir įšáudydavo gi vokiečiai, negailėdavo šovinių, ir dieną, ir naktį pliekdavo. Įsišaudžiusių sukilėlių ugnis buvo pragaištinga.

3. išmokti, įprasti taikliai šaudyti: Norint taikliai šaudyti, reikia pirmiau įsišaudyti.

4. šaudant išbandyti (pabūklo, ginklo) taiklumą: Pabūklą įšáudyti.
iššáudyti.

1. šaudant išeikvoti, sunaudoti: Visus šovinius iššáudė. Aš iššáudžiau visą paraką, o nieko nenušoviau.

2. šaudant daug ar visus nukauti, nužudyti: Kiek paukščių per metus iššáudo! Troba buvo sudaužyta, ir gyvolius iššáudė. Našlių buvo galybės: vyrus iššáudė, i paliekta motriškos. Par keturiolektų metų karą iššáudė daug žmonių. Ėjo vokiečiai ir viską kai šluota šlavė: iššáudė aveles, išpjovė kiaules. Juk ten, mano gimtinėje, tūkstančius [okupantai] be teismo, be nieko iššaudė. Aš iššáudysiu girios paukštelius, kad nebaidytų bėrų žirgelių. Strielčius pasamdyčiau, šunis iššaudyčiau. Po karo kiek žmonių išsišáudės!

3. šaudant išsimušti: Teip šaudydamas gali abi akis išsišáudyt.

4. kurį laiką šaudyti: Iššáudžiau visą dieną. atlikti kokį šaudymo uždavinį: Kaip išsimokys, iššáudys [kareivis],
parleis atostogų.

5. išmušinėti (kamščius), nuplėšyti (viršelius): Prastai suvirinai – iššáudys tamstos uogos. susproginėti, supleišėti: Gal pečiun karštan pastatei, kad iššáudė puodas?!

6. išdaužyti: Iššáudžiau visas musias – nebėra.

7. išmėtyti, išsvaidyti: Meška visą kūgį išsukė i iššáudė [į vilkus]. pašalinti, išgainioti: Kuris maža kiek priešu kalbėjo, tai visus iššáudė. Ana smarki: jin čia visus iššáudytų su sejonu.

8. griežtai pasakyti, išrėžti: Iššáudžiau, iššáudžiau, ką turėjau, tims skundėjams.

9. išsikišti, išsišauti: Kiaulės kaulai išsišáudę, kad negauna gero jovalo.

10. išbėgioti, išlakstyti: Iššáudė visuos kraštuos.
nušáudyti

1. šaunant daug nukauti: Daug žmonių yr nušáudę par karą. Arklių grabės nušáudytų priverstos [fronte]. Kap partizanai buvo, tai nušáudė. Aš iš bėdos, gaivindams savo dūšelę, varnų ben kelias išsikept kasmets nusišáudau.

2. nušauti: Atsinešė šautuvą ir nušáudė [žmogų].

3. šaudant nutolti: Pavakary nušáudė čia.

4. pašaudyti: Į kelintą dieną nusišáudo tai iš vieno krašto, tai iš kito.

5. nupliekti: Liuob vaikius nušáudys su bizūnu už mergių kabavojimą.

6. nukirsti, nupjauti: Šiandie reiks kopūstus nušáudyti.

7. nuėsti, nugraužti: Nušáudytais (pelių nuėstais) kailiniais išvažiavus, reik nušalti žemėn.
kaĩp nuo lìžės nusišáudyti greit vieną po kito numarinti: Mano vaikus smertis kaĩ nuo lìžės nusišáudė.
pašáudyti

1. kiek šaudyti: Einame pašáudyti į taikinį. Eikim į paupę pašáudyt – katras geriau pataikysim. Ji ieškojo progos pašáudyti į jo tuščią savimylą. Pasišáudė atsitraukdamas prūsas ir nuė [jo] į Vokietiją. Trumpai pasišaudęs, priešas vis dar traukėsi. mokėti šaudyti: Ar jau pašáudai iš puštalieto?

2. pamedžioti: Medžiotojas nuėjo į mišką pašáudyti žvėrių. Mėgdavo anas ir pašáudyt, ir ant ežero pasėdėt. Tu gi šaulys, nueini į apušrotą kovarnių rudeniop pašaudyti.

3. nušauti, peršauti, iššaudyti: Daug žmonių pašáudė. Išlipė ir pradėj [o] šaudyt, pašáudė (peršovė) abu. Visas tris bobas pašáudė, o vaikus paliko. Kiek jie žmonių pašáudė nekaltai! Aš juos. pašáudytau, jei valdžia būtau. Kiek jų. pašáudė, kap karas buvo! Dabar pašáudžia vilkus. Strielčiau, strielčiau, kam tu vilko vaikus pašaudei?

4. sušaudyti
3. Kap lietuviai buvo užeję, su lenkais pasišáudė.

5. nutrenkti, numušti: Tik kad juos perūnas pašáudyt, kap anys ryja itą arielką!

6. sugriauti, susprogdinti: Minom visus tiltus pašáudė.

7. papliekti, padaužyti: Pašáudei iš votago tą šatoną.

8. išduoti pyškantį garsą: Na ką, gal eisime šampanu pašaudyti?

9. pakaišioti į krosnį: Ar padėt pašáudyt ragaišį? Tamsta kepaluok, o aš pašáudysu.

10. audžiant įmaišyti kitos spalvos siūlą: Būdavo, žibuliais pašáudytus andarokus audžiam.

11. audžiant padaryti prošūvą, proretą: Pašáudytas, arba prošūvotas, audeklas. Neparspyrė audėja pakojų, ir pasišaudė milas.

12. šen ir ten palakstyti, paskraidyti: Pašáudyk po turgų – mažgi ir rasi tuos pijokus. Kregždės pašáudė, pašáudė.

13. parbėgti: Pašáudė karvės numie begyliuodamos.

14. godžiai, greitomis užvalgyti: Pašaudėm košės po bliūdalį, dabar galiam stumties (laukti pietų) .
žõdžiais (pastabomìs) pašáudyti (pasišáudyti) užgauliai, įgeliančiai pa (si) kalbėti: Jos geroką valandą mandagiomis pastabomìs pasišáudė. Ką aštriais žõdžiais pašáudyti.
žvil̃gsniais pašáudyti viliojamai ar piktai pažvilgčioti: Apolonija mėgdavo užustalėje meiliai pašaudyti į Leoną savo žvilgsniais. Patylėję ponai dar vienas kitam reikšmingai pažvelgė į akis, paskui pašaudė nejaukiais žvilgsniais į Donato pusę.
paršáudyti. paršauti:

1.

2. Paršáudė vaikai iš mokyklos.
péršaudyti. peršáudyti. peršauti
1. Kitas i pársišaudydavo, ka bėgdavo par rubežių.
prašáudyti

1. šaudyti pro šalį.

2. šaudyti per ką.

3. šaudant išbandyti: Naują šautuvą prašaudyti.

4. prakiurinti: Kelnių užpakalys prašáudytas.

5. prabėgioti, pralakstyti: Prašáudė visą dieną.
prišáudyti.

1. daug nušauti, primedžioti: Prišaudęs paukščių, Jonas parėjo pas bobutę. Prisišáudė [vokiečių kareiviai] vištų ir išejo. daugeliui vienam kitą nušauti: Kiek jų prisišáudė, kiek pasižudė [karo metais] !

2. prikristi atsprogusių dalelių: Va, žiūrėk, kokie barščiai prišáudyti, prispragėję eglinių medžių. Eglinėm malkom kūrinau pečių, tai pilnus puodus anglių prišáudė.

3. prikaišioti, pristumdyti (kepti): Prišáudė pilną pečių duonos.

4. pridurti, prisiūti (prie aulų naujas batų galvas): Kai prišáudys batus, tai nešios ligi gyvas. Auleliai dar geri, reikia prišáudyt. Pernai mano batam naujas galvas prišáudė. Prisišáudysiu prie senų aulų galvas, ir bus geri batai.

5. godžiai privalgyti. . Duonelės prisišáudo su pastijolkele.
akimìs prišáudyti (prisišáudyti.
) . pakankamai žvilgčioti.
sušáudyti

1. šūviais nukauti, nužudyti: Nuteistas sušáudyti. Kad būtų sušaudytas buvęs, visi būtų žinoję. Už tokius darbus tik sušáudei visus sustatęs, i gatava. Sušáudė mano vyro seserį su visa šeimyna. Sušáudyt nesušáudė – kalėjimu baudė.

2. kulkomis prakiurdyti, suvarpyti: Jis sušáudė man kepurę. Skuodo trobalės kiaurynių vienų – sušáudytos. Kepurė saulės spindulių sušaudyta, kaklas nuogas. šūviais sužeisti: Buvau išejęs į karą, buvau sušáudytas. Buvo karvė sušáudyta, ne visai, bet sušáudyta. To [je] lovelė [je] gul bernelis, sušáudytas, sukruvintas.

3. imti vieniems į kitus šaudyti: Kartais susišaudydavo abiejų pusių sargybiniai. Jie biškį susišáudydavo, ir vėl viskas gerai būdavo. Susišáudė terpui save. Kiti nusitraukė toliau, mes gavom susišáudyti. Metėžnykai susišáudė po Biržais su caro karuomene.

4. uždrožti, supliauškinti (botagu): Sušaudė vaikis votegu arkliams ir pavažiavo.

5. sukišti kepalus (į krosnį): Kol sušáudysiu bakanus, nevyrinėk durų.

6. pakalinėti, kalinėjant sutvirtinti: Visus ratukus reikia sušáudyt, kad neklibėtų. sudurstyti, susiuvinėti: Kokie te jo marškiniai – sušáudyti iš kąsnelių!

7. sunaudoti karteles tvorai tverti.

8. šaudyklę stumdant suausti: Sušáudytas audeklas – šūviais suaustas.

9. susiginčyti, susižodžiuoti: Susišáudyti su kuo.

10. godžiai suvalgyti.
akimìs susišáudyti. susižvilgčioti: Susišáudo akim̃s, ka tėvai i neleida.
užšáudyti.

1. užtverti (ppr. viena ar dviem kartelių eilėmis): Karčiums užšáudoma tora. Kartėms užšáudyta, kaltinai prikalta tora. Po porą sklandų pagal kelio užšáudžiau. Užšaudysme ganyklą kartim, ir nereiks samdyt piemenio. | Kumeliai nu senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti stovėjo. Tą duobę reik užšáudyt kartim, kad kas neįlįstų. užkalinėti: Lentos tik užšáudytos, kad vė [ja] s neįpūstų.

2. užsklandyti: Durys visos užšáudytos, negalima įeit. Ona, iškūrenusi krosnis, užšaudė juškas. | Mūsų durys ir langai geležim užšaudyti.

3. audžiant įterpti kitokį siūlą: Storais siūlais užšáudytas audeklas.

4. godžiai užvalgyti.

5. greitai, skubiai žingsniuojant užeiti.

6. užgauliai pasakyti, prikaišioti: Užšáudo [mokytas vyras],
ka [pati] nemokyta. Durnam i mažam neužšáudyk.
žõdžiais užšáudyti įžeidinėti, prikaišioti: Gera marti, neužšáudo žõdžiais. Kad ir neturu kur galvos priglausti, bet pas seserį neisiu: nenoru, kad ana muni kožną dieną žõdžiais užšáudytų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antsaudyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis