antšankinti

šankìnti (-ýti), -ìna, -ìno. šañkinti, -ina, -ino.

1. versti šokti per kliūtį ar šiaip kur nors: Kumelę šankìna par tvorą. Šankìno par torą ans karvę. Šankìna, plaka arklius par upę. Šankino žirgą į verpetus ūžančius upės. Kam šankinì avis į daržą, nespeisk pri tvoros! | Šankinant kriupis išsiputa. Be ans žinos, kas tai pati, be nešañkins par pečkaklį dėl menko daikto. Aš esu mokyta, par užpečkį šankyta ir apie pečių apvyta. Greitas – nors par žardą šankìnk. Su arkliu per grabę šankìnti. Su arkliu ant ko šankìnti.

2. versti šokinėti, piestu stotis: Aukštyn šankìnti. Patrikas metės it žižilpos ant variuotas eilas kryžeivių pentinais šankindamas žirgą it smaką. Po tėvelių stiklo langu obelių sodelis, čia šankina broliai žirgus, šokti nemokančius. Į kiemelį įjodamas, bėrą žirgą šankindamas, pentineliais spausdamas, laužtineles tempdamas. Atjoja bernelis, jaunas, nevedęs, šankydams, blaškydams bėrą žirgelį. Pūtė patrūbočių, šankino meškas. Šankýdavo tas meškas, kad net kudlos dulksta.

3. vesti šokti, šokinti: Katra mergelė daugiau patiks, tą šankìns. Kai tik būdavo vestuvės, tai mane šankýdavo. Būsi nieko vieto [je],
tavęs [neprašytos] niekas nešankìns. Ka anas šankìno, ka suko po prakaitu! Įkibo į nugarą i šankìna. Matai, kaip piršlys motyną šankìna – sijonai dulka. Ka pradėjo šankìnti: vienas paleida, kitas ema, vienas paleida, kitas ema. Šankìns vaikiai kaip pašėlę muni. Kas daba muni gal šankìnti jau parsenusią bobą. Vyras vienas dvi moteriškas šankìndavo kadrylių. skatinti šokti: Rusų dainos yra šankinamos, o mūsų liūdnos.

4. mėtyti šokant, sukinėjantis, supti, sūpuoti, alkuoti: Lėles šankìnti. Šankìnti vaiką ant kelių. Paskui, paėmęs jį ant rankų, šankino, alkavo, vaikas ratuodamas linksmas juokėsi. Nešio [ja],
šankìna vaiką pasigrobęs. Tu tą vaiką turì mėtyt, šankýt. Pasistatę ant kojų didieji jau vaikščiojantį vaiką šankina, vilioja prie savęs ir supdami talaluoja. Didesnius vaikus ant kelių pasisvadinę šankindamys liuob dainiuoti. Ai, Dievaliau, kuomet būsiu kaip tėtušėlis? Kuomet šankìnsiu kūdikėlį? krėsti: Aš mislijau, ka tavi kaip elektra šankìna.

5. gąsdinant, barant reikalauti ką (greičiau) daryti, saikinti: Šankinù vaikus, ka skubėtų. Toks pasiutęs, ans šankìna pačią! Pati tingia, o jį. šankìna, kad amen! Šankins tave iš lovelės virti večerelę. varginti: Mas esam šankìnti su kraučysta (buvom įtariami, kad slapta siuvam) . įkyriai prašyti: Tie vaikai tik šankìna mamą, tik šankìna! erzinti, įkyrėti: Tos utys ka šankýs mumis.

6. greitai nešti, vežti, gabenti: Šankìnom rugius lig sutemstant, iš prakaito ejom. Šankìno daktaro, bet ligonas mirė. Vilkas avį šankìna ant miško.

7. daryti, kad susitrauktų, sušoktų: Ana šankìna audeklą, t. y. sudrėkina ir suriečia, kad susitrauktum. Nešankìntas audeklas susitrauk.
antšankìnti.

1. priversti užšokti.

2. suraizgyti, sugarankščiuoti: Siūlai tiek antšankýti, tiek antsukoti!

3. užmesti: Beekėdamas vaikis antšankìno kumelei ant kojos ekėtes: dabar raišta.

4. užtraukti, užnešti: Perkūnas veikiai antšankìna lytaus.
apšankìnti.

1. sukergti: Apšankinù kumelę.

2. pašokinti: Apšankináu dešimtį panų vakarelė [je].
atšankìnti.

1. versti atšokuoti: Arklį atšankìnti.

2. atjoti, atšuoliuoti: A, – sako atšankindamas užveizdas, – tai jūs jau pailsę! Jis zovada atgal atšankino, nukopė ir atidavė jam jo žirgą. Tas atšankinęs įdavė amtmonui didelę gromatą.

3. atnešti, atgabenti šokant: Šerelienė pintinį [pyragą] atšankìno.

4. atblokšti, atmušti: Žuvis šoka šen, šoka ten – visur atšanklės ir visur atšankina. Po kiekvieno naujo bandymo srovė smarkiai mus atšankindavo prie namo. Jo balta kakta kieta kaip uola, pasirengusi atšankinti nuo savęs trenkimus grausmų.

5. atrakinti: Paleisk (atšankìnk, padirgink) spyną.

6. padaryti atšokusį, atkerusį, atsiknojusį: Padėjo į saulę ir atšankino priklijuotą medžiagą. Marti atšankìno duoną, kad uošvienė neėstum. Neniurkyk teip, atšankýsi plutą.
įšankìnti.

1. priversti arba leisti įšokti: Įšankìnk arklį par tvorą ir paganysi. Įšankinsi į krūmą tujau, o jau aš būsiu pats pri to arklio.

2. leisti įsišokinėti, įsižaisti.

3. įmesti, įkrėsti: Neįšankìnk [spyglių] mun į tešlą.

4. įvarginti, įkamuoti: Įšankináu tą savo mergę rugiūse (griebiant rugius) .
į
kepéndą įšankìnti apgauti: Munęs, seno vilko, į kepéndą neįšankìnsi.
iššankìnti.

1. priversti iššokti, iššokdinti: Iššankýsiu par stogą kaip kriupį ant lentelės. mušant pervaryti: Iššankìna, iškrokina arklius par tą upę.

2. visas (visus) pašokinti: Visas mergas [pabrolys] iššankìno, anos. neveda. I piršlys visas parėdkininkes, – a dvyleka mergų buvo, – iššankìno.

3. išnešioti: Nepasėsi vėjuotie – visus morkus iššankìns.
nušankìnti.

1.priversti nušokti: Du klebonu nu krasės nušankináu – netikėjo, kad aš toki jauna (nustebę pašoko nuo krasės) .

2. šokdinant nuvarginti, nukamuoti: Šankìno, šankìno velnias [pamotės dukterį],
kol tik nūšankìno. Biesalis greit viską parnešė ir nušankìno aną, negyvai nušankìno.

3. prikamuoti, užvaikyti: Nuvargina, nušankìna jaunus vyrus to [je] kariūmenė [je].

4. greitai nunešti, nuvežti, nugabenti: Nūšankìnk tėvuon vatinį į daržinę, nora [pokaičio] pagulėti. Nūšankýk [lėkštę],
išplaus. Įlipau į lopišį (motociklo priekabą), i nušankìno į Rietavą.

5. nuleisti, nuversti: Tik nušankìnom beržą nu kelmo, o nepjaustėm. Kas iš nuo vėžių nušankinto trūkio būsią.

6. nusidrėksti odą, nusibalnoti: Buvau kelį nūsišankìnusi.
pašankìnti

1. priversti pašokinėti, pašuoliuoti: Pašankìnti arklį. priversti pašokti, pakilti: Pašankináu zuikį, bet nenušavau.

2. nujoti, nušuoliuoti: Jis ant arklio užsimetęs. ir šuoliais šalin pašankinęs. Šandaras, giliai pasikloniojęs, pašankino šalin.

3. pakvietus šokdinti, pašokdinti: Pašankinái mergą ir nepalik vidurė [je] trobos, nuvesk pasvadinti. Niekas nepašankìno, parpykusi parejo. Kad pašankýt, tai sakydavom: verčiau po ūsu negu po snargliu. Rask mergę, katrai nepatiktų, kad vaikis pašankìna. Pareina čia: nėr tų vaikių – nora, ka pašankiñtum. Kai gerai pašankìna, i ištaškydavo tas šliurikes.

4. pamėtyti šokdinant, paūžčioti: Vaiką pakilnojo, pašankìno, pasidžiaugė. Ekšen, Linele, aš tavi pa
šankìnsu.

5. galėti pabarti, pavarinėti: Rods, lėtas, o parejęs pašankìna pačią. Vyrą šankina kasdien, galvo [ja],
ka i marčią pašankìns. paraginti ką daryti, pagreitinti. pavarginti: Palauk, aš tavi pašankìnsu, kad vekselį paduosu į banką.

6. pakratyti: Važiuojant per duobę pašankìna.

7. išlėkdinti (į orą), išsprogdinti: I rokuo [ja] anam padaryti galą – pašankìnti su paraku. Trys. parako malūnai yra. į orą pašankinti.
paršankìnti.

1. priversti parlėkti, paršuoliuoti.

2. skubiai parvežti, parnešti, pargabenti: Nakčia pagal paršankìnom daktarą. Tik pasakyk anam, o tujau paršankìna iš miesto, ko tik nori.
péršankinti.

1. priversti peršokti.

2. sukant pagadinti, persukti: Vaikai páršankino laikrodį, nebrodo adynų.

3. pergabenti, perplukdyti: Šiandien jūrų bangos peršankino vieną šėpį kraštop linkai.
prašankìnti

1. priversti pro šalį pralėkti, prašuoliuoti.

2. pravežti (šuoliuojant): Artileriją šuole prašankino.

3. prašuoliuoti.

4. skubant kiek paruošti: Motriškosios, a prašankìnot (prakepėt) šviežios duonos?
prišankìnti.

1. priversti prieiti, kur atskubėti, prišuoliuoti: Sūnų Kaune prišankìno pry telepono, aš ir pasikalbėjau.

2. užtektinai prišokinti: Niekas neprišankìno munęs, nebuvau iš gražiųjų.

3. prikamuoti, prigąsdinti, prisaikinti: Na ir prišankìno mane, na ir privelėjo! Prišankìno už [vogtą] meisą.
sušankìnti.

1. priversti visus sušokti: Arklius par tvorą į daržą sušankìnk.

2. daryti, kad susitrauktų, sušoktų: Sušankìnk su karštu prosu tą bostoną, kad pasiuvus ankštas nebūtų. Pragijuo išaustas, sušankìntas audeklas. sumušti, sušokdinti: Sušankìntos puspadės y [ra] stipriausios.

3. sutraukti, sutirštinti: Pieną šliužu sutraukti, sušankìnti. Sušankinì sviestą į krūvą.
užšankìnti

1. priversti užšokti.

2. užšuoliuoti: Du arkliu pasibaidžiusiu užšankino. ant. tilto.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antsankinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis