ritė́ti, rìta, -ė́jo, rytė́ti.
1. ristis: Ritė́jau nuo kalno, užkliuvau už kelmo.
2. riedėti, lietis: Graudžios ašaros be paliovos ritėjo per jo sausą veidą. Kai prausė burnytėlę, ašarėlės rytėjo, kai šukavo galvelę, plaukeliai braškėjo. Per barzdą ritė́jo.
3. ridenti: Aš jį per dvarelį žiedeliu ritėsu, o per laukelį pati palydėsu.
antritė́ti, añtrita, -ė́jo. užriedėti: Atrita ritelis nelab didelis, antritėjo ant tilto, papliumpt į juodą marę.
apritė́ti, àprita, -ė́jo. apvirsti: Pakibikšt aprytėjo vel [nia] s.
atritė́ti, àtrita, -ė́jo.
1. atriedėti, atsiristi: Kamuolys atritė́jo. Akmuo mestas atritės.
2. atkristi: Panagės nuo šalčio kone atritė́jo.
įritė́ti, į̃rita, -ė́jo
1. įbėgti, įlėkti: Ėvė, palikusi žąsyčius, lyg kulka įritėjo į vidų pranešti motinai ir Anei naujienos.
2. riedant įsismaginti, įgauti didelį greitį.
nuritė́ti, nùrita, -ė́jo.
1. nusiristi: Nuritė́jo į pakalnę. Vilkas tolie pakalniui nuritėjo. Ta. tiesiog į upę nurytėjo, kur ji dar šiandien mirksta. Nuritėjus obuoliukui į vietą, rasi mano brolį. Kur žiedelis nuritės, ten Varusytė nutekės.
2. nuriedėti, nubirti: Karti ašara nuritėjo per šiurkščius ūsus.
3. nubėgti: Kuprelis greitai į trečią aukštą nuritėjo.
paritė́ti, pàrita, -ė́jo
1. pasiristi, nusiristi: Karaliaus sūnus žaidė kieme, ir jo sviedinys paritėjo po svirnu.
2. paridenti: Parytė́k in mane ritinį. Žiedelį parytė́jo per margą stalelį. Bernelis papykėjo, žiedelį parytė́jo: dabar žinokis, jauna mergelė, kad manę nenorėjai. Par atšlaimą pati palydėsiu, par varteliais žiedeliu paritėsiu. Išgerk vynužį į dugnužį, parytė́k stiklužį per stalužį.
priritė́ti, prìrita, -ė́jo. pririedėti, atriedėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.