antmetinėti

metinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. mė́tinėti, -ėja, -ėjo.

1. mėčioti: Neturėdamas ką veikti, metinėjo akmeniukus. Ana metinė́ [ja] usnes iš daržo. Benaitis visokias sėklas mėtinėjo iš pakriaušio ant lauko. Pareidamas mėtinė [ja] jis tus pinigėlius, tarytum jų nepažįstąs, iš vienos delnos į antrą. Ir metinėjo ant Dovydo akmenimis.

2. blaškyti, supti: Keltą tuo tarpu audra mėtinėjo kaip skiedrą lengvutę.
bùrtas metinė́ti burti: Ant jupos mano burtas metinėjo.
žodžiùs metinė́ti kalbėti (piktai): Nemetinėk ant kitų žodžius su užgaule.
antmetinė́ti. antmesti 7: Niekam jis savo nuomonės nei nusistatymų neantmetinėjo.
apsimetinė́ti. apmesti 13: Mūsų bobutė ne tiek serga, kiek apsimetinė́ja; nori, matai, skaniau pavalgyti ir liekarstelių atsigerti. Nėra čia ko apsimetinėti.
atmetinė́ti. atmesti 8: Galvoj gimė planas po plano, bet kūrikas juos vieną po kito atmetinėjo. Užslėptas dūmas ir pagundinimus velino turi išimdinėt ir atmetinėt ižg širdies.
įmetinė́ti; . įmesti
1. Nesergėjos tų pagundų ir dūmojimų, kuriuos jam priesakis dūšios aplink tatai įmetinėjo.
išmetinė́ti

1. išmesti 1: Ponuliai, ne aš įmečiau, ne aš išmetinėsiu. Stipinus išmetinėjęs, neturėsi kuomi nuo šunų beatsiginti. Pirm šunų stipiniais neišsimetinėk.

2. išmesti 5: Ing vardą maną velinus išmetinės.

3. iškasinėti: Išmėtinėk skersvagius: jei, neduok Dieve, lietaus – viską pasemtų.

4. (wyrzucać). priekaištauti: Išrūgoju, ižmetinėju ing akis kam. Tokiais žodžiais išmėtinė́ja man, t. y. sublazgatija. Pati išmetinėjo jam už tokį nusigėrimą. Kai supyks, tai paskui išmetinė̃s. Pamuštojo būrio vaikeliai žioginą į sodą, nosis nuknabinę, išmetinėdamys vienas kitam, kad neguviai tegrūmės. Ką čia išmetinė́ji, lyg aš būčiau tau bloga padaręs! Kam jis turia išmetinė́ti! Ką čia išmetinė́ji būtus ir nebūtus daiktus! Dėde, liaukis išmėtinėt man kaltes, kurių aš nepadariau. Užpuolei gaspadinę, išmetinėdama jai apkalbinėjimą. Neturėtų sūdžia nė jokios priežasties mūsump išmetinėt mumus ką ant akių. Pradėjo tada ant akių išmetinėt aniemus miestamus.
numetinė́ti

1. numesti 1: Numetinėjo juos ji gana lėtai.

2. numesti 5: Ponus numetinė́jo.
pametinė́ti. dažnai paguldyti, patiesti: [Kūną] ant žemės pametinėkite.
pérmetinėti

1. permesti 2: Susikaupęs vaikelis permetinėjo akmenėlius iš vienos duobutės į kitą.

2. permesti 5: Vyriausybė galėjo permetinėti iš Peterburgo į Maskvą gvardijos pulkus. Tramvajininkai skubiai permetinėjo raudongvardiečius į vietas, kur ginkluotoji revoliucijos jėga buvo labiausiai reikalinga. dažnai kilnoti iš vienos tarnybos į kitą: Permetinėjo dešimtis ir šimtus žmonių iš vienos vietos į kitą.
primetinė́ti. primesti 10: Jis man primetinėjo kaltę.
sumetinė́ti. samprotauti: Kaniavaitis savo būdu šitaip sumetinėjo: – Dviejų darbų, kaip vien reikiant, vis tiek nepadirbsi. Kelionėje visą laiką sumetinėjau, kokią kalbą užmegzti su senu mokslininku.
užmetinė́ti

1. užmesti 1: Tokie vaikiūkščiai mėčiojo mėčiojo pagalius ir vis taikė ant stogo užmetinė́t.

2. užmesti
8. Netikėk jam, norint tankiausiai užmetinėtų apgauties tinklus.

3. užmesti 32: Ką tu čia užmetinėji nebūtus daiktus! Jis, varlė būdamas, man visumet užmėtinė́ja ir užmėtinė́ja. Atvažiavęs į Kėdainius, [kunigaikštis] parveizėjo mokslinyčią, užmetinėjo mokytojams ir mokytiniams. Rasi vienas kitam užmetinėjatav neteisybes?

4. uždavinėti (klausimą): Užmetinėjo visokius išmintingus paklausinėjimus.
matùs užmetinė́ti; . gudriai meluoti, sukti. .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>metinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. mė́tinėti, -ėja, -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">mėčioti: </span> Neturėdamas ką veikti, metinėjo akmeniukus. Ana metinė́ [ja] usnes iš daržo. Benaitis visokias sėklas mėtinėjo iš pakriaušio ant lauko. Pareidamas mėtinė [ja] jis tus pinigėlius, tarytum jų nepažįstąs, iš vienos delnos į antrą. Ir metinėjo ant Dovydo akmenimis. <br/>2. <span class="explanation">blaškyti, supti: </span> Keltą tuo tarpu audra mėtinėjo kaip skiedrą lengvutę. <br/><b> bùrtas metinė́ti</b> <span class="explanation">burti: </span> Ant jupos mano burtas metinėjo. <br/><b>žodžiùs metinė́ti</b> <span class="explanation">kalbėti (piktai): </span> Nemetinėk ant kitų žodžius su užgaule. <br/><b>antmetinė́ti</b>. antmesti 7: Niekam jis savo nuomonės nei nusistatymų neantmetinėjo. <br/><b>apsimetinė́ti</b>. apmesti 13: Mūsų bobutė ne tiek serga, kiek apsimetinė́ja; nori, matai, skaniau pavalgyti ir liekarstelių atsigerti. Nėra čia ko apsimetinėti. <br/><b>atmetinė́ti</b>. atmesti 8: Galvoj gimė planas po plano, bet kūrikas juos vieną po kito atmetinėjo. Užslėptas dūmas ir pagundinimus velino turi išimdinėt ir atmetinėt ižg širdies. <br/><b>įmetinė́ti; </b>. įmesti 1. Nesergėjos tų pagundų ir dūmojimų, kuriuos jam priesakis dūšios aplink tatai įmetinėjo. <br/><b>išmetinė́ti</b><br/>1. išmesti 1: Ponuliai, ne aš įmečiau, ne aš išmetinėsiu. Stipinus išmetinėjęs, neturėsi kuomi nuo šunų beatsiginti. Pirm šunų stipiniais neišsimetinėk. <br/>2. išmesti 5: Ing vardą maną velinus išmetinės. <br/>3. <span class="explanation">iškasinėti: </span> Išmėtinėk skersvagius: jei, neduok Dieve, lietaus – viską pasemtų. <br/>4. (wyrzucać). <span class="explanation">priekaištauti: </span> Išrūgoju, ižmetinėju ing akis kam. Tokiais žodžiais išmėtinė́ja man, t. y. sublazgatija. Pati išmetinėjo jam už tokį nusigėrimą. Kai supyks, tai paskui išmetinė̃s. Pamuštojo būrio vaikeliai žioginą į sodą, nosis nuknabinę, išmetinėdamys vienas kitam, kad neguviai tegrūmės. Ką čia išmetinė́ji, lyg aš būčiau tau bloga padaręs! Kam jis turia išmetinė́ti! Ką čia išmetinė́ji būtus ir nebūtus daiktus! Dėde, liaukis išmėtinėt man kaltes, kurių aš nepadariau. Užpuolei gaspadinę, išmetinėdama jai apkalbinėjimą. Neturėtų sūdžia nė jokios priežasties mūsump išmetinėt mumus ką ant akių. Pradėjo tada ant akių išmetinėt aniemus miestamus. <br/><b>numetinė́ti</b><br/>1. numesti 1: Numetinėjo juos ji gana lėtai. <br/>2. numesti 5: Ponus numetinė́jo. <br/><b>pametinė́ti</b>. <span class="explanation">dažnai paguldyti, patiesti: </span> [Kūną] ant žemės pametinėkite. <br/><b>pérmetinėti</b><br/>1. permesti 2: Susikaupęs vaikelis permetinėjo akmenėlius iš vienos duobutės į kitą. <br/>2. permesti 5: Vyriausybė galėjo permetinėti iš Peterburgo į Maskvą gvardijos pulkus. Tramvajininkai skubiai permetinėjo raudongvardiečius į vietas, kur ginkluotoji revoliucijos jėga buvo labiausiai reikalinga. <span class="explanation">dažnai kilnoti iš vienos tarnybos į kitą: </span> Permetinėjo dešimtis ir šimtus žmonių iš vienos vietos į kitą. <br/><b>primetinė́ti</b>. primesti 10: Jis man primetinėjo kaltę. <br/><b>sumetinė́ti</b>. <span class="explanation">samprotauti: </span> Kaniavaitis savo būdu šitaip sumetinėjo: – Dviejų darbų, kaip vien reikiant, vis tiek nepadirbsi. Kelionėje visą laiką sumetinėjau, kokią kalbą užmegzti su senu mokslininku. <br/><b>užmetinė́ti</b><br/>1. užmesti 1: Tokie vaikiūkščiai mėčiojo mėčiojo pagalius ir vis taikė ant stogo užmetinė́t. <br/>2. užmesti 8. Netikėk jam, norint tankiausiai užmetinėtų apgauties tinklus. <br/>3. užmesti 32: Ką tu čia užmetinėji nebūtus daiktus! Jis, varlė būdamas, man visumet užmėtinė́ja ir užmėtinė́ja. Atvažiavęs į Kėdainius, [kunigaikštis] parveizėjo mokslinyčią, užmetinėjo mokytojams ir mokytiniams. Rasi vienas kitam užmetinėjatav neteisybes? <br/>4. <span class="explanation">uždavinėti (klausimą): </span> Užmetinėjo visokius išmintingus paklausinėjimus. <br/><b> matùs užmetinė́ti; </b>. <span class="explanation">gudriai meluoti, sukti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.