antlieti

.
líeti, -ja (liẽna. lẽja), -jo (lė́jo)

1. pilti (skystį): Líek lauk tą vandenį! Žiūrėk, pieną líeji! Viršų kamino teuždenga su šlapiu maišu ir vis ant to maišo v [a] ndenį teleja. Lejù srutas an obelų. Ir turi ant jos lieti aliejų. Bet jauną vyną reikia liet naujuosna sūduosna. Su vandeniu liek, ir nubėgs sniegas. Būriai semia vandenį ir lieja (būriais, tarpais vis lyja ir lyja) . Lẽja kaip ledu. | Tuo iš visų septynių galvų pradė [jo] liet an jo ugnia. Ėmė liete lieti pagyras. Tepradžiunga vargo žmonės, – lieja skausmą dainose! Aš savo dvasę liesiu ant tavo vaikų. Kur geria, te lẽja.

2. laistyti, drėkinti: Šiandien reiks lieti runkelius, bo labai karšta. Sesuo lẽja daržą. Lejù [daržus],
ką darysi: nenoru be daržų palikti. Liejau rūtą, liejau mėtą, liejau lelijėlę. Ne už piningus liejo mindą, bet atsilietinai. Vienas liejo, antras gėrė, trečias augo. šlakstyti: Bėda siratėlei ant svieto gyventi, pilni jos takeliai ašarėlių lieti. Ašaromis skruostus savus liejo. Vėl prakaitu liejas (apsilieja) artojaus kakta.

3. gesinti pilant vandenį: Vanduo nėjo ugnies lieti, vilkas nėjo ožkos pjauti. Eina vanduo ugnį líeti. Sausas, nelíetas anglis reik laikyti prosuo.

4. gausiai tekėti; plaukti srove: Iškilmingas istorinis momentas: Nemuno vanduo liejasi į naująją vagą. Ir liesis tos ašaros, kris nekaltieji, kol žus ir eis niekais po visur išsklaidyta jų galia. Lẽjas ašaros visiem iš linksmybės. Prakaitas liejosi jo veidu. Per pirštus čiurkšlėmis liejosi kraujas. Kad krau [ja] s be reikalo nelietumias. Du šuniu rejas, balti kraujai lẽjas. Taku liejosi žmonių, galvijų, vežimų ir geležies srautai. Štai ėmė į tvartą lietis ryto šviesa. Iš jo burnos be perstojo liejosi sąmojis, sukeldamas nuoširdų kvatojimąsi pirkėjų būryje ir priviliodamas praeivius. Kažkoks naujas, aštrus ir blaivus jausmas liejosi Nikalojaus krūtinėn.

5. per viršų tekėti, išeiti iš vagos: Kad upės lẽjas iš miegų (vagų), atsodos paliekta. Drumstas upeliukas šniokštė, liedamasis iš lėkštų krantų. Ruduo liejos gėrybėmis.

6. daryti, kad tekėtų, versti tekėti: Bailė ir markatnumas lẽja ašaras iš akių Aniutės. Kraujo ižg naujo nelieja ižg kūno savo. Kraują jų leja. Tu skaitai ir ašaras, mano varge liejamas.

7. skleisti: Saulelė anksti kyla iš anapus miškų, liedama pirma savęs ant žaros raudoną šviesą. Pirkioje šilta, lempa lieja ramią šviesą. Nelygiu jūros paviršium liejosi mėnulio šviesa. Iš po jo pirštų liejosi šauni daina. Pušys tyliai ošia, per mišką liejasi jų amžina giesmė. Liejasi dainos po kraštą.

8. smarkiai suduoti, mušti, kirsti, šerti: Kad líejau, tai líejau išdykėliui į kailį. Kad liesiu keletą diržų, tai nereiks vagišiauti. Nusišvilpė kažkas krūmūse, o aš tik lejù arkliams! Líeti su botagu. Kad ne tas žmogus, tai [nuo chuliganų] būt gauta líeti. Aš tau kad líesiu už ilgą liežuvavimą! Galgi čia tau kas par kaunierių lẽja – kiek gali, tiek dirbk. Vaikali, neožaukis – líeti gausi! Tas vaikas lietinas, muštinas, duotinas.

9. smarkiai ką daryti: Ausdavo, líedavo, net atsibosdavo man. Kad leja žodį – kaip kirviu kerta. Klausyk, kad lieja (tiksi) mano laikrodis, tai lieja.

10. pienu ar grietine balinti (sriubą): Viralą liek, kai tik pradės virti. Ar líejai batvinius? Ir inpylė močekelė nelietų batvinių, ir pastatė našlaiteliam tamsiai po lentyna. Kuo gi liesies batvinius?

11. paskalas leisti, apkalbėti: Lieja visi kaip varpu, kad anas su merga susidėjęs.

12. dėti minkštus kiaušinius: Vištos pavasarį tik líeja líeja. Gal labai riebios vištos, kad lẽja? Mano visos vištos líeja. Višta kiaušinius lẽja, laisto. Žąsiai negalima suduot botagu – lieja kiaušinius.

13. skleisti rašalą. Popierius lieja rašalą.
ãšaras líeti verkti: Be reikalo lejì ãšaras – nebeprikelsi iš numirusių. Nors ir ašaras liesi, jauna būt negalėsi. Pradėjo abudu iš džiaugsmo ašaras lieti. Neverk, mergele, neliek ašarėlių. Siratėlė sėdėdama verkia, ašarėles liena.
kraũją líeti kruviną kovą kovoti: Mūsų liaudis ne tam liejo kraują ilgų metų kovoje dėl laisvės, kad ji vėl leistų save pavergti. Už gyvenimą liejome kraują, pagyvensim kaip niekad gražiai.
[deviñtą] prãkaitą líeti sunkiai dirbti (prakaituojant): Kumetis visą savo amžių liejo prakaitą dėl juodos duonos kąsnelio. Dirbdamas prakaitą liejau. Aitvaru turtėjau, kol prakaitą liejau. Deviñtą prãkaitą líeja, o traktoriaus neužveda.
piktùmą [tul̃žį] líeti. labai pykti, apmaudauti: [Policija] lieja savo piktumą, drasko namus, gąsdina vaikus, nėščias moteris.
antlíeti, -ja (añtleja), -jo. ančlíeti

1. užpilti ant viršaus: Aš ten nespėjau antlíeti. Vilnis ančlíeja, t. y. ančdaužia luotą.

2. ištekinti: Na, tu turbūt nė vienos ašaros šiandien neantliesi.
aplíeti, -ja (àpleja), -jo.

1. apipilti iš viršaus: Ji jam vainiką uždėjo ir meilės mostimi apliejo. Tokia šiluma išvertė, visas kūnas lyg vandeny aplíetas. Smarkiau sužaibavus, kiekvienas skubėdavo pasitraukti nuo lango, kad veido „variu neaplietų“. Skaisti šviesa aplieja vakarais aikštę. Ta žinia apliejo Pstrumskį tarytum šaltu vandeniu. Apsiliejau koją [semdamas vandenį]. Tai jis jam kaip rėžė, tai, girdi, net smala akmuo apsiliejo!. Šią dainelę dainuojant, šilima apsiliedavo širdis.

2. liejant suteršti, aplaistyti kuo: Tie girtuokliai visą stalą aplė́jo. Vaikas valgydamas apsilíeja kaip liūlas. Neapsilíek prausdamasis marškinių. Apsiliejus pilvą kai kunigo piemenė. Apsiliejo kaip svočios mergaitė.

3. palaistyti, sudrėkinti žemę, kad augtų. Ar jau aplíejot daržą? Su moliniu vandenimi aplíejau diegus. Aplíejau morkus, kvietkas. Šaknis tavąsias mes apliesim savuoju prakaitu, krauju. Duok man viedrą – noriu gėles apsilíeti.

4. apšlakstyti, sudrėkinti: Ašaromis apliejo mano galvą.

5. apsemti, užtvindyti: Upė miestą aplieja. Jūrė, jas. apliejanti, praminta yra jūre Karaibų. Tuo apie tą miestą apsiliejo vanduo. Apsilíejo visas kraštas.
ãšaromis (verksmù) apsilíeti apsiverkti: Duktė ašaroms apsiliejo. Visi ten didžiu verksmu apsiliejo.
kraujaĩs (kraujù) apsilíeti. susikruvinti: Gavęs smūgį per galvą, apsiliejo krauju ir klupo ant žemės.
prãkaitu apsilíeti labai suprakaituoti: Raulas, nors apsiliejo prakaitu ir gerklė išdžiūvo, dalgio nepaleido.
tulžim̃ apsilíeti labai supykti: Tėvas sužinos, kad mes alui leidžiame pinigus, tulžim apsilies.
atlíeti

1. pilant atskirti dalį nuo viso, atpilti: Neužmiršk pamelžus katei bent lašą atlíeti.

2. palaistyti (dalį): Rytoj rytą tris vagutes atliesi ir kitas tris pasodysi.

3. liejant pristabdyti kilimą (verdančio skysčio): Nebuvo šalto vandenio atlieti, ir išbėgo kruopos.

4. nupilti atgal: Pasėmus vandens neatliek šulnin.

5. tuo pačiu liejimo darbu atsilyginti.
atsilietinaĩ. atbūtinai (lieti): Visas liejėjas atsilietinaĩ buvau suvadinęs. Atsilietinai talkinėtis.

6. lietis, tekėti atgal, grįžti į pirmykščią padėtį, atslūgti: Gausiai atsiliejant kraujui atgal į širdį, gaunama galvos smegenų išemija. Marios kas diena … ižsileja ir vėl iž kraštų sugrįžta arba atsileja savo vieton. | Sviestas man vis atsilieja (atsiraugėja pavalgius) – aš negaliu jo valgyti. [Liga] viduriuose jau atsiliepia, ką tik valgo – atsilieja atgal.

7. atsilyginti, atsikeršyti (už išlietas ašaras): Tai gerai jiem! – džiaugėsi daugelis. – Žmonių ašaros atsilieja.

8. atidrėkinti: Kai palyja, vanduo dirvas atlieja.

9. greitai ateiti, prisiartinti: Tas griaustinis atsilieja artyn.
šìrdį atlíeti atgaivinti: Vasarą žalibarščiai atlieja širdį.
šìrdis atsilíejo atsigaivino: Paversmy atsigėriau – širdis teip atsiliejo.
įlíeti, -ja (į̃leja), -jo

1. truputį įpilti: Įlíek biškį vandens. Įlíejo į skyvį (dubenį) ėsti. Spirgintus taukus įliet. Idant pen (bent) vieną šlakelį pašvęsto vyno įlietų ing vandenį.

2. įdėti: Jis į tą dainą įliejo visą savo sielą. Į tą darbą įliejo visą savo jaunystės energiją. Motina įliejo į mano krūtinę (suteikė) vilties.

3. įsijausti, įsigyventi: Jis savo kūryboje gili kurianti asmenybė, sugebanti įsilieti į kuriamuosius objektus.

4. įtraukti, įjungti: Reikia visas jėgas įlieti į bendrąją kontrolę. Daug naujų specialistų įsiliejo į visas liaudies ūkio šakas.

5. suduoti, įkirsti, įkrėsti: Oi, tau reikia įlíet – jau nieko nebebijai! Pagavo ir anlíejo gerai. Būrai norėjo už tai aną štarkiai įlieti.

6. pavesti (?): Dėdė man įlíejo, t. y. pavedė pinigus atimti nuo jo skolininkų.
išlíeti, -ja (ìšleja), -jo.

1. išpilti iš ko, ant ko: Išlíek taukus iš indo. O kaip išdarinėjo tą žuvytę, tai toj tuos žvynus išliejo laukan. Kam išlėjai rašalą? Lietus išlíeja iš debesų visą vandenį. Tada semk imk vandinio iš upės ir išliek ant sausos žemės. Dainos tiesiog iš širdies išlietos ant popieros. Benzinas gali išsilieti ir padidinti gaisrą. Kole par jį daklausi, tai i ūtarka išsilíeja (užmiršti, nebesuvoki ką sakyti) . Truks puodynė – vanduo išsiliẽs (baigsis kantrybė) .

2. gausiai suteikti: Ant mūsų išlieja dovanas savo. Išliek ant mūsų loską tavo.

3. daryti, leisti, kad išbėgtų, ištekėtų, išvarvėtų: Teišleja akys ašarelę. Ten išliečiau ašarėles kaip sraują upelę. Šlakus kruvino prakaito … išliejo. Kraujus savus išliejai. Kaip lyte (= liete) išsilíeja kraujas.

4. palaistyti, sudrėkinti: Stubos gerai neišliejai – dulkės kyla [šluojant].

5. išsakyti, išdėstyti, išreikšti: Išliejo jam ir visus savo vargus ir priespaudas. Pasirengiau išlieti prieš garlaivio kapitoną tuos jausmus. Sunkumas krūtinę slėgė, ir norėjosi savo sūnui išsilieti.

6. išeiti iš krantų, patvinti: Ižsileja upė. Išsiliejo upės, patvino upeliai, pelkės virto ežerais. Lėvuo negilus – pavasarį išsilíeja plačiai. Lyg pavasarinis srautas išsiliejusi maskviečių jūra daugiau kaip dvi valandas žygiavo Raudonąja aikšte, sveikindama kosmoso nugalėtoją.

7. išaugti, pereiti į ką: Jų ginčas perėjo į rietenas, gresiančias išsilieti į atvirą nesantaiką. Jo užuojauta išsiliejo į grynai praktiškus samprotavimus. pasireikšti kuo: Nacionalinė priespauda veikė visu smarkumu, neretai išsiliedama pogromais ir skerdynėmis.

8. paplisti, pasklisti: Mokytojo darbas turi plačiai išsilieti už mokyklos sienų. Skambėk, daina, plačiai tu išsilieki, banguok laukais, netylanti daina. Tarp žemaičių vis atgijo garbė tėvų ir liežuvis; meilė tarp jų išsiliejo, prasidžiugo ir lietuvis. Aušra neišplieskia gaisru: ji išsilieja ramiu rausvumu.

9. išpilti šašais, spuogais: Pašalau, ir išlíejo galvą. Visą galvą išliejo, net kepure negalima užsidėtie. Kad išlė́jo galvelę tai mergytei. Visa galvelė išlieta.

10. išmušti, išplakti: Tie vaikai užaugo, jam išlíejo nugarą i išvijo.
ãpmaudą (nar̃są, pagíežą, pãpykį, pỹktį, piktùmą, tul̃žį) išlíeti labai supykus išsibarti, išsiplūsti ar kaip kitaip palengvinti sau širdį: Jis atėjo pas adjutantą išlieti savo apmaudo ir nepasitenkinimo. Togidėl ant mūsų išliejai narsą tavo. Nors išliejo pagiežą ant Liudo, bet nepasidarė lengviau. Išlieju papykį. Žmogelis tol jį plūkė, kol išliejo visą savo pyktį. Protingas yra tas, kurs savo pykčio neišlieja kitiems. Negalėjo savo piktumą ant jo išlieti. Jis išliejo ant manęs visą tulžį.
ãšarų išlíeti

1. prisiverkti: Daug daug kaimo moterėlės, palydėdamos į karą savo maitintojus, ašarų išliejo.

2. privirkdyti: Kiek tu savo motinai ašarų išliejai.
prãkaito išlíeti privargti (dirbant): Daug prakaito išlies, kol tokį šmotą rugių nupjaus.
šìrdį išlíeti nuoširdžiai visą išsipasakoti: Kad galėtų kam nors savo širdį išlieti, kuri jau perdaug listina!
nulíeti, -ja (nùleja), -jo

1. kiek nupilti nuo ko: Nenuliejau nė lašo (pildama į puodelį pieną). Gėrimo truputelį nuliejo ant žemės.

2. nupilti, išpilti žemyn: Ant stogo telipa ir tenuleja [į kaminą] kelis viedrus v [a] ndens arba geriaus šarmo. Rodos, debesys buvo didelis, bet truputį nuliejo lietaus, ir išsipagadijo. Didelis debesies plyšimas žemyn nusiliejo.

3. apipilti, perpilti kuo: Nuplovus langą nulieti švariu vandeniu. | Tada ragana kaip tik papūtė, tuojaus kaip ledu nuliejo. Kaip nuliejau gerklę karštu vandeniu (arbata), tai tuoj geriau pasidarė. Niekas nedrįs nulieti (paerzinti, įskaudinti) piktesniu žodžiu. Ona, nusiliejusi vandeniu rankas, nuo tvoros nusimauna milžtuvę ir pritupia prie karvės.

4. nušviesti, nutvieksti, nuspalvinti: Saulė auksinėmis varsomis nuliejo medžius. Taip plaukėme abu, nulieti saulės. Raudonis nuliejo veidą.

5. liejant kuo nunaikinti: Nulíeti karpas šitaip galima: kad mėnuo tėra trijų naktų, atsistok priš mėnesį, liek vandenį ant savo karpos ir nekalbėkis tą naktį nė su kuo.

6. nukalbėti: Čiagi par mus bobos nulíejo, kad ana nebetekėsiant.

7. nuslinkti, nuplaukti: Pavargusius žmones sparnais palytėjus, į tolius tamsa nusiliejo.

8. smarkiai suduoti, primušti: Tave reik po pirmu nulíeti, o paskuo tik valgyti duoti. Tie kad nulíejo par kuprą.
pỹktį nulíeti išbarti, išplūsti ką iš piktumo: Nulíejo nulíejo ana savo pỹktį ir vėl gera.
palíeti, -ja (pàleja), -jo.

1. papilti (skystą daiktą): Nepalíek vandens! Puodas sudaužytas, pienas palietas. Kas palieta, jau nesusemsi. Žemė lygi kaip palieta. Mergaitei viedrą palíejo. | Laistytiniai blynai kepami po pečium: tešlą palieja po pečium. Gera, kai yr kiaušinių: atejo svečias, paliejai [į keptuvę],
ir yr kuo pamylėt. Susipranta katė pieną paliejus. Pieno palieto visos katės laižo. Palieto pieno visom katėm gana. Vyruo mirus sakoma: vaikiuo vieta kaip palieta (labai gera, galima viskuo naudotis) ; o pačiai mirus sakoma: mergei vieta kaip palieta. Jis nepalíeja šnapsą (mėgsta išgerti) . Pienas pasilíejęs nutiško ant žemės. Velniūkštis keberėkšt išvirto ir pasiliejo ing smalą.

2. palaistyti (augalus) kad augtų: Motina paliejo daržoves. Reikės šį vakarą daržą palíeti. Nėks nepalíejo taboko, dabar jau ir pagelto. Paliek rūteles vandeniu, o lelijėlę vyneliu. Paleju ką. Augo laisvė, tik krauju palieta.

3. pradėti tekėti, pasipilti: Vanduo visas atgal pasiliejo. Iš to velnio tik smala pasiliejo. Rodos, kad tokia kalba liete pasiliejo ir kiekvienam į dantį įtvino, nes kiekvienas atkartojo: – Nutručijo, nutručijo! Ir vėlei dainos sidabrinės tau iš krūtinės pasilies. Atsiminimai imdavo kilti jam prieš akis, pasiliedavo eilėraščiai kaip iš rago.

4. išsilieti, patvinti: Imsrė plačiau šįryt pasilíejus. Upė pasiliejo iš krantų. Tolimajame lauke upelis tai plačiai pasilieja lygumose, tai siaurai, giliai įsigraužia versmėtose liūnų pakalnėse.

5. paskleisti: Buvo te kas, nebuvo, o matai, kokias kalbas žmonės paliejo. Lietuvių tauta iš savo lūpų paliejo dainų upes. Buvo tik vienoj vietoj tokia dedervinė, ė dabar po visą nugarą paslėjo (išplito) . | Kambario tamsumoje pasiliedavo reti liūdnos melodijos garsai. Tuo tarpu krašte pasilieja sukilimas.

6. plačiai pabirti, pasklisti: Knygą paimu, tai paslėjo visi raštai (raidės) .

7. padėti (minkštą kiaušinį): Žiūrėk – višta ant lovos kiaušinį paliejo.
palíeti kraũją nužudyti, užmušti: Jei kas palies kraujį žmogaus, to kraujas testo praliets.
pérlieti.

1. iš vieno į kitą pilti, perpilti: Jis parliejo arielką į savo plėkštinę. Reikia nulenkti galvą prieš didybę minčių bei meilės, kurią visą ji perliejo ant savo visuomenės.

2. visą palaistyti: Tris sykius pérliejom daržą, ir jau stovi. Daržovių rasodą anksti rytą perliekime vandeniu.

3. perpilti kuo: Išplovus puodą perlieti švariu vandeniu. Ar gerai párliejai. bulves? Ir artoją perlieja, kad javai geriau užderėtų. Nuraudo mergaitė, kaip karštu vandeniu perlieta. Lyg šuva, pamazgomis perlietas, viks viks pasirangė. Ligonas dega bi liepsno [ja],
bi šaltis párleja. Nusigandau, ir kojas kaip liete párliejo. Šiurpulys nugarą perliejo. Aš pajuntu, kaip karšta srovė perliejo man kūną. Draugiškumo jausmas Adomėliui šilta banga perlieja Petro krūtinę. Jis visada šaltu vandeniu persilieja.

4. liejantis, tekant perbėgti per viršų: Kai aš buvau toks. tai Šaltuono [je] vanduo arkliams par nugarą pársiliejo, o dabar vištai ligi kelėnų. liejantis persiversti: Mat tos vilnys kaip persilieja, tai ir suputoja baltai.

5. mušti, suduoti, sušerti: Kai pérliesiu pančiu, tai žinosi. Basliu kur atsistojęs parliẽs. Kad aš tau perliesiu vyčia per blauzdas, tai žinosi, kaip reikia klausyt. Čia ne šitaip glostyt, ale jam perliet reikia. Jis arklių be reikalo nenervina, botagu netikėtai jų neperlieja.
pielíeti, -ja (píeleja), -jo. prilieti 2: Visus kampus pylíejo. Laistės su vandeniu, pylíejo butą, kuknę.
pralíeti, -ja (pràleja), -jo.

1. kiek išlieti, palieti: Ir paslydo jauna kojelė, ir praliejo žaliąjį vynelį. Ir praliejo mergužėlė vandenėlį, ir pametė kibirėlius viduje viešo kelelio. Ant žemės praliejo.

2. ištekinti, išlieti (kraują, ašaras): Bendras kraujas, pralietas už laisvę ir tiesą, čia sutvirtino amžinus mūsų ryšius. Dunojus kraujo praliejo Šarūnas, o Šviedrys jau nemunus. Jisai už mus … savą brangiausią kraują pralėjo. Kas jį užmuša, pats savo kraują pralieja. Ašaros greitai išdžiūsta, tik ne tos, kurias motutė pralieja. Daugel kraujo ten prasliejo, ne vienas jauną sa [vo] galvelę ten paguldė. Taip ir prasiliejo iš lengvo beveik visas prūsų kraujas.

3. prabalinti (pienu): Pralíek putrą su pienu, t. y. prabalink. Dar nėr pieno, ir prėskinys nepralíetas. Karvė užtrūko – nė [ra] kuo putros pralíeti. Kuom praliesma? – Žalčio pienu. Kam tau to pieno? – Kruopams pralíeti. Kokias bulbas valgyste: pramestas (riebalais uždarytas) ar pralietas?. Ir praslíet nėra kuo. Krupnykelį pienu prasileji – tai ir valagas.

4. pragerti: Ans latras anądien du šimtus rublių pralíejo.
ãšaras pralíeti. apsiverkti: Aš tiek ir tiek ãšarų pralíejau ir dar turu líeti. Apsižvalgė po savo trobą ir ašaras pralíejo.
kraũją pralíeti

1. būti nužudytam, nukankintam: Šventieji drin viešpaties kraują pralėjo.

2. žudyti: Nepraliekiat kraujo, bet meskiat jį. duobėna.
pralieta laktis laimė, gerumas: Pralieta laktis meluoti melagiams.
prilíeti, -ja (prìleja), -jo.

1. pripilti: Kad atvažiuo [ja] kada, grietinės prìleju. Karieta aukso prilieta.

2. liejant priteršti, prilaistyti: Tu vis prìleji prausdamos. Vaikai davės – prylíeta troba.
sulíeti, -ja (sùleja), -jo

1. sušlapinti, sudrėkinti liejant; aplieti: Glitenant durpių lysės paviršių, pirmiau reikia vandeniu sulieti. Priėję prie namų, vyrai stengdavosi mergas sulieti.

2. sudrėkinti, apšlakstyti: Lenkų žemė ašaromis ir krauju sulieta.

3. liejant suteršti: Vyrai begerdami ir staltiesę suliejo. Susiliek tu man teip užpakalį!

4. liejant suplakti, padaryti kietą, supuolusį, suzmekusį: Žemė lietaus sulietà, kaip lenta. Žemė, iš rudens aparta, per žiemą susilieja (susiguli) ir apsidengia žieve.

5. sutekėti, subėgti į vieną vietą: O kaip tik nujojo toliau nuo krašto, [prasiskyręs] vanduo susiliejo.

6. suduoti, sušerti, sukirsti: Sulíeti (koja į žemę), sukirsti, suduoti. Kad neina, botagu sulíek! Sulíek per žemę! Sulíejau su votegu. Vieną kartą tesulíejo, bet randą kelias dienas nešiojau. Išvedei arklius iš kiemo, numovei apinasrius, suliejai tais pačiais, ir jie atsiduria krūmuose bent už trijų varstų. Kas nori šuniui sulieti, tas lazdą atras.
užlíeti, -ja (ùžleja), -jo

1. užpilti ant ko, už ko: Pirtyj su šaltu vandeniu užlieti. Užlėjo užlėjo kraujelio garelį. Neužlíek už bato aulo vandens. Reik biskį kvepylų užsilíet: šiandie po turgų vaikščiosiu, po miestą.

2. liejant užgesinti, nuslopinti veikimą: Užlíek – nebereikia. Tvanas ugnies neužlėjo. Aš paprašiau vandenį, kad ugnį užlietų. Duok stiklelį šen, brolyti, duok užliet vargus.

3. užpilti, paskandinti: Tą jų laivelį užlies vanduo. Ažusileja eldija. Eldija vilniomis uždengės (užliejos).

4. apsemti, užtvindyti: Motiejukai auga pavasario vandens užliejamose pievose. Kad ažlė́jo lietus dirvas, negalima ir ineit. Visą žemę užlėjo [v] andeniu. Už tai, kad neužlietų miestą, tų miesto gyventojų buvo toks nutarimas. Leidžiama daryti ir elgtis, kaip kas nori, kad ir baisiai nežmoniškai, žemė užliejama jos sūnų krauju. | Užlies tau širdį taukai, ir numirsi tu kaip vambolė. Nesuskaitomos darbininkų, kareivių ir jūreivių minios užliejo (pripildė) Petrogrado gatves. Kryžeiviai plūdo vilnimis ant Lietuvos žemės, idant aną užlietų. Kažkas, lyg gailesčio banga, užliejo jo širdį. Nesuprantama šilima užliejo krūtinę, ir rankos pačios tiesėsi apkabinti draugą. Užlies tuoj saulė kalnelius ir žemumas. Lengvas, vos pastebimas rausvumas užlieja jos pablyškusį veidą. Raudonis užlieja Pauliaus kaklą ir ausis. Taip, kerštas vėl užliejo jos krūtinę. Niūri tyla užliejo gatves. Iš kraujo spaudimo užsìleja krau [ja] s an smagenų. Kad dėbtelės krauju iš pykčio užsiliejusiom (pasruvusiom) akim, tai, kaip perkūno trenktas, atšoksti.

5. užsisrėbti: Valeras valgė po daug daug šaukštų užsiliedamas.

6. užduoti, sušerti: Tik tu mun užlíek! Kad tu gi bijai arkliui užliet per nugarą. Laimė katino, kad neteko užlíet su lazda. Bent dviem varnom ažlėjau su botagu. Kaimiečiai vos tik mums per sprandą neužliejo.

7. užbalinti (pienu): Jau pritrūkom smetonos – reiks užliet batviniai su pienu. Pieno paslikau tik kruopom užlieti. Man ir kopūstai gardžiau užlietì. Padėjo prie snukio užlietos sriubos bliūdą. Kruopas baltai ažlėjau. Užlíejau biškelį viralą su pienu, ir visai kitas valgis yr. Su kuo užliesim? – Su karvės pienu. Kas tau neduoda valgyt, užsiliek ir ryk!

8. pasiskleisti. Ažusileja popierius aba litera.
ãšaromis užsilíeti labai verkti: Užsiliejusi ašaromis, visiems girdant, išpažįsta kaltybę savo. Užsilieju su apsčiomis ašaromis ir užkeiku tave. Ažusilieję kruvinom ašarom, keiks patys save.
užlíeti akìs pasigerti: Apsiryna valgiūse ir macniais trunkais užleja sau akis.
už káilio užlíeti išgerti svaiginamojo gėrimo: Jei kas vieną, antrą ir dešimtą kartą tikrai užlies už kailio, to jau nėkumet nebegali širdingai mylėti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antlieti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x