antkvėpimas

kvėpìmas. kvė́pimas. → kvėpti.

1. oro įkvėpimas ar iškvėpimas; kvėptelėjimas, pūstelėjimas: Pukštinimas, kvėpimas. Kvėpimu atkeršymo tavo susispaudžia jūrė. Užmuš jį savo burnos kvėpimu.

2. kvėpavimas: Jei visas kūnas akis būtų, kurgi pasiliktų girdėjimas? O jei visas [kūnas] girdėjimas būtų, kurgi kvėpimas?

3. kvapas, kvepėjimas: Ė kvėpìmas, jau ką gi! Čia sakais pušelių, čia vėjelis dvelkteli su kvapu žiedelių. Ot, kai sužįsta medžiai, tai kvėpìmas medžių būna! Dabar kokis kvėpìmas visokių kvietkų! Tvardome … nosį, idant negerėtų kvėpimuose (nesilepintų kvapais) . Trauk mus paskui save, o mes tekėsime paskui kvėpimą brangių mosčių.
antkvėpìmas. → antkvėpti.
atsikvėpìmas.

1. → atsikvėpti 1: Neatimk jų. nuo mano burnos, kol paskutinis atsikvėpimas nuplasnos nuo manęs. Aiškiai, tuo atsikvėpimu, išbėrė, matyti, nebe pirmą kartą sakomus žodžius. Vienu atsikvėpimu (iš karto) . Jis turėjo kovoti dėl kiekvieno atsikvėpimo.

2. → atsikvėpti 4: Dirbi be jokio atsikvėpimo. Bėgo be atsikvėpimo.
įkvėpìmas. → įkvėpti:

1. Įgimtas savotiškas dejuojąs švilpesys įkvėpimo metu.

2. Duost jiemus dvasią savą per viršutinį įkvėpimą.

3. Daug daug gražių įkvėpimo valandų jie ant to Piliakalnio praleisdavo. Tai buvo įkvėpimo kupinos kalbos, sukėlusios audringą visos konferencijos entuziazmą. Jis rašė, vis labiau kaisdamas, kaip įgudęs rašytojas įkvėpimo valandoj. Jam išėjus, aš buvau visas įkvėpimo paimtas. Kada pradės kilnotis nuo įkvėpimo jūsų. krūtinės?! Jį toks įkvėpimas pagavo, kad nežinojo ko stvertis. Išgirsite tą gaidą, iš kurios aš ėmiau įkvėpimą. Kiek kartų vidutiniu (vidiniu) savuoju inkvėpimu atliko širdy žmogaus. Buvo labai tinginčiu ir nodbojančiu ant priėmimo ir išpildymo vidurijęjo (vidinio) įkvėpimo.
iškvėpìmas. → iškvėpti 1: Kvėpavimas švilpiantis, toli girdimas, ypač pasunkėjęs iškvėpimas. | Dabar jis jau aiškiai girdi: lėti [garvežio] garo iškvėpimai, kiekvienas tolesnis ryškesnis už pirmesnįjį.
prikvėpìmas. pripūtimas.
užkvėpìmas.

1. pripūtimas.

2. užpūtimas, užgesinimas (ugnies). .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kvėpìmas</b>. kvė́pimas. → kvėpti. <br/>1. <span class="explanation">oro įkvėpimas ar iškvėpimas; kvėptelėjimas, pūstelėjimas: </span> Pukštinimas, kvėpimas. Kvėpimu atkeršymo tavo susispaudžia jūrė. Užmuš jį savo burnos kvėpimu. <br/>2. <span class="explanation">kvėpavimas: </span> Jei visas kūnas akis būtų, kurgi pasiliktų girdėjimas? O jei visas [kūnas] girdėjimas būtų, kurgi kvėpimas? <br/>3. <span class="explanation">kvapas, kvepėjimas: </span> Ė kvėpìmas, jau ką gi! Čia sakais pušelių, čia vėjelis dvelkteli su kvapu žiedelių. Ot, kai sužįsta medžiai, tai kvėpìmas medžių būna! Dabar kokis kvėpìmas visokių kvietkų! Tvardome … nosį, idant negerėtų kvėpimuose <span class="explanation"> (nesilepintų kvapais) </span>. Trauk mus paskui save, o mes tekėsime paskui kvėpimą brangių mosčių. <br/><b>antkvėpìmas</b>. → antkvėpti. <br/><b>atsikvėpìmas</b>. <br/>1. → atsikvėpti 1: Neatimk jų. nuo mano burnos, kol paskutinis atsikvėpimas nuplasnos nuo manęs. Aiškiai, tuo atsikvėpimu, išbėrė, matyti, nebe pirmą kartą sakomus žodžius. Vienu atsikvėpimu <span class="explanation"> (iš karto) </span>. Jis turėjo kovoti dėl kiekvieno atsikvėpimo. <br/>2. → atsikvėpti 4: Dirbi be jokio atsikvėpimo. Bėgo be atsikvėpimo. <br/><b>įkvėpìmas</b>. → įkvėpti: <br/>1. Įgimtas savotiškas dejuojąs švilpesys įkvėpimo metu. <br/>2. Duost jiemus dvasią savą per viršutinį įkvėpimą. <br/>3. Daug daug gražių įkvėpimo valandų jie ant to Piliakalnio praleisdavo. Tai buvo įkvėpimo kupinos kalbos, sukėlusios audringą visos konferencijos entuziazmą. Jis rašė, vis labiau kaisdamas, kaip įgudęs rašytojas įkvėpimo valandoj. Jam išėjus, aš buvau visas įkvėpimo paimtas. Kada pradės kilnotis nuo įkvėpimo jūsų. krūtinės?! Jį toks įkvėpimas pagavo, kad nežinojo ko stvertis. Išgirsite tą gaidą, iš kurios aš ėmiau įkvėpimą. Kiek kartų vidutiniu <span class="explanation"> (vidiniu) </span> savuoju inkvėpimu atliko širdy žmogaus. Buvo labai tinginčiu ir nodbojančiu ant priėmimo ir išpildymo vidurijęjo <span class="explanation"> (vidinio) </span> įkvėpimo. <br/><b>iškvėpìmas</b>. → iškvėpti 1: Kvėpavimas švilpiantis, toli girdimas, ypač pasunkėjęs iškvėpimas. | Dabar jis jau aiškiai girdi: lėti [garvežio] garo iškvėpimai, kiekvienas tolesnis ryškesnis už pirmesnįjį. <br/><b>prikvėpìmas</b>. <span class="explanation">pripūtimas. </span> </span> <br/><b>užkvėpìmas</b>. <br/>1. <span class="explanation">pripūtimas. </span> </span> <br/>2. <span class="explanation">užpūtimas, užgesinimas (ugnies). </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.