antkišti

kìšti, -a, -o (-ė).

1. dėti į ką ankštą, kimšti, murdyti, grūsti: Kìšk į kišenių sūrį. Duoną kept ar ką džiovint į kakalį (krosnį) kiša. Nekìšk šaukšto į svetimą puodą. Raktas ne tas, netinka, o vis dėlto kiša [į spyną]. Ryji – lyg į pragarą kiši. Višta, per tvorą kišta. Lieps tvoron galvą kìšti, ar kišì? Vel į tvorą galvą kišt, negu už tokio girtuoklio eit. Visai sodai ejau kišti į mašiną, kitas nėko nemokėjo. Kap aš jauna nuejau, nieko gero neradau: tik šiaudiniai varteliai, autais kišta langeliai. Langelis buvo kumščiu kišamas (toks mažas) . Kišamoji mašina yra dalis kulamosios. Nekišk pirštų tarp durų, suspaus (būk atsargus) . Nekìšk nagų į smirdantį daiktą. Ką Dievas duos, kišk į žaką.

2. ką prie ko artinti: Niekados nekišk savo kojos kalviui, kai jis arklį kausto. Arklys tečiau knopsojo par visą naktį, nė nosės pri žolės nekišdamas. Ar dalgį po kaklo kiša, kad skubi dirbti? Nunešiau ėst – snukio nekiša. Nepjovė, nė dalgio nekišo – pievos išdegė, šieno nebuvo. Kam kišì pirštus, kur nereik! Aš prie moteriškos rankų nèkišu.

3. daryti, kad kas iš kur lįstų: Jau žolelė galvelę kiša (pradeda augti) . Liežuvininkas kišė prieš gyvatę savo liežuvį. Nerūpestingai iš po sniego ūselį kiša vabalas. Kurie rugiai giliau apsižėrė, jau kišasi (dygsta) .

4. slėpti: Kišk galvą, kad nematytų.

5. duoti, brukti: Skerdžius vienam kiša aukšliuką, kitam rėknę, trečiam margintą lazdelę. Abu su vyru dirbome, plušome – vis į šitą ūkelį kišome. Neturėdamas rašybai tikro pagrindo, jisai kiša mums pavyzdžiui tiktai sudėtinių žodžių rašybą. Uošvis kišo kišo jam pinigus be mieros. Namai kap pragarai: kišk ir kišk. Ir kiaulė kišama žviegtų nuo tokio valgio. Kištas tavoras yra pigus. Pati kišos galžudžiams, norėdama išgelbėti savo sūnų.

6. duoti kyšį: Nėr durnių girinykui kìšt.

7. sklęsti: Mes niekad durų naktį nèkišame.

8. krauti (į vežimą šieną): Šienus į vežimą kišti. | Dar kìšma vežimą (krausime iš vežimo), kad jau ir vėlu. Daug prakaito išlieja, džiovindami ir kišdamì [galan] šieną.

9. godžiai valgyti: Skubink kìšti, kad pilvas nebeburčytų. Valgyt nori, ar ne – kìša ir kìša kaip maišą.

10. lįsti, dalyvauti, maišytis (kitų reikale, kalboje): Ko tu kišíes, kur nereik? Kurių galų jie čia kišasi (lenda) ? Nesikìšk ne į savo darbą. Fogas visai nesikišo į kalbą ir tylėjo. Tegul ant manęs nerūgoja, kad aš kišuosi. Aš į politiką nekišuos. Visur lįsdavau, kišdavausi, kaip ir visi maži vaikai. Į ne savo darbą nekiškias. Kam kišiesi į svetimą kalbą. Nesikìšk, bobiška, vyrų kalbon. Ji į gaspadinystę visai nesìkiša. Kìšasi, kur reik ar nereik. Kišasi kaip šlapias nedegęs. Aš tave vesiu, ale žiūrėk, kad tu prie mano provų nesikištum. Kišasi kai yla į žaką. Kur ne tavo kiškis, tai ir nesikiškis. Kad savo šunys pjaujas, nesikišk nei viens.

11. eiti, lįsti į galvą, rūpėti: Man miegas visai nesìkiša. | Į senatvę ne dainos kìšasi žmogui. Kad rūpesčių yr, tai linksmybės nesìkiša. Jam per visą jo amžį turbūt daugiaus nieks nesikìšo kaip pinigai ir arkliai. Nieks ma [n] dabar nesikiša. Man dabar ne tas kišasi. Man nesìkiša jo piktumas, tik gerumas. Ne valgis, poteriai etc. kišasi.

12. drausti ganyti (pievą): Jau kiša pievas.
gãlima už ausiẽs kìšti puikus, šaunus: Gali už ausies kišti – toks puikus buvo vyras.
į akìs kìšti primygtinai rodyti, siūlyti: Turės kokį nėką – ir kìš į akìs. Paskui staiga kiši man tamista į akis baidyklę iš „modernojo apšvietimo“. Aną sykį turguo [je] kìšo į akìs adatų.
kóją kìšti trukdyti, kliudyti: Tę kas nors kóją kìša.
kuõlą (kuolùs) kìšti trukdyti: Kišo kuolus į šio didelio koncerto ruošimo darbą.
kur akìs kìšti;
nėrà (netùri) kur akių̃ kìšti. Aš nežinau, kur akis reik kišti vagiant. Dabar jis iš gėdos neturi akių kur kišti. Iš tos sarmatos žmogus nebeturėjo kur akių kišti. Vai kiek sarmatos turėjau, kad nebuvo kur akių kišti!
liežùvį kìšti

1. kištis į kitų kalbą: Ką čia kišì liežùvį, tylėk! Nekišk liežuvio, kur nereik.

2. liežuvauti, plepėti: Čia kas nors liežuvį kiša. Daugiau boba liežùvio nekìš.
ne į kélnes kìšamas n arsus, neištižęs: Vyrai ne į kelnes kišamys.
nósį (nósę) kìšti

1. lįsti: Nekìšk nósės, kur nereikia.

2. kištis (į svetimus reikalus): Nèkišu nósį, kur ma [n] nereik.
par langãlį kìšti. eiti išpažinties, pasakyti per išpažintį.
sàvo dvylẽkį (trìgrašį) kìšti kištis į kitų kalbą: Kur kiši savo dvylekį?! Visur kiša savo trigrašį.
antkìšti, añtkiša, -o. iš viršaus ant ko kišti, užkišti: Nosį antkìšę veizėjom, kaip prašymą pačiam imperatoriuo rašė. Galvą antkišus baisu veizėti į gilią šulinę. Jei nori, antkišęs bizūną, ir turėk, kiteip neklauso. Kožno popužo šonas turi antsikišti ant šono šalip gulinčio popužo.
apkìšti, àpkiša, -o.

1. iš visų pusių apdėti, apkaišyti: Apkišk kiaušinius (kraitelę su kiaušiniais) šienu, kad nesudužtų. Apkišk drobulės pašalius, kad ištįsę nebūtų iš lovos. | Ana apkìšo žolėmis kryžių. Apsikìšov kišenes, užančius grūšų iš kaimyno sodno. Ejo toks žmogus apsikišęs: būs jau ką pavogęs.

2. apkrauti, apdėti: Apkìšom šiaudais visus pašalius. Troba apkišta visokiais rakibolais.

3. šiek tiek apmokėti (skolas): Brolis apsikišo skolas.
atkìšti, àtkiša (atàkiša), -o (àtkišė, atàkišė)

1. tolyn nuo savęs tiesti: Aleksandras, pamatęs troboje nepažįstamą, priėjo prie jo ir atkišo ranką sveikintis. Edvardas stovėjo atkišęs čia vieną koją, čia antrą. Bergždžiai laikiau atkišęs skydą. Atkišti tankūs, įsižėlę antakiai. Atkìšę rankas, žabaliai laukia. Juokėsi, pilvus atkìšę. Kai toliau knygą atkišu, galiu skaityti – arti nematau. Kam čia rodai atkìšęs dantis? Atkišo jis šaudyklę ir norėjo šauti. Atkišusi lūpą, ant ūlyčios klūpo. Juodu susisėsdavo ant atsikišusios uolos. Atsikišusi trobelė (mansarda) . Prieš akis kalnas atsikišo aštriu uolos iešmu. Uodega atsikìšus, lūpa kaba. Priėdžiau, ir pilvas atsikišo.

2. tiesti į save: Atsikišti pirštą į kaklą.

3. atsitraukti, atsilošti: Senatvėj žmogus skaito atsikišęs (prisikišęs).

4. kišti atgal, kur buvo: Atkišk kardą ing makštis.

5. pasikišti, pasikaišyti: Sermėgos sterbles atsikìšti.

6. atstumti skląstį, atsklęsti: Jis mums duris atkìš. Atkìšk priemenę (priemenės duris) ! Užkaištį atkìšti. Gali atsikìšt duris, jei pasieks velkę.

7. ištraukti kamštį, atkimšti: Atkìšk vagį – tegu bėga alus. Atkišęs butelį, įsipyliau vyno. Pirties langelis buvo atakištas. Kad liepei atkišt bačką, kad išsigaruotų, tai aš ir atkišau. Raskilų arbata atkiša valgį (apetitą pataiso) . Atsikišęs butelys. Atsikiša butelį alaus ir geria. Ir kada tos nosys atsikiš (praeis sloga) ?

8. atiduoti (skolą), atsilyginti: Po truputį, po truputį ir atkiši visą skolą. Aš tik džiaugiuos, skolą atkìšęs. Atkišau degančias (skubias) skolas. Atkišk jam grūdais, ką čia tuos pinigus leisi. Atkišái vienam žmoguo, veizėk, jau vėl kitam turi duoti. Kiek jis man prikišo, tai aš jam tiek atkišau. Mes tai didelį alų (pokylį) buvom pakėlę, o jie tik vieną vakarą – bet atkišė (prastūmė) . Su dėku neatsikiši.

9. duoti: Dovanai niekas tau neatkiš. Paprašysi, tai, manai, tau tep ir atkiš? Duos, atkìš, tik tu lauk. Artimiausiam giminei, brangiausiam svečiui geresnio kąsnelio neatkiš.

10. atlikti, praleisti: Mieste visus reikalus atkišau. Pačius strokauniausius reikalus šiaip teip atkišáu. Šiaip taip atkìšom pietus be mėsos. Atàkišėt tą vasarą su drobinėm suknelėm, ir gerai.

11. atgabenti, atkelti: Iš kažkokio pakraščio atkišė mum tą mokytoją.

12. atsirasti: Kokis tik rublius atsikiš, tai ir išveši.
akìs atkìšti jaučiant gėdą, ateiti, pasirodyti: Kaip jin te atkiša akis, visaip prilojus! Bijo ir akès atkìšti, tiek juokų prikrėtęs.
lū́pą atkìšti pravirkti: Ar jau atkišai lūpą?
nósies (nósės) neatkìšti n epasirodyti, neateiti: Nė nósės neàtkiša pri mūso.
nósį atkìšti supykti: Nu ko stovi, atàkištas nósį?
nósis atsikìšo sulyso: Biškį tik pasirgo, ir nosis atsikišo.
įkìšti, į̃kiša, -o (į̃kišė).

1. įdėti į ką ankštą, įmurdyti, įkimšti: Paskui dešinę ranką įkišo į kišenę. Kad ji, ir į maišą įkišta, ir tad išlįstų! Dabok, neįkišk mašinon rankos (linus minant). Štai ir kelmas, į kurį jis visuomet įkišdavo savo raštelius. Kap ją. in bonką inkišt? Jis į kalėjimą į̃kištas. O tą prekėją da už vagystę į kalinę įkišo. Kai tik įkišo galvą pro sienos skylę, kalvis greitai su geležimi kaip durs, ir sudegino bobą. Mūsų piningus ing mūsų maišus įkiša. | Kūnus sau galą padariusiųjų bene įkišai į kapus (palaidojai) ?. Jis visus savo gimines įkišo į vietas (išrūpino geras vietas, tarnybas) . Višta nupešta, tvoron įkištà. Duonos ažantin insìkišta. Ne tik pavalgydino, bet dar ir kelionei šį tą įsikišti davė. Milinys įsìkiša į klapatę. Įsikìšk nosinę į kišenę! Čiulpia pirštą, į gerklę įsikìšęs. Ant rytojaus žmogus, pasiėmęs vieną vištą ir rudą šunį, įsikišo maišan. Piemuo besotis, piemuo besotis! išgindamas, pargindamas dar nori įsikišti (pasiimti priešpiečių, pavakarių) .

2. įbesti, įsmeigti: Peilį įkišk į plyšį. Matei, kur grėblį įkišiau?. Nenuravėjau da daržų, sutrauks žemę, nė nagų nebeįkišiù.

3. įduoti, įbrukti: Per nevalę įsiūlau, įkišu. Įkìšo prastą pinigą, nėr kur jį dabar padėt! Ažu vilnas inkišei man samanas. Nugirdė žmogų ir paskui įkìšo aklą mergą (apvesdino) .

4. sudėti, išleisti (pinigus): Įkišau tiek pinigo, ir nieko gero.

5. įterpti: Jei bus vietos, prašyčiau ir šį „Mišinėlį“ tenai (į laikraštį) įkišti. Mūs kalboj daug žodžių įkištų latviškų. Čia ta šventa (šventa diena, šventadienis) įsikìšo – nebgalėjau bepadirbti.

6. pasodinti (augalą): Galgi čia senai iñkišiau tas obelėles, o šiemet jau bus obuolių. Jau įkìšom dešimtį pūrų bulvių. Su tiek žemės tik daržo biskį įsikìšt.

7. pakinkyti: Įkìšk šyvąją į rogutes. Įsikišo arklį į važį, pliaukštelėjo botagu ir išvažiavo pro vartus. Įsikišęs kumelką į vežimėlį, skubink pas policiją. Aš tik įsikišu kumelę ir važiuoju.

8. įskųsti: Jei kas įkiš, kad buvo miške, bus blogai. Dėlto tad stengės kaip norint įkišti ponui.

9. įklampinti į bėdą: Jų kaimyną buvo įkišę.

10. apsiauti (paskubom, paprastai basomis kojomis): Įsikišiu basnyčioj ir eisiu. Įsikišk į medinius, jei eini lauk, ne juokai toks gruodas. Inskišk kojas: asla šalta! Kojas insìkišė vailokais. Tai basiaučiai inskišk, viedrą [v] andenio man atneši. Tam rozui inskìšt neturiu jokio kantaplio. Inskìšk greit čebatais ir važiuok.

11. įsiterpti, įsimaišyti (į kieno reikalus, į kalbą): Į vyrų kalbą įsikišo Usnienė. Ji yra mūsų sekretorė, – įsikišo į kalbą mergina. Įžūlas žmogus įsìkiša visur. Kur tik kas šneka, tuo ir ji įsìkiša. Įsikišu į svetimas provas, daiktus, darbus. Įsimaišau, įsikišu.
į maĩšą neįkìši n ekvailas: Čia jau mano vaiko į maišą nebįkiši.
į žẽmę įkìšti palaidoti: Keturis šimtus reik užmokėti, lig žmogų į žemę įkiši.
káilį (ragùs, úodegą) įkìšti įkliūti, patekti į bėdą: Ne kartą vilkus nu bandos praginiau, du kartu vos savo kailio neįkišau. Daryk apieras dievaičiams, nes kitaip įkiši kailį savo. Oi įkìši tu, vaike, úodegą, įkìši! Dabar jam daug vietų taikosi, jei kur neįkiš ragus (jei, nuėjęs į žentus, neras blogai) .
kóją įkìšti labai trumpam įeiti: O sesuo, namie pasilikus, ėmė ir įkišo koją pas tuos žmogžudžius.
liežùvį įkìšti įskųsti: Bus gerai, jei tik kas liežùvį neįkìš. Matos, kad kas įkišė liežuvį – taip būt neradę. Jau kad sužinosiu, kas iñkišė liežiùvį, tai vis tiek nedovanosiu. Kaži kas įkišo liežuvį Deoklecianui.
nósį įkìšti

1. įsikniaubti: Po tam gi nusibosta vis, įkìšus nósį, sėdėt ant knygų.

2. trumpam įeiti: Nosies į dirbtuvę įkišti negalima – dvokia. Įkišęs nosį į kokius apleistus namus, tujaus pajunti dvokant.
smìlgos neįkìši į ùžpakalį. Jam dabar smìlgos į ùžpakalį neįkìši.
úodas neįkìštų snùkio labai tanku: Tai geros avižos – úodas snùkio neįkìšt.
iškìšti, ìškiša, -o (ìškišė)

1. daryti, kad būtų kas išlindęs iš kur: Iškìšk liežuvį. Žiūri ančiukas, iškišęs galvelę iš vandens. Iškišo toj lapė uodegą, o tie šunes pagriebė už uodegos lapę ir sudraskė. Iškišo galvą pro langą. Iškìšk iš kanapių galvą – ar nujojo ponas. | Iškišk pro duris (išmesk) tas šùtenas (latrus) . Staiga prasivėrė kabineto durys, ir išsikišo rūsti senio figūra. Jis. per daug išsikišo su savo aparatu iš apkasų. Ut ir saulelė išsìkišė iš po debesų. Grūdai jau varpose išsikišo.

2. daryti, kad būtų į priekį išlindęs, matomas: Reiktų būti daktaruo iškištam, o ans jėpkė [je] begyvenąs. Uola išsìkiša toli į jūres. Ta kulšis arkliui didei išsìkiša. Amalis užlipo ant išsikišusio upėn tiltelio. Jo krūtinė išdidžiai išsikišdavo priekin, ir veidas suakmenėdavo. Didelė balta krosnis išsikiša beveik iki pusės stubos. Graži būtų merga, tik dantys labai išsikìšę. Tvora išsikišus.

3. parodyti, iškelti aikštėn: Asmeninis sakinys tėra toks, kuris turi gramatikos veiksnį, pasakytą arba bent pasakomą, numanomą, iškišamą. Paspaudimai rašysenoje apskritai temperamentą iškiša. Pažiūrėsim, ką tu iškìši (padainuosi, padarysi) ! Dalykas senai iškištas gyvenimo.

4. perkišti per ką: Ar nori? Aš tave pro pelės urvą iškìšu.

5. iškrauti, iškimšti (vežimą šieno): Eisma, iškišma šieno vežimą. Kol iškìš vežimą [šieno],
ir saulė nusės.

6. sunkiai ką parduoti, išleisti: Ir savo kviečius pardavė, tau nepasisakęs, ir linus iškišo, nė žodžio netaręs. Tėvo prekių negalėjau niekur iškišti. Martynaitis buvo manęs ir juos. šiandien kaip nors iškišti. Kurgi dabar ją iškiši, tokios pigios karvės! | Be reikalo iškišei pinigus.

7. išleisti už vyro: Būt visas [dukteris] be pinigų iškišęs. Senoji, matyt, baisiai norėjo iškišti Saliamutę už Petniūnioko. Kad ir negraži, ale kai pažadės pasogą, tai ir iškìš.

8. duoti: Ko tep skubinies ton bažnyčion? Šagi neiškìš Dievas nei zlotelio.

9. pradėti: Tegu jis neiškiša pirma, tai ir aš nesbarsiu.
akìs (kóją, nósį) iškìšti trumpam išeiti: Baisu ir nósį iškìšti į lauką, kai taip šalta. O kartais ištisomis savaitėmis šėldavo tokios pūgos, kad nosies į orą nebūdavo galima iškišti. Prisivirė košės, daba bijo ana ir nósį į miestą iškìšti. Tik ìškiši kóją, ir pasineri purvan. Oras – kad akìs negali iškìšt. Sarmata akis iškišt ir kokį žmogų išvyst.
liežuviùs iškìšę

1. labai susidomėję: Iškìšę liežuviùs klausydavome pasakų.

2. iš visų jėgų: Dirba, liežuviùs iškìšę.
úodegą iškìšti. ištekėti: Suaugo jau – gana, norėtų kur úodegą iškìšt.
nukìšti, nùkiša, -o (nùkišė)

1. tolyn nuleisti, nutiesti: Pušelytė, nerasdama, kur toliau nukišti savo šaknis, kerėja vietoje. Užlipęs ant prieždos, jis nukišė pirma kažkur ten dešinę ranką, paskui ir pats gangreit visas pražuvo iš visų akių. Leketai (aptavoti) buvo nusikišę už kuskelės visims regami. Visa nusikišusi nuo Kėdainių lig slenksčio sritis būdavo vadinama ne Panevėžio, bet Upytės sritimi.

2. n umurdyti, nugrūsti, nukelti ką kur: Kam nùkišei tą kamštį į butelį (įstūmei į vidų) ? Nukišęs ranką lig dugnio, graibo [po vandenį]. Įkišu ranką į urvą ir nùkišu nùkišu gilyn. | Neliūdėk, kad tave į mūsų užkampį nukišo. Kaimynas nusikišė gyventi pagal pat mišką.

3. prapuldyti, padėti nerandamai: Kažkur nùkišiau peilį, neberandu. Jau kad nukišė, ir atrasti negalima. Į kurį belą nukišo kas tą kuskelę, ka nė kokios nė [ra] ! Kur nukišaĩ mano klumpes – rodos, čia neišsitenka! Norėtų jis mėsą nukišt kur nuo stalo, bet nesuspėja. Prie alaus mėgsta vieni kitiems nukišti kepures.

4. n usijuosti, nusidengti (prijuostę): Nusikišk tą čigono žiurstą!

5. blogai išleisti kur už vyro: Nùkišė kur dukterį – tegul dabar pasgrauš.

6. labai greit nueiti, nuvažiuoti: Kište nukìšim tokiu keliu su tokiu arkliu į Šates.
pakìšti, pàkiša, -o (pàkišė)

1. ką po kuo padėti: Pakišk po letaku indą, kad vanduo ant žemės nelašėtų. Vyrai, pakišę buomus, išritino mašiną iš šlajų. Pavargę valstiečiai su džiaugsmu pakiša šiltai liūčiai dulkėtas galvas. Šeimininkė pakišo į krosnį malkų. Pastogė [je] pakištos dvi dalgės. Aš jam bombą tuoj pakiščiau. Kam tas kirvis po balkiu pakištas? Ugnelė tyčia buvo pakišta (tyčia buvo kas padegta) . Pàkišamos ragelės [rąstus vežant] dar vadinas karukai, karuklai, šuneliai. Pakìšk duoną po pečium. Jis vienas pasikišė bliūdą panosėj. Po moterų rūbais jie turėjo kardus pasikišę. Šokinėjo pempė po pievą, pasikišus kirvelį po juosta. Kad žinotum, kur kristum, tai padušką pasikištum.

2. palaidoti, užkasti į žemę: Nespėjo močios pakišt, šoka vakarėly, net dunda. Vasarą tai gera – numirė, pakišei, ir baigta. | Su puodu pinigai buvo pakištì, dvi plytos užstatytos.

3. duoti: Bobos pakišo vaikams po šmotelį duonos. Pakišu kam ką. Niekas nė kąsnelio nepàkiša. Pakìšk jam geresnį kąsnelį, tai ir dirbs. Dvidešimt rublių pakìšo, ir eik sau.

4. duoti kyšį: Staršina – švogeris, sūdžioms pakiš arba prigirdys. Daktarams pakišo, ir leido laidoti. Kai pakiši [kokią markę],
tuoj kitaip šneka. Nepakiši, tai ir nežiūrės.

5. staiga, netikėtai pasiūlyti, patiekti: Tik Advė dėjosi visiškai nieko negirdinti ir pakišo visai kitą kalbą. Kiekvienas skundas pakiša liežuviui daug žodžių. Ledų paukštis būk viliojęs žuvis pas save ir pakišęs progą žukliams pasėkmingai žuvauti. Pakišai neblogą mintį. Pradėjom šnekėti, tuoj ir pàkišė, kad aš jai nedaviau pinigų. Kai aš jam pàkišu tą jo pasakymą, tai baisiausia perpyksta.

6. apgaulingai duoti: Kokį kūdikį per tikrą pakìšti. Bene pakišai, būdamas piršliu, vietoj Barboros Kotrynę? Paskui žiūrau, ka ma [n] kitą nepakìštų, nepamainytų. Laumė greituoju aptaisė savo vyresniąją dukterį ir pakišė karaliui, bet šis jos nepriėmė.

7. uždrausti ganyti, eiti. Jau pievos pakištos.

8. paslėpti: Jei nori šautuvą laikyt, tai mokėk jį ir pakišti.

9. drabužio apačią užkišti už juostos, pasikaišyti (sijoną): Moterys, pasikišusios sijonus, skubinosi namon. Negražu pasikišti andaroką. Pasikìšk andaroką, eidama per balą – suvilgysi.

10. pasitaikyti, pasišauti, pirmiau už kitą pasirodyti: Pasikìšo bernas, tai ir ištekėj [o] merga. Buvo sutikę su Zaukiuke, ale kitas pasikišo, ir suiro vestuvės. Ką dabar padarysi, kad jis pirma manęs pasikìšo. Gerai, kad pasikišė gera kurmanka. Į jo vietą aš pasikišau. Vištiniai žąsiukai greičiau pasikiša pjauti.

11. išskirstyti: Jaunuosius žalnierius tarp senųjų pakìšti.

12. padėti, pavaduoti: Dabar tai jau vaikai pasìkiša, o pirmiau dirbdavo jis vienas.

13. tyliai pagadinti orą: Čia kuris iš jūs pakišo prieg stali, sėdėt nemožna.
gálvą pakìšti kukliai gyventi: Didis kryžius, kada žmogus. netur kur savo galvos pakišti. Apsirėdęs, pavalgęs, gálvą turi kur pakìšt po pastoge, ir gerai. Blogai gyventi, kad nėr kur galvos pakišti, kad į trobą lyna.
kóją pakìšti

1. taip padėti savo koją, kad kitas per ją sukluptų: Pakišo žvirblis pelėdai koją. Koją pakišu besiimant.

2. sukliudyti, sutrukdyti ką: Kadetams nepavyko niekšiškai pakišti kojos demokratijai. Ir ką gi jis gavo, kad draugui kóją pakìšo?
liežùvį pakìšti įskųsti: Liežùvį pakìšo kas, ir išvarė žmogų. Jei kas liežùvį nepakìš, tai bus gerai. Da pakiš kas liežuvį, ir veizėk, kas gal iš to išeit.
neturė́ti kur akių̃ pakìšti. Be torų neturėtumiam kur akìs pakìšti.
pakìšti po velė́nos (po žẽmėmis,
(po žemýna) palaidoti: Tatai jau ir pakišai po velėnos savo tetą. Kai numirsi, po žemėm pakiš, ir gerai. Kad aš jus mažukus būtau po sierai žemyna pakišus.
parkìšti, par̃kiša, -o (par̃kišė). greit pareiti: Vos tik parkišáu numie, ir pradėjo pilti kaip iš viedro. Šiandien kad išeisu, tai rytą ant pietų kaip kište parkìšu.
pérkišti

1. kiaurai per ką perverti, permauti, perdurti: Párkišk medį par ąsas kubilo, ir neškitau. Klebetą įdėjo į spyną, o nepárkišo – toks ano uždarymas. Dalgio pérkišti negal – toki tanki žolė. Žirklių pérkišt negal. – toki vilna gera.

2. pamurdyti (skystyje) ir vėl ištraukti: Obelų žievėse darytas gijas dar parkiš beržų [v] antų virtame [v] andinė [je],
ir žaliai nudaro. Párkišau gijas porą kartų, ir paliko juodos.

3. per daug duoti: Párkišti, pardovenoti reik, jei nori būti geras giminėms.

4. užvalgyti, užkąsti: Parkišk še kiek ir tuoj eik.
prakìšti, pràkiša, -o (pràkišė)

1. kišti pro šalį: Kišiau pinigus į kišenę ir pro šalį pràkišiau. Jis vinį prakìšo pro šalį skylės. Veizėk, kad neprakištumi pro šalį. Neprakìšk peilį pro kešenę!

2. kamštį pratraukti: Suvisu neatkišk bačkelės, tik prakìšk ir leisk alų.

3. perkišti per ką: Užkemša pūslę su kamščiu, pro kurį prakištas vamzdelis.

4. prastumti, duoti praeiti: Nereikia stengtis kūrinį greitai prakišti į spaudą.

5. pralaimėti, pralošti: Jis visą turtą prakišė kortom. Aš tau sakiau, kad prakiši šitą bylą. Ir prakišaĩ laižybas, dabar atiduok. Jie žaidimą visiškai prakìšo. Vokiečiai karą prakišo. Nemainyk – prakìši. Kad su pirmu dalyku prakišau, tai su šituo laimėjau. Kad aš čia prakišaũ, dėl to tu laimėjai. Šeškas yra vikrus, greitas ir neprakiša niekados. Aš labai prakišau, kad nejau kartu su tavim. Daugelis prasikišo visai ir ubagais savon šalin pagrįžo. Jie labai prasikišo.

6. prikišti, padaryti vieną pro kitą išlindusį, nelygų su kitais: Turi piningą keistą: nosį prakišę, veizas keturi karaliai. Prasikišę marškiniai iš rankovės matytis juodi. Prasikišęs apatinis žandikaulis. Sparnai prasikiša pro uodegos galą. Bokštas žemutis, vos vos pro čiukurą prasikiša. Audeklą vynioja lygiai, kad galai neprasikištų. Visumet prasikišęs kaip ubagas iš eilos.

7. iškilti, išeiti aikštėn: Jo kvailumas ir darbe prasikišdavo. Čia prasikiša liaudies išminties optimizmas.

8. išsiskirti kuo: Sėliai nuo latvių kalbos prasikiša junginiu tį́, dį́ ir garso n likimu [dvibalsiuose].

9. n egerai padaryti, nusikalsti kuo: Neseniai, girtas būdamas, prasikišáu. Tik jau tenai tai tau visai nereikėjo prasikištie.

10. pasižymėti, išsiskirti kuo iš kitų: Plepys ir tuščiakalbis visur šokąs prasikišti. Kur tik jis prilenda, visur prasikiša. Su kyšiais prasikišo, ir išmetė iš tarnybos. Šventas kryžiau, koks tu prasikìšęs!

11. išleisti, praleisti: Kiek uždirba, tiek pràkiša. Moka permoka, bile pinigai prakìšt.
nósį prakìšti truputį kur išeiti: Bet kur jam buvo eit? Vienąkart išsisukęs nuo sunkios bausmės, bijo dabar ir nosį prakišti, kad, Dieve saugok, neatsimintų.
prikìšti, prìkiša, -o (prìkišė)

1. priartinti ką prie ko: Kalvienė nušlepsėjo prie durų, prikišo ausį, pasiklausė ir atsargiai atidarė duris. Paskui prikišo ugnelę, ir malkos tuojau ėmė liepsnoti. Prikišaĩ prie dantukų ir nekandi. Sėdi merga, prikìšus kuprą prie sienos. Prikìšęs kumštį int pat nosį, pagrasė. Šuo prikišo nosę lig meisos, ans jau ir nebvalgo. Jeigut jis nors pirštą prikìš prie to kamuoliuko, tai ir numirs. Prikišė ausį an langelį ir klausos. Ji visur nosį prìkiša (visur kišasi) . Ei, tu burna, nebūk durna, kai prikìšiu, išsižiok!
prikišamaĩ.

1. labai arti, labai veikiai: Laikas kraustymos prikišamai, reik dangintis. Ajei kaip veikiai, prikišamaĩ! Prikišamaĩ i šventas Jonas jau.

2. labai aiškiai: Prikišamai aiškus pavojus. Ko žiūri, nosį prisikišęs? Prisikìšęs nosį, ir zaukos!

2. veidu prisiartinti prie ko: Jis taip pat prisikišo prie lango. Baltušis, priėjęs prie lango, prisikišęs žiūrėjo. Kai skaito, ji labai prisikiša (turi silpnas akis) . Turbūt vištakius turi, kad taip prisikìšęs skaitai? Žiūri prisikišęs ir nieko nesupranta. Didelį iš tolo pamatysi, mažą – arti prisikišęs. Šiandien vėjas prisikišęs pučia. Nė prisikišus negal suprasti, katras kaltesnis. Nė prisikišęs tu nematysi tų pinigų (visai jų negausi) .

3. pripildyti ką ko: Atsikišus pampso kišenė prikišta. Gatvės kaip prìkištos kareivių par mobilizaciją. Ėda ėda ir nėkaip neprikiša tos savo gerklinės. Į pilvą prìkišta pjaustytų raumenų – tai skilandis. Prikišk pilną pečių [malkų]. Jau prìkišė gurklį žąsiukas (prilesė lig soties) . Kiauro maišo neprikiši. Dar šieniką reiks prikišti. Jų taip daug suėjo, kad gryčelė kište prikišta buvo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antkisti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas kìšti, -a, -o (-ė). 1. dėti į ką ankštą, kimšti, murdyti, grūsti: Kìšk į kišenių sūrį. Duoną kept ar ką džiovint į kakalį (krosnį) kiša. Nekìšk šaukšto į svetimą puodą. Raktas ne tas, netinka, o vis dėlto kiša [į spyną]. Ryji – lyg į pragarą kiši. Višta, per tvorą kišta. Lieps tvoron galvą kìšti, ar kišì? Vel į tvorą galvą kišt, negu už tokio girtuoklio eit. Visai sodai ejau kišti į mašiną, kitas nėko nemokėjo. Kap aš jauna nuejau, nieko gero neradau: tik šiaudiniai varteliai, autais kišta langeliai. Langelis buvo kumščiu kišamas (toks mažas) . Kišamoji mašina yra dalis kulamosios. Nekišk pirštų tarp durų, suspaus (būk atsargus) . Nekìšk nagų į smirdantį daiktą. Ką Dievas duos, kišk į žaką. 2. ką prie ko artinti: Niekados nekišk savo kojos kalviui, kai jis arklį kausto. Arklys tečiau knopsojo par visą naktį, nė nosės pri žolės nekišdamas. Ar dalgį po kaklo kiša, kad skubi dirbti? Nunešiau ėst – snukio nekiša. Nepjovė, nė dalgio nekišo – pievos išdegė, šieno nebuvo. Kam kišì pirštus, kur nereik! Aš prie moteriškos rankų nèkišu. 3. daryti, kad kas iš kur lįstų: Jau žolelė galvelę kiša (pradeda augti) . Liežuvininkas kišė prieš gyvatę savo liežuvį. Nerūpestingai iš po sniego ūselį kiša vabalas. Kurie rugiai giliau apsižėrė, jau kišasi (dygsta) . 4. slėpti: Kišk galvą, kad nematytų. 5. duoti, brukti: Skerdžius vienam kiša aukšliuką, kitam rėknę, trečiam margintą lazdelę. Abu su vyru dirbome, plušome – vis į šitą ūkelį kišome. Neturėdamas rašybai tikro pagrindo, jisai kiša mums pavyzdžiui tiktai sudėtinių žodžių rašybą. Uošvis kišo kišo jam pinigus be mieros. Namai kap pragarai: kišk ir kišk. Ir kiaulė kišama žviegtų nuo tokio valgio. Kištas tavoras yra pigus. Pati kišos galžudžiams, norėdama išgelbėti savo sūnų. 6. duoti kyšį: Nėr durnių girinykui kìšt. 7. sklęsti: Mes niekad durų naktį nèkišame. 8. krauti (į vežimą šieną): Šienus į vežimą kišti. | Dar kìšma vežimą (krausime iš vežimo), kad jau ir vėlu. Daug prakaito išlieja, džiovindami ir kišdamì [galan] šieną. 9. godžiai valgyti: Skubink kìšti, kad pilvas nebeburčytų. Valgyt nori, ar ne – kìša ir kìša kaip maišą. 10. lįsti, dalyvauti, maišytis (kitų reikale, kalboje): Ko tu kišíes, kur nereik? Kurių galų jie čia kišasi (lenda) ? Nesikìšk ne į savo darbą. Fogas visai nesikišo į kalbą ir tylėjo. Tegul ant manęs nerūgoja, kad aš kišuosi. Aš į politiką nekišuos. Visur lįsdavau, kišdavausi, kaip ir visi maži vaikai. Į ne savo darbą nekiškias. Kam kišiesi į svetimą kalbą. Nesikìšk, bobiška, vyrų kalbon. Ji į gaspadinystę visai nesìkiša. Kìšasi, kur reik ar nereik. Kišasi kaip šlapias nedegęs. Aš tave vesiu, ale žiūrėk, kad tu prie mano provų nesikištum. Kišasi kai yla į žaką. Kur ne tavo kiškis, tai ir nesikiškis. Kad savo šunys pjaujas, nesikišk nei viens. 11. eiti, lįsti į galvą, rūpėti: Man miegas visai nesìkiša. | Į senatvę ne dainos kìšasi žmogui. Kad rūpesčių yr, tai linksmybės nesìkiša. Jam per visą jo amžį turbūt daugiaus nieks nesikìšo kaip pinigai ir arkliai. Nieks ma [n] dabar nesikiša. Man dabar ne tas kišasi. Man nesìkiša jo piktumas, tik gerumas. Ne valgis, poteriai etc. kišasi. 12. drausti ganyti (pievą): Jau kiša pievas. gãlima už ausiẽs kìšti puikus, šaunus: Gali už ausies kišti – toks puikus buvo vyras. į akìs kìšti primygtinai rodyti, siūlyti: Turės kokį nėką – ir kìš į akìs. Paskui staiga kiši man tamista į akis baidyklę iš „modernojo apšvietimo“. Aną sykį turguo [je] kìšo į akìs adatų. kóją kìšti trukdyti, kliudyti: Tę kas nors kóją kìša. kuõlą (kuolùs) kìšti trukdyti: Kišo kuolus į šio didelio koncerto ruošimo darbą. kur akìs kìšti; nėrà (netùri) kur akių̃ kìšti. Aš nežinau, kur akis reik kišti vagiant. Dabar jis iš gėdos neturi akių kur kišti. Iš tos sarmatos žmogus nebeturėjo kur akių kišti. Vai kiek sarmatos turėjau, kad nebuvo kur akių kišti! liežùvį kìšti 1. kištis į kitų kalbą: Ką čia kišì liežùvį, tylėk! Nekišk liežuvio, kur nereik. 2. liežuvauti, plepėti: Čia kas nors liežuvį kiša. Daugiau boba liežùvio nekìš. ne į kélnes kìšamas n arsus, neištižęs: Vyrai ne į kelnes kišamys. nósį (nósę) kìšti 1. lįsti: Nekìšk nósės, kur nereikia. 2. kištis (į svetimus reikalus): Nèkišu nósį, kur ma [n] nereik. par langãlį kìšti. eiti išpažinties, pasakyti per išpažintį. sàvo dvylẽkį (trìgrašį) kìšti kištis į kitų kalbą: Kur kiši savo dvylekį?! Visur kiša savo trigrašį. antkìšti, añtkiša, -o. iš viršaus ant ko kišti, užkišti: Nosį antkìšę veizėjom, kaip prašymą pačiam imperatoriuo rašė. Galvą antkišus baisu veizėti į gilią šulinę. Jei nori, antkišęs bizūną, ir turėk, kiteip neklauso. Kožno popužo šonas turi antsikišti ant šono šalip gulinčio popužo. apkìšti, àpkiša, -o. 1. iš visų pusių apdėti, apkaišyti: Apkišk kiaušinius (kraitelę su kiaušiniais) šienu, kad nesudužtų. Apkišk drobulės pašalius, kad ištįsę nebūtų iš lovos. | Ana apkìšo žolėmis kryžių. Apsikìšov kišenes, užančius grūšų iš kaimyno sodno. Ejo toks žmogus apsikišęs: būs jau ką pavogęs. 2. apkrauti, apdėti: Apkìšom šiaudais visus pašalius. Troba apkišta visokiais rakibolais. 3. šiek tiek apmokėti (skolas): Brolis apsikišo skolas. atkìšti, àtkiša (atàkiša), -o (àtkišė, atàkišė) 1. tolyn nuo savęs tiesti: Aleksandras, pamatęs troboje nepažįstamą, priėjo prie jo ir atkišo ranką sveikintis. Edvardas stovėjo atkišęs čia vieną koją, čia antrą. Bergždžiai laikiau atkišęs skydą. Atkišti tankūs, įsižėlę antakiai. Atkìšę rankas, žabaliai laukia. Juokėsi, pilvus atkìšę. Kai toliau knygą atkišu, galiu skaityti – arti nematau. Kam čia rodai atkìšęs dantis? Atkišo jis šaudyklę ir norėjo šauti. Atkišusi lūpą, ant ūlyčios klūpo. Juodu susisėsdavo ant atsikišusios uolos. Atsikišusi trobelė (mansarda) . Prieš akis kalnas atsikišo aštriu uolos iešmu. Uodega atsikìšus, lūpa kaba. Priėdžiau, ir pilvas atsikišo. 2. tiesti į save: Atsikišti pirštą į kaklą. 3. atsitraukti, atsilošti: Senatvėj žmogus skaito atsikišęs (prisikišęs). 4. kišti atgal, kur buvo: Atkišk kardą ing makštis. 5. pasikišti, pasikaišyti: Sermėgos sterbles atsikìšti. 6. atstumti skląstį, atsklęsti: Jis mums duris atkìš. Atkìšk priemenę (priemenės duris) ! Užkaištį atkìšti. Gali atsikìšt duris, jei pasieks velkę. 7. ištraukti kamštį, atkimšti: Atkìšk vagį – tegu bėga alus. Atkišęs butelį, įsipyliau vyno. Pirties langelis buvo atakištas. Kad liepei atkišt bačką, kad išsigaruotų, tai aš ir atkišau. Raskilų arbata atkiša valgį (apetitą pataiso) . Atsikišęs butelys. Atsikiša butelį alaus ir geria. Ir kada tos nosys atsikiš (praeis sloga) ? 8. atiduoti (skolą), atsilyginti: Po truputį, po truputį ir atkiši visą skolą. Aš tik džiaugiuos, skolą atkìšęs. Atkišau degančias (skubias) skolas. Atkišk jam grūdais, ką čia tuos pinigus leisi. Atkišái vienam žmoguo, veizėk, jau vėl kitam turi duoti. Kiek jis man prikišo, tai aš jam tiek atkišau. Mes tai didelį alų (pokylį) buvom pakėlę, o jie tik vieną vakarą – bet atkišė (prastūmė) . Su dėku neatsikiši. 9. duoti: Dovanai niekas tau neatkiš. Paprašysi, tai, manai, tau tep ir atkiš? Duos, atkìš, tik tu lauk. Artimiausiam giminei, brangiausiam svečiui geresnio kąsnelio neatkiš. 10. atlikti, praleisti: Mieste visus reikalus atkišau. Pačius strokauniausius reikalus šiaip teip atkišáu. Šiaip taip atkìšom pietus be mėsos. Atàkišėt tą vasarą su drobinėm suknelėm, ir gerai. 11. atgabenti, atkelti: Iš kažkokio pakraščio atkišė mum tą mokytoją. 12. atsirasti: Kokis tik rublius atsikiš, tai ir išveši. akìs atkìšti jaučiant gėdą, ateiti, pasirodyti: Kaip jin te atkiša akis, visaip prilojus! Bijo ir akès atkìšti, tiek juokų prikrėtęs. lū́pą atkìšti pravirkti: Ar jau atkišai lūpą? nósies (nósės) neatkìšti n epasirodyti, neateiti: Nė nósės neàtkiša pri mūso. nósį atkìšti supykti: Nu ko stovi, atàkištas nósį? nósis atsikìšo sulyso: Biškį tik pasirgo, ir nosis atsikišo. įkìšti, į̃kiša, -o (į̃kišė). 1. įdėti į ką ankštą, įmurdyti, įkimšti: Paskui dešinę ranką įkišo į kišenę. Kad ji, ir į maišą įkišta, ir tad išlįstų! Dabok, neįkišk mašinon rankos (linus minant). Štai ir kelmas, į kurį jis visuomet įkišdavo savo raštelius. Kap ją. in bonką inkišt? Jis į kalėjimą į̃kištas. O tą prekėją da už vagystę į kalinę įkišo. Kai tik įkišo galvą pro sienos skylę, kalvis greitai su geležimi kaip durs, ir sudegino bobą. Mūsų piningus ing mūsų maišus įkiša. | Kūnus sau galą padariusiųjų bene įkišai į kapus (palaidojai) ?. Jis visus savo gimines įkišo į vietas (išrūpino geras vietas, tarnybas) . Višta nupešta, tvoron įkištà. Duonos ažantin insìkišta. Ne tik pavalgydino, bet dar ir kelionei šį tą įsikišti davė. Milinys įsìkiša į klapatę. Įsikìšk nosinę į kišenę! Čiulpia pirštą, į gerklę įsikìšęs. Ant rytojaus žmogus, pasiėmęs vieną vištą ir rudą šunį, įsikišo maišan. Piemuo besotis, piemuo besotis! išgindamas, pargindamas dar nori įsikišti (pasiimti priešpiečių, pavakarių) . 2. įbesti, įsmeigti: Peilį įkišk į plyšį. Matei, kur grėblį įkišiau?. Nenuravėjau da daržų, sutrauks žemę, nė nagų nebeįkišiù. 3. įduoti, įbrukti: Per nevalę įsiūlau, įkišu. Įkìšo prastą pinigą, nėr kur jį dabar padėt! Ažu vilnas inkišei man samanas. Nugirdė žmogų ir paskui įkìšo aklą mergą (apvesdino) . 4. sudėti, išleisti (pinigus): Įkišau tiek pinigo, ir nieko gero. 5. įterpti: Jei bus vietos, prašyčiau ir šį „Mišinėlį“ tenai (į laikraštį) įkišti. Mūs kalboj daug žodžių įkištų latviškų. Čia ta šventa (šventa diena, šventadienis) įsikìšo – nebgalėjau bepadirbti. 6. pasodinti (augalą): Galgi čia senai iñkišiau tas obelėles, o šiemet jau bus obuolių. Jau įkìšom dešimtį pūrų bulvių. Su tiek žemės tik daržo biskį įsikìšt. 7. pakinkyti: Įkìšk šyvąją į rogutes. Įsikišo arklį į važį, pliaukštelėjo botagu ir išvažiavo pro vartus. Įsikišęs kumelką į vežimėlį, skubink pas policiją. Aš tik įsikišu kumelę ir važiuoju. 8. įskųsti: Jei kas įkiš, kad buvo miške, bus blogai. Dėlto tad stengės kaip norint įkišti ponui. 9. įklampinti į bėdą: Jų kaimyną buvo įkišę. 10. apsiauti (paskubom, paprastai basomis kojomis): Įsikišiu basnyčioj ir eisiu. Įsikišk į medinius, jei eini lauk, ne juokai toks gruodas. Inskišk kojas: asla šalta! Kojas insìkišė vailokais. Tai basiaučiai inskišk, viedrą [v] andenio man atneši. Tam rozui inskìšt neturiu jokio kantaplio. Inskìšk greit čebatais ir važiuok. 11. įsiterpti, įsimaišyti (į kieno reikalus, į kalbą): Į vyrų kalbą įsikišo Usnienė. Ji yra mūsų sekretorė, – įsikišo į kalbą mergina. Įžūlas žmogus įsìkiša visur. Kur tik kas šneka, tuo ir ji įsìkiša. Įsikišu į svetimas provas, daiktus, darbus. Įsimaišau, įsikišu. į maĩšą neįkìši n ekvailas: Čia jau mano vaiko į maišą nebįkiši. į žẽmę įkìšti palaidoti: Keturis šimtus reik užmokėti, lig žmogų į žemę įkiši. káilį (ragùs, úodegą) įkìšti įkliūti, patekti į bėdą: Ne kartą vilkus nu bandos praginiau, du kartu vos savo kailio neįkišau. Daryk apieras dievaičiams, nes kitaip įkiši kailį savo. Oi įkìši tu, vaike, úodegą, įkìši! Dabar jam daug vietų taikosi, jei kur neįkiš ragus (jei, nuėjęs į žentus, neras blogai) . kóją įkìšti labai trumpam įeiti: O sesuo, namie pasilikus, ėmė ir įkišo koją pas tuos žmogžudžius. liežùvį įkìšti įskųsti: Bus gerai, jei tik kas liežùvį neįkìš. Matos, kad kas įkišė liežuvį – taip būt neradę. Jau kad sužinosiu, kas iñkišė liežiùvį, tai vis tiek nedovanosiu. Kaži kas įkišo liežuvį Deoklecianui. nósį įkìšti 1. įsikniaubti: Po tam gi nusibosta vis, įkìšus nósį, sėdėt ant knygų. 2. trumpam įeiti: Nosies į dirbtuvę įkišti negalima – dvokia. Įkišęs nosį į kokius apleistus namus, tujaus pajunti dvokant. smìlgos neįkìši į ùžpakalį. Jam dabar smìlgos į ùžpakalį neįkìši. úodas neįkìštų snùkio labai tanku: Tai geros avižos – úodas snùkio neįkìšt. iškìšti, ìškiša, -o (ìškišė) 1. daryti, kad būtų kas išlindęs iš kur: Iškìšk liežuvį. Žiūri ančiukas, iškišęs galvelę iš vandens. Iškišo toj lapė uodegą, o tie šunes pagriebė už uodegos lapę ir sudraskė. Iškišo galvą pro langą. Iškìšk iš kanapių galvą – ar nujojo ponas. | Iškišk pro duris (išmesk) tas šùtenas (latrus) . Staiga prasivėrė kabineto durys, ir išsikišo rūsti senio figūra. Jis. per daug išsikišo su savo aparatu iš apkasų. Ut ir saulelė išsìkišė iš po debesų. Grūdai jau varpose išsikišo. 2. daryti, kad būtų į priekį išlindęs, matomas: Reiktų būti daktaruo iškištam, o ans jėpkė [je] begyvenąs. Uola išsìkiša toli į jūres. Ta kulšis arkliui didei išsìkiša. Amalis užlipo ant išsikišusio upėn tiltelio. Jo krūtinė išdidžiai išsikišdavo priekin, ir veidas suakmenėdavo. Didelė balta krosnis išsikiša beveik iki pusės stubos. Graži būtų merga, tik dantys labai išsikìšę. Tvora išsikišus. 3. parodyti, iškelti aikštėn: Asmeninis sakinys tėra toks, kuris turi gramatikos veiksnį, pasakytą arba bent pasakomą, numanomą, iškišamą. Paspaudimai rašysenoje apskritai temperamentą iškiša. Pažiūrėsim, ką tu iškìši (padainuosi, padarysi) ! Dalykas senai iškištas gyvenimo. 4. perkišti per ką: Ar nori? Aš tave pro pelės urvą iškìšu. 5. iškrauti, iškimšti (vežimą šieno): Eisma, iškišma šieno vežimą. Kol iškìš vežimą [šieno], ir saulė nusės. 6. sunkiai ką parduoti, išleisti: Ir savo kviečius pardavė, tau nepasisakęs, ir linus iškišo, nė žodžio netaręs. Tėvo prekių negalėjau niekur iškišti. Martynaitis buvo manęs ir juos. šiandien kaip nors iškišti. Kurgi dabar ją iškiši, tokios pigios karvės! | Be reikalo iškišei pinigus. 7. išleisti už vyro: Būt visas [dukteris] be pinigų iškišęs. Senoji, matyt, baisiai norėjo iškišti Saliamutę už Petniūnioko. Kad ir negraži, ale kai pažadės pasogą, tai ir iškìš. 8. duoti: Ko tep skubinies ton bažnyčion? Šagi neiškìš Dievas nei zlotelio. 9. pradėti: Tegu jis neiškiša pirma, tai ir aš nesbarsiu. akìs (kóją, nósį) iškìšti trumpam išeiti: Baisu ir nósį iškìšti į lauką, kai taip šalta. O kartais ištisomis savaitėmis šėldavo tokios pūgos, kad nosies į orą nebūdavo galima iškišti. Prisivirė košės, daba bijo ana ir nósį į miestą iškìšti. Tik ìškiši kóją, ir pasineri purvan. Oras – kad akìs negali iškìšt. Sarmata akis iškišt ir kokį žmogų išvyst. liežuviùs iškìšę 1. labai susidomėję: Iškìšę liežuviùs klausydavome pasakų. 2. iš visų jėgų: Dirba, liežuviùs iškìšę. úodegą iškìšti. ištekėti: Suaugo jau – gana, norėtų kur úodegą iškìšt. nukìšti, nùkiša, -o (nùkišė) 1. tolyn nuleisti, nutiesti: Pušelytė, nerasdama, kur toliau nukišti savo šaknis, kerėja vietoje. Užlipęs ant prieždos, jis nukišė pirma kažkur ten dešinę ranką, paskui ir pats gangreit visas pražuvo iš visų akių. Leketai (aptavoti) buvo nusikišę už kuskelės visims regami. Visa nusikišusi nuo Kėdainių lig slenksčio sritis būdavo vadinama ne Panevėžio, bet Upytės sritimi. 2. n umurdyti, nugrūsti, nukelti ką kur: Kam nùkišei tą kamštį į butelį (įstūmei į vidų) ? Nukišęs ranką lig dugnio, graibo [po vandenį]. Įkišu ranką į urvą ir nùkišu nùkišu gilyn. | Neliūdėk, kad tave į mūsų užkampį nukišo. Kaimynas nusikišė gyventi pagal pat mišką. 3. prapuldyti, padėti nerandamai: Kažkur nùkišiau peilį, neberandu. Jau kad nukišė, ir atrasti negalima. Į kurį belą nukišo kas tą kuskelę, ka nė kokios nė [ra] ! Kur nukišaĩ mano klumpes – rodos, čia neišsitenka! Norėtų jis mėsą nukišt kur nuo stalo, bet nesuspėja. Prie alaus mėgsta vieni kitiems nukišti kepures. 4. n usijuosti, nusidengti (prijuostę): Nusikišk tą čigono žiurstą! 5. blogai išleisti kur už vyro: Nùkišė kur dukterį – tegul dabar pasgrauš. 6. labai greit nueiti, nuvažiuoti: Kište nukìšim tokiu keliu su tokiu arkliu į Šates. pakìšti, pàkiša, -o (pàkišė) 1. ką po kuo padėti: Pakišk po letaku indą, kad vanduo ant žemės nelašėtų. Vyrai, pakišę buomus, išritino mašiną iš šlajų. Pavargę valstiečiai su džiaugsmu pakiša šiltai liūčiai dulkėtas galvas. Šeimininkė pakišo į krosnį malkų. Pastogė [je] pakištos dvi dalgės. Aš jam bombą tuoj pakiščiau. Kam tas kirvis po balkiu pakištas? Ugnelė tyčia buvo pakišta (tyčia buvo kas padegta) . Pàkišamos ragelės [rąstus vežant] dar vadinas karukai, karuklai, šuneliai. Pakìšk duoną po pečium. Jis vienas pasikišė bliūdą panosėj. Po moterų rūbais jie turėjo kardus pasikišę. Šokinėjo pempė po pievą, pasikišus kirvelį po juosta. Kad žinotum, kur kristum, tai padušką pasikištum. 2. palaidoti, užkasti į žemę: Nespėjo močios pakišt, šoka vakarėly, net dunda. Vasarą tai gera – numirė, pakišei, ir baigta. | Su puodu pinigai buvo pakištì, dvi plytos užstatytos. 3. duoti: Bobos pakišo vaikams po šmotelį duonos. Pakišu kam ką. Niekas nė kąsnelio nepàkiša. Pakìšk jam geresnį kąsnelį, tai ir dirbs. Dvidešimt rublių pakìšo, ir eik sau. 4. duoti kyšį: Staršina – švogeris, sūdžioms pakiš arba prigirdys. Daktarams pakišo, ir leido laidoti. Kai pakiši [kokią markę], tuoj kitaip šneka. Nepakiši, tai ir nežiūrės. 5. staiga, netikėtai pasiūlyti, patiekti: Tik Advė dėjosi visiškai nieko negirdinti ir pakišo visai kitą kalbą. Kiekvienas skundas pakiša liežuviui daug žodžių. Ledų paukštis būk viliojęs žuvis pas save ir pakišęs progą žukliams pasėkmingai žuvauti. Pakišai neblogą mintį. Pradėjom šnekėti, tuoj ir pàkišė, kad aš jai nedaviau pinigų. Kai aš jam pàkišu tą jo pasakymą, tai baisiausia perpyksta. 6. apgaulingai duoti: Kokį kūdikį per tikrą pakìšti. Bene pakišai, būdamas piršliu, vietoj Barboros Kotrynę? Paskui žiūrau, ka ma [n] kitą nepakìštų, nepamainytų. Laumė greituoju aptaisė savo vyresniąją dukterį ir pakišė karaliui, bet šis jos nepriėmė. 7. uždrausti ganyti, eiti. Jau pievos pakištos. 8. paslėpti: Jei nori šautuvą laikyt, tai mokėk jį ir pakišti. 9. drabužio apačią užkišti už juostos, pasikaišyti (sijoną): Moterys, pasikišusios sijonus, skubinosi namon. Negražu pasikišti andaroką. Pasikìšk andaroką, eidama per balą – suvilgysi. 10. pasitaikyti, pasišauti, pirmiau už kitą pasirodyti: Pasikìšo bernas, tai ir ištekėj [o] merga. Buvo sutikę su Zaukiuke, ale kitas pasikišo, ir suiro vestuvės. Ką dabar padarysi, kad jis pirma manęs pasikìšo. Gerai, kad pasikišė gera kurmanka. Į jo vietą aš pasikišau. Vištiniai žąsiukai greičiau pasikiša pjauti. 11. išskirstyti: Jaunuosius žalnierius tarp senųjų pakìšti. 12. padėti, pavaduoti: Dabar tai jau vaikai pasìkiša, o pirmiau dirbdavo jis vienas. 13. tyliai pagadinti orą: Čia kuris iš jūs pakišo prieg stali, sėdėt nemožna. gálvą pakìšti kukliai gyventi: Didis kryžius, kada žmogus. netur kur savo galvos pakišti. Apsirėdęs, pavalgęs, gálvą turi kur pakìšt po pastoge, ir gerai. Blogai gyventi, kad nėr kur galvos pakišti, kad į trobą lyna. kóją pakìšti 1. taip padėti savo koją, kad kitas per ją sukluptų: Pakišo žvirblis pelėdai koją. Koją pakišu besiimant. 2. sukliudyti, sutrukdyti ką: Kadetams nepavyko niekšiškai pakišti kojos demokratijai. Ir ką gi jis gavo, kad draugui kóją pakìšo? liežùvį pakìšti įskųsti: Liežùvį pakìšo kas, ir išvarė žmogų. Jei kas liežùvį nepakìš, tai bus gerai. Da pakiš kas liežuvį, ir veizėk, kas gal iš to išeit. neturė́ti kur akių̃ pakìšti. Be torų neturėtumiam kur akìs pakìšti. pakìšti po velė́nos (po žẽmėmis, (po žemýna) palaidoti: Tatai jau ir pakišai po velėnos savo tetą. Kai numirsi, po žemėm pakiš, ir gerai. Kad aš jus mažukus būtau po sierai žemyna pakišus. parkìšti, par̃kiša, -o (par̃kišė). greit pareiti: Vos tik parkišáu numie, ir pradėjo pilti kaip iš viedro. Šiandien kad išeisu, tai rytą ant pietų kaip kište parkìšu. pérkišti 1. kiaurai per ką perverti, permauti, perdurti: Párkišk medį par ąsas kubilo, ir neškitau. Klebetą įdėjo į spyną, o nepárkišo – toks ano uždarymas. Dalgio pérkišti negal – toki tanki žolė. Žirklių pérkišt negal. – toki vilna gera. 2. pamurdyti (skystyje) ir vėl ištraukti: Obelų žievėse darytas gijas dar parkiš beržų [v] antų virtame [v] andinė [je], ir žaliai nudaro. Párkišau gijas porą kartų, ir paliko juodos. 3. per daug duoti: Párkišti, pardovenoti reik, jei nori būti geras giminėms. 4. užvalgyti, užkąsti: Parkišk še kiek ir tuoj eik. prakìšti, pràkiša, -o (pràkišė) 1. kišti pro šalį: Kišiau pinigus į kišenę ir pro šalį pràkišiau. Jis vinį prakìšo pro šalį skylės. Veizėk, kad neprakištumi pro šalį. Neprakìšk peilį pro kešenę! 2. kamštį pratraukti: Suvisu neatkišk bačkelės, tik prakìšk ir leisk alų. 3. perkišti per ką: Užkemša pūslę su kamščiu, pro kurį prakištas vamzdelis. 4. prastumti, duoti praeiti: Nereikia stengtis kūrinį greitai prakišti į spaudą. 5. pralaimėti, pralošti: Jis visą turtą prakišė kortom. Aš tau sakiau, kad prakiši šitą bylą. Ir prakišaĩ laižybas, dabar atiduok. Jie žaidimą visiškai prakìšo. Vokiečiai karą prakišo. Nemainyk – prakìši. Kad su pirmu dalyku prakišau, tai su šituo laimėjau. Kad aš čia prakišaũ, dėl to tu laimėjai. Šeškas yra vikrus, greitas ir neprakiša niekados. Aš labai prakišau, kad nejau kartu su tavim. Daugelis prasikišo visai ir ubagais savon šalin pagrįžo. Jie labai prasikišo. 6. prikišti, padaryti vieną pro kitą išlindusį, nelygų su kitais: Turi piningą keistą: nosį prakišę, veizas keturi karaliai. Prasikišę marškiniai iš rankovės matytis juodi. Prasikišęs apatinis žandikaulis. Sparnai prasikiša pro uodegos galą. Bokštas žemutis, vos vos pro čiukurą prasikiša. Audeklą vynioja lygiai, kad galai neprasikištų. Visumet prasikišęs kaip ubagas iš eilos. 7. iškilti, išeiti aikštėn: Jo kvailumas ir darbe prasikišdavo. Čia prasikiša liaudies išminties optimizmas. 8. išsiskirti kuo: Sėliai nuo latvių kalbos prasikiša junginiu tį́, dį́ ir garso n likimu [dvibalsiuose]. 9. n egerai padaryti, nusikalsti kuo: Neseniai, girtas būdamas, prasikišáu. Tik jau tenai tai tau visai nereikėjo prasikištie. 10. pasižymėti, išsiskirti kuo iš kitų: Plepys ir tuščiakalbis visur šokąs prasikišti. Kur tik jis prilenda, visur prasikiša. Su kyšiais prasikišo, ir išmetė iš tarnybos. Šventas kryžiau, koks tu prasikìšęs! 11. išleisti, praleisti: Kiek uždirba, tiek pràkiša. Moka permoka, bile pinigai prakìšt. nósį prakìšti truputį kur išeiti: Bet kur jam buvo eit? Vienąkart išsisukęs nuo sunkios bausmės, bijo dabar ir nosį prakišti, kad, Dieve saugok, neatsimintų. prikìšti, prìkiša, -o (prìkišė) 1. priartinti ką prie ko: Kalvienė nušlepsėjo prie durų, prikišo ausį, pasiklausė ir atsargiai atidarė duris. Paskui prikišo ugnelę, ir malkos tuojau ėmė liepsnoti. Prikišaĩ prie dantukų ir nekandi. Sėdi merga, prikìšus kuprą prie sienos. Prikìšęs kumštį int pat nosį, pagrasė. Šuo prikišo nosę lig meisos, ans jau ir nebvalgo. Jeigut jis nors pirštą prikìš prie to kamuoliuko, tai ir numirs. Prikišė ausį an langelį ir klausos. Ji visur nosį prìkiša (visur kišasi) . Ei, tu burna, nebūk durna, kai prikìšiu, išsižiok! prikišamaĩ. 1. labai arti, labai veikiai: Laikas kraustymos prikišamai, reik dangintis. Ajei kaip veikiai, prikišamaĩ! Prikišamaĩ i šventas Jonas jau. 2. labai aiškiai: Prikišamai aiškus pavojus. Ko žiūri, nosį prisikišęs? Prisikìšęs nosį, ir zaukos! 2. veidu prisiartinti prie ko: Jis taip pat prisikišo prie lango. Baltušis, priėjęs prie lango, prisikišęs žiūrėjo. Kai skaito, ji labai prisikiša (turi silpnas akis) . Turbūt vištakius turi, kad taip prisikìšęs skaitai? Žiūri prisikišęs ir nieko nesupranta. Didelį iš tolo pamatysi, mažą – arti prisikišęs. Šiandien vėjas prisikišęs pučia. Nė prisikišus negal suprasti, katras kaltesnis. Nė prisikišęs tu nematysi tų pinigų (visai jų negausi) . 3. pripildyti ką ko: Atsikišus pampso kišenė prikišta. Gatvės kaip prìkištos kareivių par mobilizaciją. Ėda ėda ir nėkaip neprikiša tos savo gerklinės. Į pilvą prìkišta pjaustytų raumenų – tai skilandis. Prikišk pilną pečių [malkų]. Jau prìkišė gurklį žąsiukas (prilesė lig soties) . Kiauro maišo neprikiši. Dar šieniką reiks prikišti. Jų taip daug suėjo, kad gryčelė kište prikišta buvo.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

antkišti

#