antkeisti

keĩsti, keĩčia, keĩtė.

1. mainyti, daryti mainus: Dėsiva rankeles, keisiva žiedelius. Duokš ma [n] baltą rankužę, keisva aukso žiedeliais. Kad ji keitė aukso žiedą, akys mano verkė. Nei keisiu žiedeliais su tavim jauna. O Noreika tai paskutiniais žodžiais plūdęs Kedulį, Stašį ir Brazį, kam jie sutikę keistis žemėmis. Kalba yra priemonė, įrankis, su kuriuo žmonės bendrauja vienas su kitu, keičiasi mintimis ir pasiekia savitarpio supratimą. Taip tarp savęs jie kalbėjos ir keitėsi nuomonėms savo.

2. vietoj vieno imti kitą; nebetinkamą, nebereikalingą mainyti kitu, nauju: Kapitalizmas įgalino keisti brangesnį vyrų darbą moterų ir vaikų darbu. Tarybos renkamos masių, keičiamos liaudies valia. Rūbus keičiu. Siurbėlėms vanduo keĩstinas. Priėmėjau, greitai sukis, keist maišus skubėk! Labonis ėjo ir ėjo, vis keisdamas kryptį. Ne, dukteriai duoto žodžio ponas Skrodskis nekeis.

3. užimti kieno vietą, ateiti į kito vietą: Diena keitė dieną, savaitė savaitę. Keitė dieną naktis, keitė naktį bežvaigždę diena. Išnaudotojai keisdavosi, išnaudojimas pasilikdavo. Keitėsi valdžioje buržuazinės nacionalistinės partijos, bet teroras prieš darbo žmonių organizacijas pasilikdavo. Dienos keičiasi naktim ilgom. Šilima ir šaltis keičiasi, mainosi. Keĩsvos – tu eisi pjauti, aš statyti. Aš į jo, o jis į mano vietą keĩčias. Mintys nepaprastu greičiu keitėsi.

4. daryti kitokį, perdirbti, permainyti: Veikdamas išorinę gamtą, žmogus keičia savo paties prigimtį. Senasis Vilnius kasdien keičia savo nuostabų veidą. Kolektyviniai ūkiai keičia Lietuvos kaimo vaizdą. Jų plaukai keitė saulėje spalvas. Tarybinis žmogus keičia upių vagas, keičia klimatą.
keistinaĩ. Akimirksniui josios veidas keistinai persikeitė. Jos veidas toks nuostabus atrodo, lyg spinduliuotas, ir nuolat keičiasi. Žvaigždėto dangaus išvaizda keičiasi paros ir metų būvyje. Pasaulis keičias nuolatos – karta ateina po kartos. Bet pasauly viskas keičias, viską šluoja metų skaičius. Tautos būdas formuojasi amžiais ir keičiasi kartu su jos egzistavimo sąlygų pasikeitimais. Keičiantis gyvenimo sąlygoms, atitinkamai kinta ir organizmų vystymasis. Kas metai Jonas vis į gera keitės. Liga keičias (artėja prie krizės) .

5. mainyti stambius pinigus į smulkesnius: Keičiu pinigus. Pinigus keičiau.

6. smarkiai bėgti: Jis pirma manęs keitė.
antkeĩsti, antkeĩčia (añtkeičia), añtkeitė. dėti po apačia: Antkeitamoji drobės pusė galia būti ir nublukusi: nebūs matoma. Reik pasiautą dėti, kad antkeitamoji nebūtų regėti.
apkeĩsti, apkeĩčia (àpkeičia), àpkeitė.

1. dėti vieną daiktą į kito vietą, apmainyti vietomis: Apkeĩsk tuodu aviliu. Žodžiai dažnai apsikeičia savo prasmėmis.

2. pamainyti vieną daiktą kitu: Laumės apkeistą kūdikį [ji] auginusi. Kalvis pirmiausia apkeitė statines. Vieto [je] stebuklingojo avinėlio apkeitė jam paprastą. Apkeisime dar kartą tamstos amatą. [Daiktus] apsikeičia į pinigą ar kitą vertį. Jis drabužius apsikeĩsdams dėvi. Malonu su pažįstamais vienu kitu žodžiu apsikeisti.

3. pavaduoti, stoti į kito vietą: Kad aš galėčiau, aš tave apkeĩsčiau.
apkeistinaĩ. iš eilės kaitaliojant: Apkeistinai vokišką ir lietuvišką surinkimą laikyti. Taip anie apsikeita, plaukdami ir vienas antram padėdami (vienas plaukia pirma, kiti – uždėję galvas ant priešaky plaukiančių, o kai pirmasis pavargsta, stoja iš galo) .
apsikeistinaĩ. Jūrės apsikeistinaĩ tvinsta ir senka.

4. padaryti kitokį, pakeisti: Atsirado naujas įrankis stiliui apkeisti. Šeiminykas apkeitė jo brolių uždarbius. Tavo norą silpnina, apkeičia. Apkeitė (iškreipė) vardus. Jis teip dabar apsikeĩtęs, pasenęs.

5. iškeisti (pinigus): Apkeisk man pinigus stambius ant smulkių.
atkeĩsti, atkeĩčia (àtkeičia), àtkeitė.

1. pamainyti vieną daiktą kitu: Kad marškinių neàtkeičia, tada gangos iš nūdos.

2. pavaduoti: Ligi pietų aš ganiau, po pietų mane átkeitė jis. Valandėlę aš dirbsiu, o paskui atkeĩsi mane tu. Einu mamą atkeĩsti.

3. vienas antram grąžinti (įkaitus): Įkaitus atkeĩsiva.

4. iškeisti (pinigus): Pinigų neturėjo atkeĩsti.
įkeĩsti, įkeĩčia (į̃keičia), į̃keitė.

1. vietoj vieno daikto padėti, duoti kitą, apmainyti: Jurgis bus man įkeĩtęs kepurę; rytoj eisiu pas jį atsikeisti.

2. užstatyti, duoti užstatą: Įkeisk, t. y. duok jam įkaitą. Aš į̃keičiau kepurę, dabar noriu atkeisti. Jo turtas įkeistas į skolas. Įkeičiau ir namus, įkeičiau žemelę. Duoti pinigus, įkeĩčiant namą.
įkeĩčiamai. Duoti paskolą įkeičiamai.

3. vienas kitą pavaduoti.
iškeĩsti, iškeĩčia (ìškeičia), ìškeitė.

1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Susitarė ant galo kalinius vieni antrims iškeisti. Nemokėjai išsaugoti jausmo, greit jį iškeitei ir išbarstei. Nei vieną piktą žodį neišsikeitėm (vienas kitam pikto žodžio nepasakėm) .

2. pavaduoti, stoti į kito vietą, pakeisti: Iškeĩsk vaiką, t. y. tu pabūk, o jis pareis. Kaip ìškeitė poste, auštant ir parejau namo. Aš išsìkeičiau su broliu (jo vietoj išėjau) .

3. pasidaryti kitokiam, persimainyti: Staiga jo veidas išsikeitė.

4. išmainyti (pinigus): Iškeĩsk man rublį. Ar negali iškeĩsti man šimtinę?. Kai tik išsikeitì šimtinę, tai bematant išleidi.
nukeĩsti, nukeĩčia (nùkeičia), nùkeitė

1. pavaduoti, pakeisti: Adynos tarpe tapsiu nukeistas.

2. pasikeisti vietomis, kaitaliotis: Su tuo papasakojimu turėtų nusikeisti padainavimas vienos ar antros dainelės.
pakeĩsti, pakeĩčia (pàkeičia), pàkeitė.

1. vietoj vieno paimti kitą; pamainyti kitu, nauju: Pakeisti kojines. Pakeitė pokalbio temą. Dabar mes turime materialinę bazę buožių gamybai pakeisti kolūkių ir tarybinių ūkių gamyba. Proletarinė revoliucija nėra galima, prievarta nesugriovus buržuazinės valstybės mašinos ir nepakeitus jos nauja. Darbo valstiečių kaimas apsisprendžia pakeisti senąjį ūkininkavimo būdą nauju.

2. pasimainyti vienam su kitu kuo nors: Kalba aptarnauja visuomenę kaip žmonių bendravimo priemonė, kaip priemonė pasikeisti mintimis visuomenėje. Pasikeitę kalbomis, atsisveikinome su vaišingais šeimininkais. Viktoras su Jadvyga tebestovėjo atsišlieję prie galinio lango, kartkarčiais pasikeisdami pritariančiais žvilgsniais. Suvažiavime buvo pasikeista nuomonėmis.

3. užimti kieno vietų, ateiti į kito vietą: Arklius traktoriai pakeitė, giliai vagas vertė. Balaną ir žibalines lempas pakeitė elektros šviesa. Žemaičių tarmė išnyksta iš raštų, ją aukštaičių tarmė pakeičia. Tamsią naktį pakeitė auštantis rytas. Kapitalizmą neišvengiamai pakeis socializmas. Ten karščiai pasikeičia žiemos šalčiais.

4. pavaduoti, atstoti: Pakeĩsk vaiką (jo vietoj padirbėk). Dabar broliai Puodžiūnai, pakeisdami vienas kitą, dieną ir naktį budėjo. Pakeičiu vykstantį atostogų. Nėra kas mane pàkeita. Vai, kas pakeis tau mano meilę, kada manęs nebus? Jeigu kas nors su manim atsitiktų, pasistenk tėveliams pakeisti ir mane. Žmonės pasikeisdami sargybą ėjo. Pasikeitė sargybiniai.

5. padaryti kitokį, permainyti: Filosofai tik įvairiai aiškino pasaulį, bet dalykas yra tas, kad jį reikia pakeisti. Ir jis (Mičiurinas) parodė, kaip kiekvieną augalą galima pakeisti, pagerinti. Žiūrėk, Petronė visur buvo, o savo prigimtos kalbos (tarmės) nepakeitė. Tarybinė santvarka iš pagrindų pakeitė Lietuvos gyvenimą. Neatpažįstamai pasikeis miesto vaizdas pastačius Kauno hidroelektrinę. Daug kas dabar Vilniuje buvo pasikeitę. Kaip tik išėjo posūnis, taip ir pasikeitė jos būdas. Pasikeitė laikai, pasikeitė žmonės, pasikeitė, mano nuomone, ir grožinės literatūros paskirtis. Pasikeitė vėjas ir ėmė valtį varyti reikiama kryptimi.
pirštù pir̃štą pakeĩsti ką nors dirbti: Kogi parėjai, kad taip nenori pirštu pirštą pakeisti?
pérkeisti.

1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Nebnoru aš to gyvolio – reiks párkeisti. Pérkeisk arklius (vienus paleisk, o kitus pakinkyk) .

2. padaryti kitokį, perdirbti, permainyti: Sunku perkeisti žmogaus būdą. Paėmęs senelis laišką, perkeitė žodžius buvusiame laiške. Sviete, perkeisk būvį seną!. Oras pérsikeitęs. Į tą laiką daug kas persikeitė. Pasakos. apsuka visą svieto dalį, vienur kitur persikeisdamos. Prìsėmė žentą, tai jau pérsikeitė pavardė.

3. sumainyti vietomis, padėti į kitą vietą: Jūzapas, tai regėdamas, apmaudavo ir rankas tėvo [laiminti ant sūnų galvų uždėtas] parkeisti norėjo. Pársikeitė vietom.

4. vienas kitą pavaduoti: Mudu vis pérsikeisdamu bundava (budiva) . Mes pérsikeisdami ranką pridedam.
pérsikeistinai. Storiausią medį kirst pagavę, vis kerta persikeistinai.
prakeĩsti, prakeĩčia (pràkeičia), pràkeitė.

1. pralenkti: Pėdą pro pėdą nebepràkeita eidamas (eina labai lėtai, kojas vilkdamas) . Prasìkeitė pro kits kitą. Buvo vargas prasikeĩsti, susitikus kitą važiuotą priešais. | Prasìkeitėv begrįždamu ir nebesusitikov.

2. paįvairinti, pakeisti: Reik vis laikas nu laiko prakeĩsti valgį. Labai sveika teip valgius prakeĩst.
prakeistaĩ. Virk strovas prakeistai, kad nebūtų vienodai kožną dieną.

3. kryžmai sudėti: Žirklių galai prakeisti turia būti.

4. išmainyti (pinigus): Šimtelį beturiu, ir tas pats nepràkeistas.
sukeĩsti, sukeĩčia (sùkeičia), sùkeitė.

1. padaryti mainus (žiedų): Rankeles sudėjov, žiedelius sukeitėv. Aukso žiedai sukeistì.

2. apmainyti vietomis, reikšmėmis: Kai mezginyje akys sukeičiamos vietomis, sukryžminamos, gaunami pynių raštai. Kiekvienoj proporcijoj galima sukeisti viduriniai nariai. Vartojime žodžių skepeta ir skara žemaičiai su lietuvinykais susikeitė.

3. vietoj vieno daikto imti kitą, naują: Jis tur didelę nūdą, kad nesukeičia marškinių tankiai.

4. painioti, maišyti: Nereikėtų sukeisti ją. su by kuriuo pasaulio supratimo mokslu.

5. kryžmai sudėti: Atsistojęs stalo gale, sukeitė rankas. Pirma pagaliukus sukeisk, o paskui kalk. Vaikai sėdi, sukeitę kojeles. Jonienė basa, trumpa suknele ir ant krūtinės sukeista skepeta. Stovėjo dailūs vyrai, sukeĩtę lazdas.
sukeistinaĩ. Torą kiti netvera tiesiai, bet sukeistinaĩ (kryžmai) – greitesnis yr darbas. Ėjo susirūpinęs, rankas susikeitęs už nugaros. Atsisėdęs susikeitė kojas.
pir̃štų nesukeĩsti nieko nedirbti: Nė pirštų nesukeiti, t. y. niekam nedirbi.
rankàs sukeĩsti; . paduoti viens kitam ranką žodžiui patvirtinti: Sùkeitėme rankàs lažybose.
rankàs susikeĩtus sėdė́ti nieko neveikti: Nesėdėk rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys.
žõdį sukeĩsti susibarti: Mudu per septynerius metelius žodelio nesukeitėv. Tarpe savęs dar žodelio nesusikeitė.
užkeĩsti, užkeĩčia (ùžkeičia), ùžkeitė. uždėti vieną ant kito: Ùžkeita siūlus, ir yr užkaitotas milas. Mestuvūse par vagelį ùžkeita siūlą. Paverminė siūlė yr neužkeista. Antkaklės apvaliais užkeistais galais. Sėdi už stalo atsilošęs, užkeitęs koją ant kojos. Šių durų rėmtarpiai užsikeičia ant rėmjuosčių oro pusėje.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'antkeisti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis